Vaikas ir globa - tai dvi sąvokos, kurios yra glaudžiai susijusios. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka „vaikas“ yra apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka „globa“ apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai yra asmeninis, ir turtinis teisių, ir interesų apsaugos forma. Tai yra teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisėtai yra paskirta globa. Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė (M. Andrašikėnienė, 2007).
Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų. Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos ( R.
Teisiniuose dokumentuose sąvoka „globa“ įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinės struktūros įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą. Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad šalia „globos“ sąvokos atsiranda „rūpybos“ terminas.
Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Ščiūraitės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos. R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai to negali arba nenori daryti jo tėvai ( D. Ščiūraitė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005). Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui ( R. Pabedinskienė, 2003).
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Vaikui turi būti suteikta tokia apsauga ir globa, kad būtų užtikrinta jo gerovė. Vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Užtikrinti vaikų poreikius, visapusiškai rūpintis jais, sudaryti palankias visapusiškos raidos sąlygas, kad jie būtų paruošti savarankiškai gyventi visuomenėje, vissų pirma, yra tėvų pareiga. Vaikas ąias teises turi neatsižvelgiant į tai, ar jo tėvai gali ąias pareigas atlikti, ar ne, todėl jam turi būti sudarytos sąlygos tinkamai augti, vystytis ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai savo pareigas atlikti negali arba kai tėvų valdžia ribota (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, 1995).
Vaiko globos tikslai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
Pagrindiniai vaiko globos uždaviniai:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Ąias jo amžius, sveikata, psichinę ir fizinę raidą. Ąias uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiką, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Vissų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes. Ąiai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Taip pat, vienas iš principų yra užtikrinti tęstinumą, tai yra, kad vaikas nebūtų traumuojamas nuolatiniais aplinkos, globėjų pasikeitimais. Ąiais kelia pavojų vaikui ir pan. Ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Pasak G. Ąiams. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Ąiais laikomi seneliai, broliai, seserys. Ąiai. (Vaiko globos organizavimo nuostatai, 2002).
Svarbu pažymėti, kad vienas iš pagrindinių principų pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Ąius jos narys santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą. M. Markovienės Pileckaitės, T. Lazdausko teigimu, šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima pasislėpti nuo išorinio pasaulio pavojų, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas.
Ketvirtas principas teigia, kad nustatant vaiko globą turi būti siekiama neiašskirti brolis ir sesers. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Ąiajam principui (pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje). Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.
Pagal ašiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Motyvacija tapti vaiko globėju
Šiuo metu valstybė yra prisiėmusi atsakomybę už 13000 vaikų. Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam augti globėjų šeimoje. is tapti vaiko globėjais yra nepakankamai.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
2007 metais Kauno mieste paruošti 5 globėjai, 2008 metais - 12 globėjų, 2009 m. paruošta 12 globėjų, ašiuo metu 9 asmenys/ šeimos dar yra vertinimo procese (Vaikų gerovės centro Pastogė statistika, V`.`. `Šeimos santykis institutas , 2009). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos, iaš js 1216 vaikų nustatyta globa (rūpyba) šeimose (640 vaikų senelių globoje, 240 dėdės, tetos šeimoje, 132 sesers, brolio šeimoje, 204 kito asmens šeimoje). Ąiai. is šeimoje yra nedidelė tikimybė, kad atsiras šeima, ar asmuo, kurioje jie galėtų užaugti.
Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių arba į jų socialinį partnerį ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą. is globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tai, kokis motyvs vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Dažniausiai asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai vedini vidiniais motyvacijos veiksniais.
Globos motyvacijos veiksniai
Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvs veikti turėjimas (Tarptautinis žodžių žodynas, 2008). Motyvas - skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas, įrodymas, argumentas (Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas, 2000). Vidinė motyvacija - tai veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai žmogus deda visas pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis postūmis nereikalingas (V. Legkauskas, 2001, I.
Iaorin motyvacija - tai procesas ar veikla atliekama siekiant iavengti nemalonis padarinis ar gauti materialin naud, taip pat kai stengiamasi /tikti kitam asmeniui, aplinkai, imponuoti ~mogui, gauti dovan, pagerinti /vaizd/ (V. Legkauskas, 2001, I. Lehman, 2009, G.
Daugiau apie motyvaciją tapti globėju
Kodėl verta globoti vyresnius vaikus?
Tyrimai apie globą
A. nien (1997) pateik visuomens nuomon, apie institucin vaiks glob. L. Grigonyt (1999) nagrinjo neformalis globjs Kauno mieste problemas ir ateities planus. A. `ivickyt (2006) magistro tezse tyr laikinsjs globjs patirtis bendraujant su globojamo vaiko tvais. K. is aeims patirt/. D. is globos motyvus bei juos palygino. iai nagrinta.
ius tapti globėjais ruošia Vaikų gerovės centras Pastogė ir V`.`. `Šeimos santykis institutas . Pastarsjs mets paruoaiams Kauno mieste globėjų statistika atskleidžia, kad 2007 m. buvo paruošti 5 globėjai, 2008 m. 12 globėjų, 2009 m. 12 globėjų. iau Kauno mieste 2007 m. 275 vaikai neteko tėvų globos, 2008 m. 265 vaikai. Vertinant statistinius duomenis, tikslinga atsigręžti į tuos žmones, kurie vis tik ryžtasi globoti tėvų globos netekusius vaikus ir paklausti, kokis motyvs vedini jie imasi atsakomybės. }inodami tai, galime imtis reikiams priemonis, kad asmenis (aeimas) motyvuoti tapti globėjų.
Štai keletas duomenų apie globėjų skaičių Kauno mieste:
| Metai | Paruoštų globėjų skaičius |
|---|---|
| 2007 | 5 |
| 2008 | 12 |
| 2009 | 12 |
Iaryakinti vaiko globos ir vaiko globėjo (teisinius, mokslinius, psichologinius, socialinius) aspektus. Apibūdinti globėjo motyvacijos veiksnius. is tapti vaiko globėju (-a) motyvacijos charakteristikas. Mokslinės literatkūros duomenų analizė. Kokybinio fenomenologinio tyrimo analizė; interviu metodas. Tyrime dalyvavo Kauno miesto Vaikų gerovės centre Pastogė bei V`.`. `Šeimos santykis institute užsiregistravę asmenys, norintys tapti vaikų globėjais. Dokumentų (bylų) analizė. is įrašų turinų, taip pat remiantis bylų duomenimis nustatytos globėjų demografinės charakteristikos.
Darbo naujumas ir reikšmingumas: Lietuvoje stokojama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama būsimų globėjų motyvacija, taip pat nėra iašskiriami būsimųjų globėjų motyvacijos vidiniai ir išoriniai veiksniai. Tyrimas yra aktualus, nes iašiaiaškinus globėjų motyvacijos vidinius bei išorinius veiksnius, galima sužinoti, kokios priežastys ar aplinkybės paskatina asmenis (šeimas) ryžtis globoti tėvų globos netekusius/ vaikų. Magistro darbe pateikiamos vaiko globos ir vaiko globėjo sampratos, kurios iliustruojamos teisiniu, moksliniu, psichologinius bei socialiniais aspektais. Taip pat darbe atskleidžiamas tapimo vaiko globėju procesas, jo eiga. Motyvacijos samprata bei globėjų motyvacijos veiksniai apibrėžiami remiantis įvairis autoris traktuotėmis.
Tyrimas reikšmingas tuo, kad atskleidžiamos globėjų demografinės charakteristikos Kauno mieste, globėjų motyvacijos veiksniai bei būsimųjų vaiko globėjų motyvacijos veiksniai. ios naujų asmens (šeims) tapimą globėjais. Magistro darbo tyrimas atskleidžia, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinis motyvacijos veiksnis.