Automobilio pardavimas užsieniečiui yra gana dažnas procesas, ypač tarp žmonių, gyvenančių netoli tarptautinių sienų, arba parduodant transporto priemones užsienio rinkose. Šis procesas turi keletą specifinių reikalavimų, nuo registracijos dokumentų iki mokesčių, kurie skiriasi nuo įprasto automobilio pardavimo vietiniams gyventojams.
Pirkimo-pardavimo sutartis ir automobilio išregistravimas
Kaip ir vietiniame sandoryje, svarbu sudaryti teisiškai galiojančią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Po sandorio būtina išregistruoti automobilį „Regitroje“. Tai būtina, kad būtų aišku, jog transporto priemonės nuosavybė buvo perleista, ir pardavėjas nebebus atsakingas už bet kokias išlaidas ar pažeidimus, susijusius su automobiliu.
Nuo rugpjūčio 1-osios paprastės tvarka parduodantiems automobilį užsienio gyventojui ar įmonei šalies teritorijoje. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pardavus transporto priemonę užsienio gyventojui ar įmonei Lietuvos teritorijoje, į „Regitrą“ turi kreiptis tiek jos pirkėjas, tiek pardavėjas. Kitaip tariant, pirmiausia „Regitros“ padalinyje užsienio gyventojas pateikia įgijimo deklaraciją, o ją patvirtina Lietuvos gyventojas.
Tačiau nuo rugpjūčio ši tvarka bus palengvinta, paliekant pareigą į „Regitrą“ kreiptis tik pardavėjui, t. y. Lietuvos gyventojui. Jam tereikės per 5 d. d. nuo sandorio sudarymo pateikti vienpusę perleidimo deklaraciją, kurios pagrindu bus panaikintas jo vardu galiojantis SDK. Ši paslauga bus prieinama internetu nemokamai.
„Pastebėjome, kad praktikoje kyla įvairiausių atsitikimų. Pavyzdžiui, užsienio gyventojas pamiršta kreiptis į „Regitrą“ ir su automobiliu išvyksta iš šalies. Tokiu atveju savininko deklaravimo kodas lieka galioti Lietuvos gyventojo vardu. Tikime, kad taip bus ne tik gerokai paprasčiau mūsų klientams, bet kartu šis sprendimas prisidės ir prie eilių mažinimo padaliniuose, kadangi, kaip rodo statistika, šiemet į mūsų padalinius kreipėsi apie 29 tūkst. Parduodant automobilį užsieniečiui, būtina atidžiai įvertinti tiek pardavėjo, tiek pirkėjo atsakomybes.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga Lietuvoje
Muitinės ir transportavimo formalumai
- Jei automobilis eksportuojamas į ne ES šalis, reikia atlikti muitinės procedūras.
- Automobilį reikia išregistruoti „Regitroje“.
- Pirkėjas gali pats išsivežti automobilį arba samdyti transportavimo įmonę.
- Automobilio išvežimui iš Lietuvos (ir ES) reikės pateikti muitinės deklaraciją, kurioje bus nurodyti visi automobilio duomenys.
- Automobiliui išvežti už ES ribų reikės gauti laikinus transporto numerius.
Mokesčiai parduodant automobilį užsieniečiui
Parduodant automobilį užsieniečiui, kaip ir bet kuriam kitam pirkėjui, būtina tinkamai užpildyti ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Jei automobilį laikėte ilgiau nei 3 metus, mokesčių mokėti nereikia.
Pirkėjo atsakomybė
- Jei pirkėjas planuoja automobilį išvežti už ES ribų, jo šalyje gali tekti atlikti importo procedūras - sumokėti importo muitus, PVM ar kitus taikomus mokesčius.
- Norint išvykti iš Lietuvos su įsigytu automobiliu, pirkėjui gali prireikti laikinų transporto priemonės numerių, kuriuos galima gauti „Regitroje“.
- Dažniausiai importo mokesčius ir PVM sumoka pirkėjas, kai automobilis įvežamas į jo šalį.
Situacija su automobiliais iš Baltarusijos
Muitinės departamentas informuoja, kad pagal Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos sprendimą nuo 2024 rugpjūčio 17 dienos 00:01 valandos galioja tokia tvarka:
- Leidžiama įvežti į Lietuvos teritoriją lengvąjį automobilį, kuris nėra skirtas parduoti ir priklauso Baltarusijos piliečiui, turinčiam Lietuvos Respublikos išduotą galiojančią vizą arba galiojantį laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, leidžiantį atvykti į Sąjungą ir, kuris vykdamas į Sąjungą vairuoja tą transporto priemonę tik asmeninio naudojimo tikslais (išimtis netaikoma lengviesiems automobiliams, priklausantiems juridiniams asmenims ar naudojamiems komerciniais tikslais).
- Leidžiama įvežti į Lietuvos teritoriją lengvąjį automobilį, kuris nėra skirtas parduoti ir priklauso Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jeigu jis yra Baltarusijos gyventojas, ir vykdamas į Europos Sąjungą vairuoja tą transporto priemonę griežtai tik asmeninio naudojimo tikslais.
Taigi, reguliarųjį tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių nuspręsta riboti iki 50 proc. (iki 29 vienu metu galiojančių vežėjams išduotų leidimų vežti keleivius reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais).
Beje, muitinė dar kartą primena, kad: po 2025 metų sausio 18 dienos Baltarusijoje registruoti automobiliai negalės būti Lietuvos teritorijoje. Asmenys, vairuojantys automobilius su baltarusiškais registracijos numeriais po paskelbtų draudimo terminų, bus laikomi pažeidusiais teisės aktų nuostatas ir jiems taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje, numatančiame baudą ir automobilio konfiskavimą. Iki 2025 metų sausio 18 dienos automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais gali dalyvauti eisme Lietuvos teritorijoje, taip pat būti importuoti ir registruojami Lietuvoje.
Apribojimai ir draudimai
Draudimas netaikomas Baltarusijoje registruotų automobilių įvažiavimui į Europos Sąjungos, taip pat Lietuvos, teritoriją, kai yra išpildomos šios sąlygos:
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
- Su diplomatiniu valstybinio registracijos numerio ženklu, kai automobilis būtinas diplomatinės ir konsulinės atstovybės arba tarptautinės organizacijos, kurios naudojasi imunitetais pagal tarptautinę teisę, funkcionavimui arba skirtos diplomatinių atstovybių darbuotojų ir jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui.
- Kai Baltarusijoje registruotais automobiliais vežami mirusiųjų palaikai.
Draudimai numatyti Lietuvai įgyvendinant ES reglamente nurodytus importo ribojimus, atsižvelgiant „į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, „draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą (…) prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos“.
Kova su nelegalia automobilių prekyba
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį į gyventojus, kurie įsigydami automobilį sudarė užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį (pasirašė vadinamąjį kauferį). Pasirašydamas kauferį gyventojas padeda automobilio pardavėjui nuslėpti pajamas ir galiausiai nukenčia pats. Už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių.
Nuo 2019-ųjų iki šių metų rugsėjo kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto sektorių buvo atlikti 1483 kontrolės veiksmai, kurių metu nustatyta beveik 7,8 mln. eurų mokesčių ir susijusių sumų. Auga ir automobilių prekybos veiklą įregistravusių gyventojų skaičius: palyginus su 2020 m. lapkričio mėnesiu, šiais metais tokią veiklą įregistravo 21,7 proc. daugiau gyventojų.
Automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, iki šių metų rugsėjo sumokėtų mokesčių suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 3,7 karto, arba 4,3 mln. Eur. 2021 metais viso automobilių prekybos sektoriaus pardavimai, palyginus su 2020 m., išaugo 632,7 mln. eurų, o PVM prievolė - 77,6 mln. eurų.
Dažniausiai automobiliai iš JAV į Lietuvą patenka per nusikalstamų schemų organizatorių valdomas lengvatinio apmokestinimo zonose esančias įmones. Klastojant dokumentus sudaromos netikros pirkimo-pardavimo sutartys, į pardavimų grandines įtraukiami užsieniečiai, kurie automobilius tariamai parduoda Lietuvos piliečiams. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad automobilis pirktas iš užsienio piliečio, todėl pridėtinės vertės mokestis (PVM) gudriai apeinamas.
Taip pat skaitykite: Kas gali pretenduoti į socialinę paramą?
Dėl tokių schemų nukenčia ne tik valstybė, bet ir automobilio pirkėjas, nes transporto priemonei sugedus ar naudojant pasirodžius defektams - neįmanoma rasti automobilį pardavusio asmens, taip pat netenkama ir galimybės automobilį grąžinti ar atgauti pinigus.
Nelegalus automobilių ardymas
Įmonės „Regitra“ duomenimis, praėjusiais metais vienas Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo beveik 20 tūkst. M1 klasės automobilių. Šis pavyzdys ekspertams kelia įtarimų dėl dar neišnarpliotos schemos, kuomet deklaruojama, jog automobiliai parduoti užsienio piliečiui, tačiau, iš tiesų, su pardavėjais atsiskaičius grynaisiais pinigais, seni automobiliai lieka Lietuvoje ir nelegaliai išardomi.
Kaip rodo „Regitros“ duomenys, 2024 metais dėl įvairių priežasčių išregistruoti daugiau nei 200 tūkst. M1, N1 klasių automobilių, iš kurių apie 60 tūkst. perduoti valdyti pavieniams užsienio juridiniams ar fiziniams asmenims. Ekspertai įtaria, jog augantis automobilių pardavimas užsienio piliečiams susijęs su šešėliniu verslu, ir tą leidžia teisės aktų spragos.
Jeigu automobilis parduodamas užsienio gyventojui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoti turi tik Lietuvos gyventojas. Jei, kaip rodo duomenys, vienas Baltarusijos pilietis praėjusiais metais įsigijo 18 tūkst. automobilių, tai rinkoje kainoms svyruojant nuo 50 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, ar eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje dar yra pakartoniniam naudojimui tinkamų dalių, nelegalūs ardytojai šešėlinėje rinkoje neteisėtai galėjo gauti mažiausiai milijoną eurų pajamų, tačiau realybėje suma gali siekti iki 4,5 mln. ir daugiau eurų.
„Kaip rodo „Regitros“ duomenys, daugiausia automobilių pastaraisiais metais Lietuvoje įsigijo pavieniai Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano šalių gyventojai. Nors oficialiai transporto priemonės Lietuvoje išregistruojamos ir perduodamos valdyti užsienio fiziniam asmeniui, greičiausiai jos visgi lieka Lietuvoje, kur nelegaliai išardomos.
Anot pašnekovo, atsidarius populiarius skelbimų portalus matyti daugybė skelbimų apie superkamus senus automobilius. Supirkėjai siūlo dosniai sumokėti ir patys atvykti automobilį išsivežti. „Tokiu atveju reikia būti atidiems ir įsitikinti, kad seną automobilį pasiims teisėti atliekų tvarkytojai. Legaliai veikiančios įmonės eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) sutvarkys pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Veikiantys nelegaliai atsirinks tik vertingas dalis, o beverčių ir tų, už kurių pridavimą reikia sumokėti, likimas neaiškus. Jos gali atsidurti pamiškėje, gali būti neteisėtai sudegintos ir panašiai“, - teigė ENTPTA vadovas V.
„Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių - vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. Baterijos gali sukelti gaisrus. Padangos pamiškėse nesuyra daugiau kaip šimtą metų. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, degalų bei tepalo filtrai“, - kalbėjo A. Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio - šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Automobiliuose esantys plastikai, stiklas ir guma taip pat gali būti perdirbti ir panaudoti įvairiose pramonės šakose. A.
tags: #parama #neigaliesiems #isigijant #automobili