Lietuvos mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą 5-10 (II gimnazijos) klasių, privalo ne tik gerai mokytis, bet ir surinkti tam tikrą socialinės-pilietinės veiklos valandų skaičių. Šiai veiklai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų per mokslo metus, o mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali nuspręsti nustatyti ir didesnį valandų skaičių.
Socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos dalis, tad jos neatlikus mokiniui nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Tokiu atveju mokiniams skiriamas papildomas laikas socialinėms valandoms surinkti, nes dalyvavimas šioje veikloje yra privalomas.
Socialinės-pilietinės veiklos nauda
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, socialinės veiklos metu mokiniai mokosi būti atsakingais Lietuvos piliečiais, ugdytis socialines kompetencijas bei empatišką, pagarbų ir tolerantišką santykį su kitais. Per šias valandas mokiniai įgyja žinių ir patirties naujose situacijose, stiprėja jų asmenybė bei motyvacija aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Socialinė-pilietinė veikla padeda suprasti demokratinės visuomenės pagrindus, kurių kertinis akmuo yra piliečių aktyvus įsitraukimas sprendžiant svarbius visuomenės klausimus. Jos metu mokiniai supranta, kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau nei veikiant individualiai.
Mokinių patirtys ir iššūkiai
Tyrimų duomenys rodo, kad mokiniai socialinę veiklą vertina teigiamai, ypač pripažindami, jog ji prisideda prie asmenybės tobulėjimo, socialinių įgūdžių gerinimo ir mokyklos įvaizdžio stiprinimo. Tačiau ne visiems mokiniams įtraukti į šią veiklą yra lengva - kai kurie nemato veiklos prasmės arba tiesiog nenori veikti kitų labui. Kartais socialinės valandos tampa iššūkiu tiek mokiniams, tiek auklėtojams, nes ne visada lengva įkalbinti dalyvauti veikloje.
Taip pat skaitykite: Šalpos senatvės pensijos pakeitimai
Be to, rasti prasmingų, mokiniams patrauklių veiklų kartais yra sudėtinga, ypač mažesnėse rajonų mokyklose. Yra pasigirstančių nuomonių, jog socialinės valandos primena sovietinę praktiką, kuomet mokiniai buvo vežami dirbti lauko darbų kolūkiuose, taip pat ne visos mokyklos sudaro tinkamas sąlygas socialinei-pilietinei veiklai mokyklos ribose. Kai kurių mokyklų politika riboja socialinių valandų rinkimą už švietimo įstaigos ribų, kas sukelia papildomų sunkumų.
Socialinės-pilietinės veiklos sritys ir formos
Mokiniai gali rinktis socialinės pilietinės veiklos sritis, vadovaudamiesi savo interesais ir pomėgiais. Galimos veiklos sritys apima:
- Socialinio teisingumo veiklas (1-10 val.)
- Dalyvavimo veiklas (1-20 val.)
- Asmeninio tobulėjimo veiklas (1-40 val.)
- Prasmingumo veiklas (1-40 val.)
Mokinių veiklos būna tiek mokyklos aplinkoje, tiek už jos ribų. Mokyklos aplinkoje dažniausiai renkamos veiklos yra:
- Mokyklos renginių organizavimas (95,5 % mokinių)
- Mokyklos puošimas (93,4 %)
- Pagalba klasės vadovui arba mokytojams (90,5 %)
Už mokyklos ribų mokiniai dažniausiai dalyvauja:
- Ekologinėse akcijose (85 %)
- Pagalboje tvarkant miesto ar rajono aplinką (80 %)
- Mokyklos vardo garsinime dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose
Organizavimas mokyklose ir už jų ribų
Už ugdymo proceso organizavimą yra atsakinga mokykla. Mokiniai dažniausiai gauna mokytojų rekomendacijas, kur ir kokias veiklas atlikti. Be to, mokiniai gali patys susirasti veiklas arba rinktis iš pateikto veiklų sąrašo. Socialinės valandos kaupiamos specialiame aplanke ar platformoje (pavyzdžiui, Moodle, Google dokumentuose), kur mokiniai pateikia veiklos įrodymus ir refleksijas.
Taip pat skaitykite: Rūšys ir skyrimo tvarka: kompensacijos mažas pajamas gaunančioms šeimoms
Lina Blinstrubienė, dirbusi gamtos mokslų gimnazijoje, pasakoja, kad mokiniai buvo noriai priimami įvairiose įstaigose, tokiose kaip ikimokyklinės ugdymo įstaigos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, bei dalyvavo „Maisto banko“ vykdomose akcijose. Tai rodo, kaip glaudus bendradarbiavimas tarp mokyklų ir bendruomenės įstaigų svarbus socialinės-pilietinės veiklos kokybei.
Taip pat mokyklos organizuoja sportinius renginius, varžybas, kur mokiniai gali teisėjauti ar padėti organizuoti, kas taip pat įskaitoma kaip socialinė-pilietinė veikla.
Praktiniai pavyzdžiai
Vienu pavyzdžiu gali būti J. Basanavičiaus progimnazijos 7C klasės mokinių savarankiškas Lietuvos vienių gaminimas, kurio metu vaikai mokėsi komandinio darbo, atsakomybės ir darbštumo. Tokios praktinės veiklos suteikia ne tik naujų įgūdžių, bet ir stiprina bendruomeniškumo jausmą.
Iššūkiai ir kliūtys renkant socialines valandas
Nors socialinė-pilietinė veikla yra naudinga, kai kurie mokiniai ir jų tėvai kelia klausimą, kodėl ši veikla negali būti savanoriška, o yra privaloma. Kai kurių mokyklų administracija griežtai apriboja galimybes rinkti socialines valandas už mokyklos ribų, kas sudaro papildomų sunkumų ir mažina veiklos patrauklumą.
Yra mokinių, kurie nemato veiklos prasmės arba nenori įsitraukti, o klasės vadovams kartais tampa tikru iššūkiu įkalbinti vaikus dalyvauti veiklose. Mokyklos stengiasi padėti vaikams surinkti valandas, suteikia galimybę dirbti su bibliotekomis, dalyvauti pamokėlėse ar kitose organizuojamose veiklose.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti kompensaciją
Pastebima, kad socialinės-pilietinės veiklos organizavimo problema daugiausia yra susijusi su prasmingų ir mokiniams patrauklių veiklų stoka, ypač mažesnėse rajonų mokyklose.
Statistinė socialinės-pilietinės veiklos dalyvių apžvalga
| Veikla mokyklos aplinkoje | Dalyvių procentas |
|---|---|
| Mokyklos renginių organizavimas | 95,5 % |
| Mokyklos puošimas | 93,4 % |
| Pagalba klasės vadovui ar mokytojams | 90,5 % |
| Veikla už mokyklos ribų | Dalyvių procentas |
|---|---|
| Dalyvavimas ekologinėse akcijose | 85 % |
| Pagalba tvarkant miesto arba rajono aplinką | 80 % |
| Mokyklos vardo garsinimas olimpiadose, konkursuose, koncertuose | Statistika nėra tiksliai nurodyta |
Ministerijos siūlymai ir ateities perspektyvos
Siekiant užtikrinti prasmingą socialinės-pilietinės veiklos organizavimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naujas gaires, kurios numato aiškesnius socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinimo žingsnius. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos veikloms, kurios iš tiesų padės jaunimui augti atsakingais piliečiais, o taip pat bus sumažintas minimalus valandų skaičius vidurinio ugdymo pakopos mokiniams.
Be to, siūloma didesnis mokyklų įsitraukimas į veiklų organizavimą, ypač jaunesniems nei 14 metų mokiniams, kad socialinė-pilietinė veikla vyktų mokyklos aplinkoje, bet būtų papildyta individualiomis iniciatyvomis, pvz., sveikos gyvensenos dienų organizavimu, sporto varžybomis ir panašiai.
Taip pat siūloma socialinę veiklą vykdyti ir per visų metų atostogas, įskaitant vasaros laikotarpį, o dalyvavimas konkursuose, varžybose ar koncertuose būtų pripažintas socialine-pilietine veikla, jei yra pateiktas tai įrodantis dokumentas.
Organizacijos, teikiančios galimybę rinkti socialines valandas
VšĮ „Gerumo rankos“ ir kitos socialinės organizacijos siūlo moksleiviams trumpalaikės savanorystės galimybes, kurios leidžia už įvairias veiklas gauti socialines valandas. Veiklos apima pagalbą renginiuose, atviro jaunimo centruose, slaugos ligoninėse, beglobių gyvūnų prieglaudose, „Kartų namuose“, „Carito“ ir kitose organizacijose.
Net trumpalaikė pagalba gali suteikti džiaugsmo kitiems ir išugdyti mokinių empatiją bei atsakomybę.
tags: #uz #ka #aukletojas #skiria #socialines #valandas