Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichologinės paslaugos, teikiamos Karoliniškių poliklinikoje, atkreipiant dėmesį į psichikos sveikatos centrą, jo teikiamas paslaugas, specialistus ir kitus svarbius aspektus. Taip pat aptariamos kitos Vilniaus miesto klinikos ir įstaigos, teikiančios psichologinę pagalbą.
Karoliniškių Poliklinikos Psichikos Sveikatos Centras
Karoliniškių poliklinikoje, adresu Loretos Asanavičiūtės g. 27A, veikia Psichikos sveikatos centras, teikiantis psichologinę pagalbą gyventojams, prisirašiusiems prie šios poliklinikos. Svarbu pažymėti, kad kreipiantis į šį centrą, šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas.
Specialistai ir Komandinis Darbas
Psichikos sveikatos centre dirba įvairūs specialistai: vaikų ir paauglių psichiatras, gydytojai psichiatrai, psichologai, slaugytojos ir socialiniai darbuotojai. Didžioji dalis (98 proc.) skyriaus darbuotojų turi aukštąjį (magistro) išsilavinimą, o viena psichologė yra įgijusi psichologijos mokslų daktarės laipsnį. Centre praktikuojamas komandinis darbo principas, užtikrinantis kompleksinę pagalbą pacientams.
Registracija ir Būtinoji Pagalba
Registracija į Psichikos sveikatos centrą vyksta telefonu (8 5) 245 8417 arba Psichikos sveikatos centro registratūroje (316 kab.). Neapdraustiems socialiniu draudimu asmenims nemokamai teikiama tik būtinoji psichiatro pagalba.
Psichikos Dienos Stacionaras
Karoliniškių poliklinikoje taip pat veikia Psichikos dienos stacionaras, kuriame teikiamos socialinės ir medicininės paslaugos, skirtos pacientų socializacijai, gebėjimų prisitaikyti aplinkoje stiprinimui ir integracijai į visuomenę. Teikiamų psichinės sveikatos priežiūros paslaugų trukmė psichikos dienos stacionare asmeniui yra 30 darbo dienų.
Taip pat skaitykite: Savipagalbos grupės priklausomybėms
Jei asmens būklė reikalauja intensyvesnės pagalbos, pacientams gali būti rekomenduojamos Dienos stacionaro paslaugos. Gydantis Dienos stacionare pacientai dalyvauja tiek individualiose specialistų konsultacijose, tiek grupinėse terapinėse veiklose (savipagalbos grupės, biblioterapija, dramos terapija, muzikos terapija, kineziterapija ir kt.), kurių metu mokomasi ir siekiama geriau suprasti save, savo emocines reakcijas, valdyti nerimą, stresą, įveikti baimes, stiprinti bendravimo įgūdžius ir kt.
Pacientai, turintys minčių apie savižudybę ar patiriantys krizinius išgyvenimus gali gauti psichologo konsultaciją tą pačią dieną. Konsultacijos metu įvertinama paciento situacija, būklė ir sutariama dėl pacietui palankiausio pagalbos plano. Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Ilgalaikės emocinės paramos grupės ir individualios konsultacijos bandžiusių nusižudyti ar nusižudžiusiųjų artimiesiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ teikiama pagalba minėtų grupių asmenims.
Psichologinės Paslaugos ir Terapijos Karoliniškių Poliklinikoje
Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre teikiamos įvairios psichologinės paslaugos ir terapijos, skirtos įvairiems poreikiams patenkinti:
- Individualios konsultacijos: Psichologas tiria įvairius psichikos procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, intelektiniai gebėjimai, mąstymas ir asmenybės bruožai.
- Šokio judesio terapija: Padeda palaikyti fizinį, emocinį ir socialinį funkcionavimą, mokoma atsipalaidavimo ir koordinacijos, kvėpavimo sureguliavimo pratimų. Tai terapijos forma, kuri akcentuoja bendradarbiavimą, emocinės aplinkos ir būsenos stabilumą.
- Dailės terapija: Kūrybinis procesas pasitelkiamas kaip bendravimo priemonė, suteikianti galimybę stebėti aplinką, suprasti save ir pažinti kitus. Tai nėra piešimo pamoka, juose nemokoma dailininko įgūdžių. Svarbiausia šiuose užsiėmimuose - patyrimas kuriant, kūrybos procesas, o ne kūrybos produkto profesionalumas. Gebėjimai piešti nėra būtini. Neretai reikšmingus išgyvenimus, mintis ir jausmus nelengva išreikšti žodžiais. Tuomet į pagalbą gali ateiti vaizdai - kuriant ranka nesąmoningai krypsta ir piešia tai, kas reikšminga ir svarbu. Vidinę būseną išreiškus vaizdu tampa lengviau ją apibūdinti žodžiais.
- Filmų terapija: Ugdoma savistaba ir sugebėjimas rasti sprendimus, atskleidžiami paslėpti elgesio motyvai ir neigiamų emocijų šaknys, plėtojamas sugebėjimas analizuoti situacijas.
- Grupinė terapija: Jos metu geriau išmokstama pažinti save, suprasti kitų žmonių poreikius, spręsti tarpusavio santykių problemas, išgyventi kitų žmonių emocinį vertinimą ir palaikymą, teikti, gauti ir priimti pagalbą. Efektyvi įveikiant krizines situacijas, gydant nerimą ir depresiją. Ja siekiama koreguoti charakterio savybes, kurios sunkina gyvenimą ir trukdo bendravimą šeimoje ar kitoje aplinkoje. Gydymo metu įgytus naujus elgesio būdus galima greičiau pritaikyti kasdieniame gyvenime.
- Kompiuterinio raštingumo mokymai: Pacientai mokomi naudotis kompiuteriu, susirasti darbą internetu, susikurti elektroninį paštą, parašyti CV ir pan. Daugumai pacientų dažnai iškyla įvairių klausimų, susijusių su kompiuteriu, naudojimosi juo privalumais: pavyzdžiui, kaip susirasti darbą internetu, sukurti asmeninį elektroninį paštą, parašyti ir išsiųsti savo gyvenimo aprašymą (CV), parašyti laišką, paruošti tam tikros temos prezentaciją auditorijai bei išmokti dirbti savarankiškai kompiuteriu ir pan.
- Biblioterapija: Skaitomi ir cituojami įvairūs tekstai, dalijamasi mintimis ir jausmais, sukeltais išgirstų žodžių. Skatinama kalbėti, bendrauti, pasisakyti ir gerbti kito asmens nuomonę. Kokius jausmus ir mintis pažadino perskaitytas tekstas? Kokius prisiminimus, vaizdinius sukėlė pasakojimas? Ar jums pažįstamos išgirstos problemos? Kaip jūs sprendžiate panašias problemas?
- Relaksacija: Tai fizinis bei psichinis atsipalaidavimas, teigiamai veikiama emocinė bei psichinė būklė. Sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, pvz.: prieš viešą pasirodymą, egzaminus, varžybas, operaciją. Padeda greitai užmigti, lengvai pabusti, kai reikia. Trumpas poilsis.
- Šviesos terapija: Tai saugios, maloniai atpalaiduojančios procedūros, kurių poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų - 80 proc. Šviesos terapijai naudojama lempa imituoja saulės šviesą ir sukelia biocheminius pokyčius smegenyse, taip pakeldama nuotaiką ir sukeldama malonumo jausmą.
- Muzikos terapija: Muzika, kaip terapija naudojama jau nuo senų senovės. Muzika gali veikti labai skirtingai, gali vesti žmogų į balansą, o gali atvesti į nostalgiją ar praeities prisiminimus, gali migdyti, o gali ir budinti bei skatinti dinamiką, kūrybingumą ir motyvaciją. Tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti“ nuo kankinančių ir nemalonių emocinių reakcijų.
Poliklinikoje siūlomos įvairios meno terapijos formos: grupinė paauglių meno terapija, grupinė piešimo ant vandens terapija, individuali vaikų žaidimų terapija.
Nerimo patarimai ankstyvuoju nėštumu
Pagalba Nėštumo Metu ir Po Gimdymo
Nėštumas - tai laikotarpis, kai moteris patiria daugybę fizinių ir emocinių pokyčių. Besilaukiant kūdikio, moteris tampa jautresnė, emocijos sustiprėja, o nuotaikos gali svyruoti nuo laimės iki graudulio be aiškios priežasties. Antroje nėštumo pusėje moteris gali pradėti jausti nuovargį, sulėtėjimą, jai gali būti sunku greitai galvoti, priimti sprendimus ar didelius informacijos srautus.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Aplinkiniai žmonės gali pradėti erzinti, o reakcijos ir komentarai - jautriau paveikti. Vis stipresnis noras atsiriboti, prieš gimdymą vadinamas „lizdo sukimo“ etapu. Šis jautrumas ir emocionalumas yra svarbūs, nes būtent jautri mama gali užmegzti artimą ryšį su savo kūdikiu. Tam tikra prasme, moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios padeda suprasti vaikelį.
Nėštumo Sukelti Emociniai Iššūkiai:
- Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas - kiekvienai moteriai yra didelis įvykis, keičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas.
- Neužtikrintumas, ypač nėštumo pradžioje, kai dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų, gali sukelti abejonių, ar tikrai laukiatės ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, fiksuoti net mažiausius pokyčius ir simptomus.
- Kontrolės praradimo jausmas - Pirmuosius mėnesius būsimas mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - atrodo, kad nėštumas vyksta savaime ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas.
Šiame etape labai svarbu įsivardyti ir įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą.
Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme.
Pagalba Po Gimdymo:
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.
Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei.
Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai.
Kitos Psichologinės Pagalbos Įstaigos Vilniuje
Be Karoliniškių poliklinikos, Vilniuje veikia ir kitos įstaigos, teikiančios psichologinę pagalbą:
- "InMedica" klinikos: J. Baltrušaičio g., Šeškinės g., Jonažolių g., Kreivasis skg. 1/Polocko g., Juozo Balčikonio g.
- ŠV. KRISTOFORO KLINIKA: (UAB, Šv.
- „Kardiolitos klinikos“: P. Baublio g., Laisvės pr.
- KLINIKA UNAVITA: Vilnius (Mokyklos g.
- ENDEMIK: Vilnius, Klaipėda, Vėtrungė.
- AFFIDEA KLINIKA: Konstitucijos pr.
- I. R. Psichiatro Mindaugo Šablevičiaus kabinetas: (IĮ, Gyd. M.
- BIOKOREKCIJOS CENTRAS: (IĮ, T.
- MEDILITA: Vilnius (Kalvarijų g.
- InMedica Psichikos sveikatos centras: Giedraičių g.
- Lazdynų sveikatos priežiūros centras: Erfurto g., Architektų g.
- UAB "Fabijoniškių Sveikatos Centras": (IĮ, Individuali įmonė J.E. Pilatės sveikatos priežiūros centras: Karaliaučiaus g.
- Natūralios medicinos centras.
Taip pat, psichologinę pagalbą teikia ir šios įstaigos: Žvėryno odontologijos klinika, Akių priežiūros ir gydymo centras „Rega“, Šeimos odontologijos klinika, Osteomedika, Rezus.lt klinika, UAB „AVE VITA“ klinika, Klinika „Sveika oda’’ ir daugelis kitų.
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Slapukų Naudojimas ir Duomenų Apsauga
Kai kurios medicinos įstaigų svetainės, įskaitant Karoliniškių polikliniką, naudoja slapukus (angl. cookies). Slapukai yra būtini svetainės veikimui ir leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, nustatyti duomenų srauto šaltinius ir patobulinti svetainės veikimą. Taip pat naudojama „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinkta informacija nėra platinama. El p.
tags: #savipagalbos #psichikos #grupes #karoliniskiu #poliklinika