Diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos reformos Lietuvoje suintensyvėjo po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtų pakeitimų, kuriems turės pritarti Seimas. Pokalbiuose dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis ir Biudžeto reikalų komiteto narys Raimondas Kuodis, kurių nuomonės kartais ženkliai skiriasi.
Kas siūloma keisti
Naujai išrinkta valdžia planuoja svarstyti, ar leisti gyventojams atsiimti antrojoje pensijų kaupimo pakopoje sukauptas lėšas, o privataus kaupimo pertvarka yra nurodoma kaip vienas iš naujosios Vyriausybės prioritetų. Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad būtina persvarstyti automatinį įtraukimą ir išėjimą iš pensijų fondų, pateikiant naujus projektus.
Vyriausybės parengtuose siūlymuose numatoma keisti valstybės 1,5 proc. VDU siekiantį įnašą į II pakopą į GPM lengvatą, taip pat suteikti galimybę gyventojams vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų. Taip pat svarstomas automatinio įtraukimo pakeitimas į nuolatinius priminimus, o dalyvavimas antrojoje pakopoje būtų nebe privalomas.
Raimondo Kuodžio kritika ir pagrindiniai argumentai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomistas Raimondas Kuodis, reiškia griežtą kritiką siūlomiems pokyčiams. Jis tvirtina, kad pensijų sistemos grindžiamos prievarta ne šiaip sau: „Dauguma žmonių neturi valios susikaupti, atidėlioja sprendimus... Tai pensijų ekonomikoje vienas svarbiausių principų.“
Kuodis nuolat kelia klausimą, kodėl gyventojai turėtų turėti teisę bet kada išsiimti sukauptas lėšas ir kodėl valstybė turėtų atsisakyti prisidėjimo. Jis pabrėžia, kad privalomas kaupimas reikalingas tam, kad būtų valdoma ilgaamžiškumo rizika ir užtikrintas senatvės finansavimas: „Pensijų sistema turi baigtis anuitetu tam, kad būtų valdoma ilgaamžiškumo rizika.“
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų sistemos pakeitimai Lietuvoje
R. Kuodis taip pat kritikuoja planus leisti atsiimti iki 25 proc. vieną kartą per gyvenimą: „Jeigu mes leidžiame tokiems žmonėms pasiimti tuos pinigus, tai aišku, jie pasiims, nes jie žino, kad juos geriau vaikams atiduoti ir panašiai. Tai tas visas paveldimumas išvis nieko bendro su pensijų sistema neturi.“
Konkrečios pastabos apie 1,5 proc. VDU
Kuodis atkreipia dėmesį, kad sumažinus valstybės paskatą 1,5 proc. VDU, sumažėtų bendras kaupimas - liktų tik 3 proc. nuo kaupiančiojo. Jis nurodo, kad 1,5 proc. VDU turėjo perskirstymo ir solidarumo aspektą, nes tokiu būdu mažas atlyginimas gauna proporcingą papildomą naudą: „Jeigu mano atlyginimas labai mažas, minimalios pajamos, aš gaudavau 1,5 proc. VDU. Tai reiškia, kad šitoje sistemoje mes turėjome tam tikrą išlyginamąjį solidarumo aspektą.“
Konstitucinis Teismas ir teisinių klausimų aspektas
Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, jog gyventojams turėtų būti leista nutraukti kaupimą antrojoje pakopoje, jei atsiranda tam svarių priežasčių. Raimondas Kuodis kritikuoja, kad teismas kartais sprendžia socioekonominius klausimus be pakankamų ekspertinių įžvalgų ir siūlo svarstyti Konstitucinės tarybos idėją: „Mums reikėtų Konstitucinės tarybos, kažkokių aukštųjų rūmų išminčių... prižiūrėtų bendrą tvarką šalyje ir neleistų niekam siautėti prie šturvalo.“
Kuodis taip pat iškelia logikos klausimą apie nuosavybę: nors 2010 m. teismas pripažino, kad „Sodroje“ kaupiamos pensijos yra nuosavybė, jis pabrėžia, kad nuosavybė visada susijusi su teisėmis ir pareigomis, tad reikia rasti „protingą balansą“ tarp asmeninių teisių ir visuomeninių interesų.
Alternatyvūs požiūriai ir ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis teigia, kad gyventojai patys norėtų apsispręsti, ar dalyvauti privačiame pensijų kaupime, primindamas, jog kaupimas buvo pagrįstas anuitetine sistema. Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pažymi, kad siekiant didesnės pensijos reikėtų stiprinti „Sodrą“ arba antrąją pakopą, nes santykis tarp vidutinės algos ir vidutinės pensijos Lietuvoje siekia apie 45-50 proc., kai Vakarų Europoje dažniau 70 proc.
Taip pat skaitykite: skaityti daugiau apie sąžiningą diskusiją dėl pensijų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis primena, kad iki 2019 m. dalyvavimas buvo savanoriškas, o po 2019 m. įvestas automatinis įtraukimas. Kuodis ir kiti ekspertai pastebi, kad automatinis įtraukimas nuo 2019 m. įtraukė tik apie 50 proc. dirbančių gyventojų, tad sistema nėra tokia veiksminga, kokios tikėtasi.
Galimi scenarijai ir jų privalumai bei trūkumai
| Scenarijus | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Leisti atsiimti sukauptas lėšas | Lankstumas, galimybė investuoti į kitas sritis | Pensijų sistemos silpnėjimas, rizika išleisti pinigus |
| Privalomas kaupimas | Užtikrintas senatvės finansavimas | Valios trūkumas, visuomenės nepasitenkinimas |
| Mišrus modelis (privaloma + savanoriška su paskatomis) | Lankstumas, motyvacija kaupti | Sudėtingumas, galimos spragos ir administracinė našta |
Iššūkiai praktikoje
Specialistai primena, kad rinkos yra svyruojančios: „Rinkos patiria staigų kritimą, o kai kada ir smarkų augimą, todėl sprendimus reikėtų priimti apdairiai.“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė aiškina, kad žmonės, kurie jau sudarė anuitetų sutartis, turi ribotas galimybes jas nutraukti atsiimdami visas lėšas. Tyrimais nustatyta, kad masinis lėšų atsiėmimas arba perėjimas į kitus taupymo instrumentus gali sugriauti ilgalaikį pensijų sistemos stabilumą.
Be to, Kuodis pastebi demografinius iššūkius: gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, dirbančių žmonių mažėja - tai didina ilgalaikiškumo riziką ir reikalingumą valdyti išteklius, pavyzdžiui per anuitetus.
II Pensijų Pakopa | Tavo 6900 € Sprendimas 2026-aisiais
Kuodžio vizija ir alternatyvūs sprendimai
Raimondas Kuodis siūlo laikytis griežtesnės koncepcijos: jei antroji pakopa yra pensijų sistemos dalis, tuomet jai taikomi visos sistemos principai - privalomumas, anuitetas ir ilgaamžiškumo rizikos valdymas. Jis tris kartus pabrėžia: arba pervadinkime šią pakopą į taupymo instrumentą, arba išlaikykime ją kaip pensijų sistemos dalį, bet tada turime apsispręsti dėl aiškių konstitucinių reguliavimo mechanizmų.
Kuodis taip pat rekomendavo skaidrumą ir konstitucinį stabilumą: pensijų sistemos pokyčiai turėtų būti keičiami ne vien politikų sprendimu, o reikalauti platesnių susitarimų arba net konstitucinių pakeitimų, kad būtų išvengta „makalavimo“ ir trumpalaikių politinių žaidimų.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kas toliau?
Siūlymai dar turi būti apsvarstyti Seime. Iki tol ministerija ir Vyriausybė renka reakcijas, ekspertų vertinimus ir visuomenės nuomones. Diskusijos tęsis, kol Seimas priims galutinį sprendimą. Kol kas aišku viena: pokyčiai liečia ne tik finansinius mechanizmus, bet ir visuomeninį pasitikėjimą pensijų sistema bei platesnius konstitucinius ir identiteto klausimus.
Siūlomų pakeitimų įgyvendinimas reikalaus tikslių finansinių skaičiavimų, analizės dėl valstybės biudžeto įsipareigojimų ir aiškių sprendimų, kaip užtikrinti, kad ilgalaikėje perspektyvoje pensijų sistema išliktų stabili ir teisinga.