Kupiškio rajono savivaldybė vykdo projektą „Kupiškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimas“, remiamą Europos Sąjungos 2007-2013 m. Siekdama garantuoti sistemingą konkrečių teritorijų darnų vystymąsi bei racionalų teritorijų, lėšų ir kitų išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į ilgalaikius šių teritorijų plėtros poreikius ir tikslus.
Įkūrimo Istorija ir Pradžia
Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namai Paketuriuose iškilmingai atidaryti 1996 metų rugsėjo 25 dieną. Pati steigimo idėja kilo tuometiniam Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios kunigui vikarui Virgilijui Liuimai. Tuomet socialinėje įstaigoje gyveno 22 vaikai, dirbo 16 darbuotojų. Nevyriausybinių vaikų globos namų steigėjas buvo Panevėžio vyskupijos Kupiškio dekanato „Caritas“ ir įstaigai vadovavo iki 2008 m. lapkričio.
Tais metais „Caritas“ Kupiškio rajono savivaldybės administracijai pranešė, kad stabdo savo veiklą, nes didėja vaikų globos namų išlaidos. Todėl 2008 m. lapkričio 20 dieną Kupiškio rajono savivaldybės taryba nusprendė steigti biudžetinę įstaigą ir 2008 metų gruodžio 16 d. ji užregistruojama Juridinių asmenų registre. 2010 m. rugsėjo 23 d. vaikų globos namų direktoriumi paskiriamas Petras Remeikis. Jis socialinei įstaigai vadovauja iki šiol.
Infrastruktūros Atnaujinimas
Gavus finansavimą vaikų globos namai buvo rekonstruoti. Atnaujintas pastatas atiduotas naudoti 2015 m. rugsėjo 8 dieną. Jis pritaikytas 32 vaikams, juos apgyvendinant keturiose šeimynose.
Iššūkiai ir Dabartinė Situacija
Tokią Šv. Kazimiero vaikų globos namų įkūrimo istoriją papasakojo dabartinis įstaigos vadovas P. Remeikis ir apgailestaudamas prasitarė, kad šiuo metu namuose gyvena 43 vaikai nuo vienerių iki 18 metų. Be to, vaikų skaičius kinta. Kupiškio r. Šv. Kazimiero vaikų globos namai Paketuriuose perpildyti. Juose vietoje 32 globotinių gyvena 43 vaikai. Nuo šių metų pradžios iš socialinės įstaigos paaugliai pabėgo net dvylika kartų.
Taip pat skaitykite: Paramos tvarka Kupiškyje
Vaikų globos namų direktoriaus Petro Remeikio nestebina šie skaičiai. Jis sako, kad dažniausiai iš įstaigos bėga paauglės mergaitės, kurioms nepatinka taisyklės. Nors įstaigoje su vaikais dirba 28 socialiniai darbuotojai, jų reikėtų daugiau. Ypatingai pasigendama dviejų specialistų - psichologo ir socialinio užimtumo specialisto.
Jubiliejinis Gimtadienis
2022 metų birželio 10 dieną Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų bendruomenė minėjo savo 25- tąjį jubiliejinį gimtadienį. Gimtadienio minėjimas ir šventinis koncertas vyko Kupiškio kultūros centro vitražų salėje. Renginį vedė įstaigos direktorės pareigas laikinai einanti vyriausioji socialinė darbuotoja Regina Urbanovičienė.
Po trumpo vaikų globos namų globotinių pasirodymo, buvo pakviesti garbės svečiai, pirmoji vaikų globos namų direktorė Danutė Bukinienė ir vienas iš steigimo iniciatorių, kunigas Virgilijus Liuima. Svečiai pasidalino prisiminimais apie globos namų įsikūrimo istoriją, pirmuosius įstaigos gyvavimo metus. Vaikų namų bendruomenę sveikino Kupiškio rajono savivaldybės vadovai ir atstovai, Seimo nariai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, rajono švietimo įstaigų atstovai. Daug gerų emocijų suteikė į šventę atvykę buvę globotiniai, renginį paįvairino Kupiškio meno mokyklos auklėtinių pasirodymai.
Vaikų Globos Sistemos Pertvarka Lietuvoje
Vaikų globos namų uždarymas - tai 2014 m. prasidėjusios vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Tuomet Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, per dešimtmetį jų kryptingai atsisakyta.
Institucinės globos pertvarka užtikrina darnią aplinką vaiko augimui
Ministrės teigimu, suprantama, kad siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga likę be tėvų globos vaikai. „Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo. Tolimesnis mūsų tikslas skamba taip: „Kiekvienas vaikas vertas augti šeimoje“, - sako I. Ruginienė.
Taip pat skaitykite: Apgyvendinimas senelių namuose Kupiškio rajone
Statistika ir Tendencijos
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų. Šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
Dabar didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, paskutiniųjų vaikų globos namų uždarymas Lietuvoje - reikšmingas pasiekimas visoje globos sistemoje bei suteikta didesnė galimybė tėvų globos netekusiems vaikams augti šeimai artimoje aplinkoje. „Pastaraisiais metais globos srityje įgyvendinti pokyčiai leido mums vis empatiškiau rūpintis tūkstančių globojamų vaikų gerove - atrasti naujas globos formas, pritraukti atsakingai globos misijai pasirengusias šeimas, suteikti daugiau kokybiškų paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams. Tad uždaryti paskutinieji vaikų globos namai šiame pokyčių kelyje tapo esminiu lūžiu. Tikiu, jog keletas užvertų šių globos institucijų durų padės globojamiems vaikams greičiau atverti savų, tikrų namų duris - pas jų laukiančius ir juos mylinčius žmones“, - sako I. Skuodienė.
Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės, didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka. „2014 m. buvo nuspręsta, kad vaikai negali augti didelėse institucijose. Jie turi gyventi ne įstaigose, atskirtose tvoromis nuo gyventojų ir realaus socialinio gyvenimo, o bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir gyvena visuomenė“, - teigia R. Ladauskienė.
Vaikų globos ekspertės teigimu, prieš 20 metų buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, pavyzdžiui, Alytuje ar Marijampolėje viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų. „Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius“, - teigia R. Ladauskienė.
Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Tuo pat metu išsiplėtė ir paslaugos krizę patyrusiai šeimai - įsteigti krizių centrai šeimai, kur teikiama intensyvi pagalba, prasidėjo atvejo vadybos veikla, centralizuota vaikų teisių apsauga.
Taip pat skaitykite: Veiklos Kupiškio globos namuose
Šeimyniniai Namai
Globos specialistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra likusios tik kelios vaikų globos institucijos didžiuosiuose miestuose, kur gyvena 76 vaikai su negalia ir jiems reikalingos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos bei veikia būtina įranga. Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - teigia R. Ladauskienė.
Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Globos specialistų teigimu, nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų.
Augustinos Zabukaitės Istorija
Tėvo netektis, palūžusi mama, gyvenimas vaikų globos namuose. Tai - kelias, kurį teko nueiti Kupiškio rajone gyvenančiai Augustinai Zabukaitei. Tačiau visa tai buvo ir jos gyvenimo pamokos, kurios ne tik užgrūdino, tačiau išugdė empatiją. Kai Augustinai buvo treji metai, ji neteko tėčio - jis mirė nuo skrandžio vėžio. Mergina sako esanti dėkinga savo mamai, kuri jai atstojo ir mamą, ir tėtį. Šiuo metu Augustina yra abiturientė.
Kupiškio muziejaus iniciatyva merginą sudomino dėl galimybės bendrauti su socialinę atskirtį patiriančiais vaikais: „Aš juos labai puikiai suprantu, nes pati kurį laiką augau vaikų namuose. Man su jais lengviau bendrauti. Mes mokėmės dirbti su interaktyviomis veiklomis, kūrėme Kupiškio žemėlapį, bet esmė buvo bendravimas su vaikais. Ypač su vaikais, o ne 16-17 metų jaunimu. Manau, kad tokio amžiaus jaunimas jau yra susiformavęs, o mažesnių vaikų mąstyseną galima pakeisti. Norėjau parodyti, kad būti socialiai atskirtam nėra blogai.
Augustina, įgijusi tokios gyvenimiškos patirties, pati gali geriau suprasti panašaus likimo žmones ir jiems padėti. Mergina sako, kad ir ji pati per sunkumus išmoko tam tikrų dalykų: „Kad įvairias aplinkybes gali įveikti ir tada labai savimi džiaugiesi. Sunkumų įveikimas padeda ateityje. Aš visiškai nesureikšminu to, kad teko gyventi vaikų namuose. Savanoriaudama Kupiškio etnografijos muziejuje Augustina padėjo vaikams atlikti namų darbus, kartu leisdavo laiką, kalbėdavosi, mokė naudotis interaktyvia lenta, kurdavo žaidimus, susijusius su matematika, biologija, lietuvių kalba. O tuo pačiu ir pati pasisėmė daug naujovių, kurios pravers gyvenime. Tuo tarpu pačios merginos gyvenimas dabar - apsisprendime. Augustina svarsto, kur pasuks pati: „Norėčiau studijuoti pedagogiką, duomenų analitiką arba kriminologiją. Trys dalykai, kurie atrodo visi skirtingi, bet kiekvienoje šioje profesijoje reikia įžvalgumo ir atidumo. Kodėl viena iš studijų krypčių yra kriminologija? Kaip sako pati mergina, ji labai domisi įvairiais tyrimais, dingusių žmonių bylomis: „Manau, kad būtų įdomu studijuoti.
Vaikų globos formų palyginimas
| Globos forma | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Šeimyniniai namai | Namas, kuriame gyvena iki 6 vaikų. | Daugiau dėmesio vaikui, savarankiškumo ugdymas. | Gali trūkti individualaus dėmesio kiekvienam vaikui. |
| Globėjai (rūpintojai) | Fiziniai asmenys, prižiūrintys vaiką. | Šeimos aplinka, individualus dėmesys. | Priklauso nuo globėjo kompetencijos ir pasirengimo. |
| Budintys globotojai | Laikinai prižiūrintys vaikus šeimoms patyrus krizę. | Greita pagalba krizinėje situacijoje. | Laikinas sprendimas, vaikas gali patirti stresą dėl nuolatinės kaitos. |