Visuomenė pasaulyje sensta. Numatoma, kad iki 2050-ųjų 65 metų ir vyresnių žmonių dalis Europos Sąjungoje padidės 70 proc., o vyresnių kaip 80 metų - 170 proc. Lietuva išgyvena intensyviausią senėjimo periodą, nes garbaus amžiaus žmonių skaičius (65 metų ir vyresnių) viršija vaikų (0-14 metų) skaičių. Tokie demografiniai pokyčiai kelia svarbius uždavinius geriatrijos specialistams. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai serga ne viena lėtine liga, dažnai ilgą laiką būna slaugomi, jiems dažniau susiformuoja pragulų. Tačiau pragulos yra sudėtinga ir brangi sveikatos priežiūros problema, todėl pagrindinis tikslas yra neleisti praguloms susiformuoti arba jas anksti atpažinti ir gydyti.
Pragulos - rizikos veiksniai, klinikinės charakteristikos ir jų svarba
Kuo ypatinga senstanti oda? Natūralu, kad odos regeneracijos gebėjimas su amžiumi silpnėja: epidermis plonėja, mažėja kolageno ir elastinių skaidulų kiekis, sausėja oda (ksorozė). Tai didina odos vientisumo pažeidimo riziką. Rizikos veiksniai pliusuoja vienas kitą: judėjimo sutrikimai, prasta mityba, cukrinis diabetas, perifriniai kraujotakos sutrikimai, neurologinės ligos, demencija, depresija, vaistų sąveika ir kt. Pragulos dažnai atsiranda kryžkaulio, sėdmenų, kulnų srityse, bet gali formuotis bet kurioje vietoje, kur ilgai patiriamas spaudimas.
Pragula - tai ribotas odos ir / arba gilesnių audinių pažeidimas dėl spaudimo, trinties, šlyties ar sudėtinio šių jėgų poveikio. Pragulų paplitimas ligoninėse svyruoja 2,7-29,5 proc., o vyresni nei 65 metai sudaro didžiausią rizikos grupę. Pragulos - blogos prognozės ženklas, kartais lydimos komplikacijų like celiulitas, sepsis ar osteomielitas. Todėl svarbu jų profilaktika ir ankstyva gydymo pradžia.
Pragulų stadijos
- Pirmos stadijos pragula - spaudimo vietoje atsiradęs neišnykstantis paraudimas (eritema). Jei paspaudus paraudusi sritis nekinta, tai signalas, kad paviršius yra pažeidžiamas. Tačiau ši stadija gali būti sunkiai pastebima skirtingos pigmentacijos pacientams.
- Antros stadijos pragula - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį, dažnai su pūsle ar opa.
- Trečios stadijos pragula - viso odos storio pažeidimas su poodinio audinio pažeidimu. Gali būti savaiminė epitelizacija iš žaizdos kraštų.
- Ketvirtos stadijos pragula - gilus audinių pažeidimas iki fascijų, raumenų ar kaulų; gali būti kišeniniai kanalai ir gili defektai.
Diagnozei naudojama išsami geriatrinė įvertinimo apžiūra, įvertinant vietą, dydį, gylį, audinių gyvybingumą, eksudato kiekį, infekcijos požymius ir pan. Bradeno ir Nortono skalės padeda įvertinti pragulos riziką ir planuoti prevencines priemones.
Pragulos profilaktika ir priežiūra
Prieš pradedant gydymą, svarbu identifikuoti rizikos veiksnius ir juos šalinti. Pagrindinės profilaktikos priemonės: reguliari kūno padėties keitimo taktika (gulintiems - kas 2 val., sėdintiems - kas 15-20 min.), judrumo skatinimas, specialūs čiužiniai, pagalvės ir kitos laiką leidžiančios sumažinti spaudimą priemonės, odos higiena, drėgmės kontrolė, mityba ir adekvatūs baltymai. Vasara rizika didėja dėl prakaitavimo, todėl būtina dažnesnis odos patikrinimas, drėgmės kontrolė ir pakaitinis patalynės keitimas.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Svarbus ir teisingas požiūris į higieną - odos švaros išlaikymas, sausos odos apsauga, naudoti kremus su cinko oksidu ar panthenoliu vietoje trynimo ar masažo. Daugiau dėmesio skiriama į odos priežiūrą, kad būtų išvengta makrocirkuliacijos sutrikimo ir mikroduomenų pažeidimo.
Pragulų gydymo principai
Pragulų gydymas yra daugiadisciplininis. Jis apima odos priežiūrą ir tvarsčius, kurie palaiko drėgną aplinką ir saugo odą. Autolitiniai, fermentiniai ir chirurginiai metodai naudojami esant kontaminacijai ar nekrozei. Tvarsčiai turi būti parenkami pagal žaizdos ypatybes: infekcija, eksudacijos lygis, gylis, audiniai ir dydis. Hidrokoloidiniai tvarsčiai bei putų poliuretano tvarsčiai dažnai naudojami nuo įprastų iki sunkių pragulų. Silikoniniai tvarsčiai saugo odą ir palengvina jų keitimą. Tarp tvarsčių, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, yra antibakterinis poveikis, ypač svarbus infekuotos ar bioplėvelėmis apsigyvenusios žaizdos gydymui.
Be tvarstinių priemonių, svarbu užtikrinti mitybą bei užkirsti kelią infekcijoms antibiotikų kompleksu, kai reikia. Antiseptiniai sprendimai turi būti parenkami atsargiai, vengiant citotoksinių medžiagų (pvz., kalio permanganato ar vandenilio peroksido).
Sidabro sulfadiazino tepalas praguloms, opoms ir žaizdoms gydyti
Sidabro sulfadiazino tepalas - plačiai naudojamas vietinis antimikrobinis vaistas infekuotoms opoms, žaizdoms ir praguloms gydyti. Sidabro jonai turi plačią antimikrobinę įtaką ir gali padėti pašalinti bioplėveles bei sumažinti bakterijų augimą, kas pagreitina gijimą. Tačiau ilgesnį laiką vartojamas sidabro sulfadiazinas gali paveikti keratinocitus ir fibroblastus, todėl ilgalaikiam gydymui jo naudoti nerekomenduojama. Sidabro sulfadiazino tepalas dažnai naudojamas kartu su chirurginiu gydymu ankstyvoje infekcijos stadijoje, siekiant pagreitinti gijimą.
Nepamirština praktika: ką rinktis profilaktikoje ir gydyme?
Prieš išryškėjus praguloms - profilaktikai - svarbu užtikrinti kūno padėties keitimą, odos priežiūrą ir tinkamą mitybą. Kai pragula jau susiformavusi, būtina atsižvelgti į jos stadiją ir parinkti tinkamą tvarsčią: pirmosios stadijos praguloms tinka ploni, tekstūriniai tvarsčiai, antros stadijos - hidrokoloidiniai ar poliuretano putų tvarsčiai, trečios-ketvirtos - giliau įsivaizduojantiems tvarsčiams gali būti naudojami setonai ir distribuotos pakaitinės, taip pat galimos chirurginės intervencijos esant rekonstrukcijai. Denotavimas ir drėgnoje laikymo principas būtini pradedant gydymą. Taip pat svarbu lėtinio skausmo valdymas, kad pacientas jaustųsi komfortiškai gydymo metu.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Palangoje: ką reikia žinoti
Pastaruoju metu Lietuvoje stiprėja pragulų profilaktikos ir gydymo kultūra: slaugos personalas daugiau dėmesio skiria praguloms, profilaktikai, gydymo algoritmams, o technologijų plėtra - dirbtinio intelekto įtraukimui į priežiūros procesus. RVUL prisitaikė prie modernių sprendimų, įskaitant mobilų planavimo įrankį PRAGULOMS STOP, kurio tikslas - padėti slaugos personalui vertinti ir pasirinkti priemones pagal pragulos tipą.
Ką daryti namuose, jei pasirenkate prižiūrėti pragulą?
- Reguliariai keisti paciento padėtį - kas 2 val. gulintiems ir kas 15-20 min. sėdintiems.
- Naudoti specialias pagalvėles, čiužinius ir kitus spaudimą mažinančius prietaisus; vengti paviršių, kurie skatina trintį.
- Būti nuosekliam odos priežiūroje - švariai, sausai, naudoti emolientus ir kremus, vengti tramdyti odos su alkoholiu.
- Vengti įprasto trynimo ar masažo paraudusių vietų; naudoti cinko oksido / panthenolio tepalus.
- Siekti pakankamos mitybos: baltymų vartojimas, skysčiai, vitaminai, ypač C ir A bei cinkas.
- Jei žaizda pūliuoja arba skausmas didėja - nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl įtarimo infekcijai.
Prieš grįžtant namo, svarbu suformuluoti pragulų profilaktikos planą, apimantį rizikos vertinimą, padėties keitimą, odos priežiūrą, tvarsčių pasirinkimą ir nuolatinį stebėjimą.
Santrauka ir praktiniai įsijautimai
Pragulos - tai įtempta, bet įmanoma valdyti problema, reikalaujanti nuoseklumo, priešingai nei tik vieno principo laikymosi. Profilaktika - pagrindinis veiksmingumo veiksnys: nuolatinis padėties keitimas, odos priežiūra, mityba, tinkama lovos įranga ir reguliarus stebėjimas. Modernūs tvarsčiai, įskaitant hidrokoloidinius, silikoninius ir sidabro jonų turinčius tvarsčius, užtikrina drėgną, apsaugotą gijimo aplinką ir gali pagreitinti išgydymą. Kai pragula tampa sunkia - 3-4 stadijos - dažnai būtina chirurginė rekonstrukcija, siekiant uždengti ertmę sveikais audiniais. Tačiau net ir šios situacijos gali būti valdomos, kai taikoma tinkama strategija ir komandos darbas.
Taip pat skaitykite: "Socialines Garantijos": ką turėtumėte žinoti
tags: #atsiliepimai #apie #vakumine #terapija #gydant #pragulas