Žmogaus ryšys su žmogumi - viena iš didžiausių socialinių vertybių. Be jo neįmanoma jokia visuomenė nei praeityje, nei dabar, nei ateityje. Šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje natūralus žmonių bendravimas tapo probleminiu reiškiniu.
Socialinio darbo ištakos glūdi humanizmo filosofijoje, religijoje bei demokratijoje. Plėtojantis socialiniam darbui išsirutuliojo keletas sąvokų, kurios tapo reikšmingomis. Šios penkios sąvokos yra: įvertinimas, žmogus situacijoje, santykiai, procesas ir intervencija. Atkreiptinas dėmesys, kad šios penkios sąvokos atsirado „ įvairiais laikotarpiais „.
Bendras socialinio darbo tikslas yra padėti žmogui, žmonių grupei ar bendrijai surasti pusiausvyrą, išvystyti jo esmines galias geresniam problemos išsprendimui. Todėl socialiniai dabuotojai siekia padėti žmogui suprasti jo problemą, rasti būdų patenkinti jo poreikius, padaryti paslaugą ar surasti reikalingus pagalbininkus.
Socialinis daruotojas užtikrina pagalbą kiekvienam ieškančiajam, ir nebūtinai žodžiais, bet visu savo požiūriu, dėmesingumu, garantuodamas, jog nori padėti, paskatina ar pamoko kaip spręsti problemas. Pačios problemos sprendimas yra kūrybiškas pažinimo procesas, kurį socialinis darbuotojas naudoja svarstydamas socialinio darbo situaciją , nustato problemą, kurią reikės spręsti, ir formuluoja galimus planus ir būdus.
Labai svarbu socialiniame darbe ir sugebėjimas efektyviai panaudoti žinias, vadovautis socialinio darbo vertybėmis ir pasiruošimas visą tai pritaikyti praktikoje, be to kiekvienas socialinis darbuotojas privalo laikytis Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekso.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Bendravimo vertybės socialiniame darbe
Vertybe vadiname tai, kas, žmogaus manymu, jo gyvenime yra svarbiausia, jei mes ką nors labai vertiname, tuomet manome, jog verta šito siekti. Tačiau viena tokių universalių vertybių laikytinas bendravimas. Kaip tik meilė ir išlaiko žmonių giminės, šeimos visuomenės vienybę.
Kitaip tariant jeigu žmogui nesiseka bendrauti, jeigu jam sunku patenkinti priklausymo grupei ar grupėms poreikį, mylėti ir būti mylimam, jam vargu ar pavyks gerai save vertinti, jis negalės atskleisti visų savo talentų ir sugebėjimų. Bendravimas tai tikrai universali vertybė - ji būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms.
Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje visų pirma bendravimą žodžiais. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio metu tarp dviejų žmonių metu tik apie tretčdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du tretčdalius - kitais būdais.
Iš jų svarbiausi yra:
- Asmeninės erdvės valdymas
- Akių kontaktas
- Apranga bei išvaizda
- Veido išraiška
- Mūsų turimi daiktai
- Gestai
- Prisilietimai
- Kūno kalba
- Garsiniai būdai
Asmeninė erdvė. Erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė vidinių jausmų išraiška. Bendraudami su skirtingų kultūrų atstovais, neturime pamiršti, jog jų asmeninės erdvės supratimas gali būti labai nevienodas.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl bendravimo su neįgaliaisiais
Akių kontaktas. Akių kontaktas yra labai aiškus mūsų ketinimo bendrauti su kitu žmogumi požymis. Pašaliečio žvilgsnis yra visiškai suprantamas, nėra reikalo jo vengti - tiesiog į jį vienaip ar kitaip reaguojame. Akių žvilgsnis gali būti panaudotas ir grasinimui.
Veido išraiška. Veido išraiška mums padeda orientuotis, ko reikia vengti, kam turėtume padėti, su kuo verta užmegsti pokalbį, o ko geriau nekalbinti. Paprastai tikros emocijos pasižymi tuo, jog pasireiškia iš karto, nedelsiant.
Gestai. Gestu galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti, perduoti žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti, ir pan. Kaip tik šie gestai laikomi tikraisiais signalais, pasakančiais, ką žmogus galvoja.
Kūno kalba. Kūno kalba skirstoma į keturias pozas:
- Artėjimas - šilta.
- Pasitraukimas - atšiauri.
- Išsiplėtimas - dominuojanti.
- Susitraukimas - paklūstanti.
Apranga bei išvaizda. Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę, agresyvumo laipsnį, lytinę orientaciją. Ypač daug apie bendravimo pobūdį mums pasako uniforma.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas
Mūsų turimi daiktai. Daiktai gali suteikti informaciją apie mūsų fizinę būseną, sakysim, akiniai rodo silpną regėjimą, o lazda su vaikščiojimu susijusius sunkumus. Jie taip pat atskleidžia ir dvasinę būseną: rankoje laikoma gėlių puokštė - džiaugsmą susitikimo laukimą, kumštyje sugniaužta nosinė - sielvarto ašaras ir pan.
Prisilietimai. Prisilietimai - tai vienas ankstyviausių ir paprasčiausių noro bendrauti reiškimo būdų.. šiuolaikinėse kultūrose prisilietimų vengiama: jie savotiški tabu, kadangi neišvengiamai pažeidžia mūsų asmeninę erdvę.
Prisilietimai skirstomi į penkis tipus:
- Funkcinis/profesinis - tai, pavyzdžiui, gydytojo prisilietimas prie ligonio per medicinos apžiūrą.
- Socialinis/mandagumo - rankos paspaudimas pasisveikinant.
- Draugiškas/šiltas - patapšnojimas per petį, apkabinimas.
- Meilės/intymumo - pabučiavimas.
- Seksualinis …
Garsiniai būdai. Bendravimas su kalba nesusijusiais garsais vadinamas paralingvistiniu bendravimu. Tai - juokas, verksmas, kosėjimas, žiovavimas ir kt. Prie šio bendravimo priskiriamos ir pauzės tačiau ne tarp žodžių ar sakinių, o kalbos pauzės, t, y. tylėjimas.
Žmonių bendravimas kalbos ženklais vadinamas kalbėjimu. Bendraujantys žmonės turi kalbėti abiem suprantama kalba. Kalbėjimas gali būti ne tik išorinis bet ir vidinis. Monologinis kalbėjimas esti tada, kai šneka vienas žmogus, o kiti, tik būdami klausytojais tik priima žodinę informaciją. Dialoginio bendravimo metu partneriai vienas kitam perdavinėja pokalbio giją - ir patys kalba ir kitų klausosi.
Bendraujant derinamasi ne tik prie pokalbio stiliaus. Palaikomas ir jo turinys: mes linkčiojame galva, parodydami, kad suprantame pašnekovą, juokiamės iš komiškos pasakojimo dalies, nutaisome susirūpinusį veidą, girdėdami liūdnas naujienas.
Taigi bendravimas - abipusis procesas. Jame privalo dalyvauti abi pusės. Turi būti informacijos pateikėjas ir gavėjas, kalbėtojas ir klausytojas.
Socialinio darbuotojų mokymai
Šiandieninėje visuomenėje vienas iš esminių modernios organizacijos bruožų yra komandinė veikla. Socialiniame darbe - ne išimtis. Komandos kuriamos norint pasiekti įvairių tikslų, tačiau pagrindinis jų reikšmingumo ypatumas - įrodymai, kad komandos pasiekia geresnių rezultatų nei atskiri darbuotojai.
Socialiniams darbuotojams nuolat tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis: ramiais, suirzusiais, piktais. Tai svari priežastis socialinę pagalbą teikiančiam darbuotojui nuolat tobulinti savo bendravimo įgūdžius.
Klaipėdos valstybinė kolegija siūlo kvalifikacijos tobulinimo programas socialinių paslaugų teikėjams:
- Atvejo vadyba.
- Komandinis darbas.
- Komunikacijos įgūdžių formavimas socialiniame darbe
Taip pat vykdomi mokymai:
- Streso valdymas įtempto bendravimo su klientais procese
- Konfliktų valdymas, sprendimų priėmimas socialiniame darbe
- Emocinio intelekto galimybės socialiniame darbe
Socialinių darbuotojų mokymai tinka akreditacijoje!
MOKYMŲ PROGRAMOS:
- Paslaugų kokybės gerinimas senyvo amžiaus asmenims: 5-ių pojūčių stimuliacija gamtoje
- Emocinis balansas socialiniame darbe: kaip padėti sau, kad galėtum padėti kitam
- Pašto menas darbe su senjorais: kūrybinis užsiėmimas ir bendruomeninės integracijos strategijos
- psichosocialinę negalią: kaip išvengti konfliktų
- Pagalbos galia: darbo su depresija ir nerimu praktikos
tags: #svarbiausias #bendravimo #budas #profesineje #socialinio #darbo