Straipsnyje apžvelgiama viena iš aktualiausių šiandienių problemų - žmogiškojo kapitalo stiprinimas ir socialinės atsakomybės plėtra. Visuomenės socialinio kapitalo lygis valstybės raidos sėkmei yra vienas svarbiausių elementų, kurio svarba vis dažniau akcentuojama politinėse darbotvarkėse.
Mokslo literatūroje socialinis kapitalas dažnai pristatomas kaip socialinę sanglaudą stiprinantis veiksnys, užtikrinantis organizacinės veiklos veiksmingumą. Colemanas (1988) socialinį kapitalą apibrėžė kaip funkcinį išteklių, glūdintį socialinių santykių struktūroje, leidžiantį žmonėms koordinuoti veiksmus ir siekti bendrų tikslų. Putnamas (1993) pabrėžė jo komponentus: pasitikėjimą, bendrąsias normas ir tinklus, kurie palengvina bendradarbiavimą ir kolektyvinių sprendimų priėmimą.
Šiame kontekste ypač aktuali tampa Putnamo socialinio kapitalo tipologija. Sujungiamasis kapitalas užtikrina stiprius vidinius darbuotojų, savanorių ir paslaugų gavėjų, kurie palaiko organizacijos stabilumą ir atsparumą krizėms, ryšius. Siejamasis kapitalas sudaro prielaidas tarpsektoriniam bendradarbiavimui, idėjų įvairovei ir naujų sprendimų kūrimui. Ryšių kapitalas suteikia galimybių užmegzti ryšius su institucijomis, turinčiomis sprendimų galią ar finansinių išteklių, ir taip atverti kelią sisteminiams pokyčiams įgyvendinti.
Globalizacijos, intensyvėjančios migracijos, visuomenės senėjimo ir didėjančios socialinės diferenciacijos procesai dar labiau išryškina socialinio kapitalo svarbą šiuolaikinėje socialinių paslaugų raidoje.
Šiandienos socialinių paslaugų sektorius patiria reikšmingų pokyčių, kuriuos lemia visuomenės struktūros transformacijos, gyventojų senėjimas, socialinės nelygybės didėjimas ir migracijos procesų intensyvėjimas. Dėl šių procesų kyla naujų socialinių iššūkių, kuriems įveikti tradiciniai paslaugų teikimo modeliai dažnai yra nepakankamai veiksmingi, todėl vis aktualesnės tampa socialinės inovacijos - nauji metodai, organizaciniai sprendimai ir paslaugų teikimo būdai, kurie leidžia efektyviau atliepti visuomenės poreikius ir kurti ilgalaikę socialinę vertę.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Savanoriška veikla ir socialinis kapitalas
Mokslininkai, nagrinėjantys socialinio kapitalo ir savanoriškos veiklos ryšius savo darbuose, akcentuoja socialinio kapitalo dedamųjų ir savanoriškos veiklos požymių suderinamumą. Savanoriškoje veikloje dalyvaujantys individai siekia bendro tikslo su kitais savanoriais, kuria platesnius socialinius tinklus. Vis daugiau pažindami kitų socialinių grupių atstovus, jie plečia savo akiratį, suprasdami kitokius pasaulėžiūros aspektus kaip skirtingos vertybės, profesijos, finansinių statusų skirtumai ir pan. Šie elementai prisideda prie individo socialinio kapitalo augimo, didina pasitikėjimą visuomenės nariais bei viešojo valdymo institucijomis.
Tad ieškant socialinio kapitalo gerinimo galimybių per savanoriškos veiklos tobulinimą, svarbu atsižvelgti į šias kertines savanoriškos veiklos veikimo sritis, įvertinant kiekvienos srities prisidėjimą prie socialinio kapitalo didinimo.
Remiantis mokslininkų darbais, yra išskirti trys pagrindiniai socialinio kapitalo raiškos aspektai:
- sujungiantys (angl. „bridging“);
- susiejantys (angl. „bonding“);
- įtakos (angl. „linking“).
Atsižvelgiant į pateiktus apibrėžimus, galima išskirti, jog savanoriška veikla labiau atitinka sujungiančiųjų (angl. „bridging“) ir įtakos (angl. „linking“) veiksnių dalis, o susiejančiais (angl. „bonding“) aspektais atitinka mažiau. Taigi, savanoriška veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinio kapitalo dedamųjų dalių vystymu.
Siekdama užtikrinti socialinio kapitalo plėtrą Lietuvoje, valstybė dalyvavimą savanoriškose ir (ar) pilietinėse veiklose įvardina kaip vieną tai padedančių pasiekti priemonių. Tačiau Lietuvos savanoriškos veiklos teisės aktuose nėra tinkamai įteisintas laisvos valios principas dalyvauti savanoriškoje veikloje, kuris yra išskiriamas tarptautinių organizacijų deklaracijose.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Socialinio kapitalo vertinimas Lietuvoje
Tiriant Lietuvos socialinio kapitalo perspektyvas ir siekiant jį didinti pasitelkiant savanoriškos veiklos organizavimo mechanizmus, analizuojami Lietuvoje ir pasaulyje skelbiami valstybių socialinio kapitalo ir savanoriškos veiklos vertinimo indeksai.
Pasaulio gerovės indekso (The Legatum Prosperity Index) rodikliai yra panaudoti sudarytame, naujausiame Lietuvos 2021-2030 metų nacionalinį pažangos plane. 2020 metais „Legatum“ instituto paskelbtame indekse socialinio kapitalo rodiklis tarp kitų įvertintų 167 šalių yra 156 vieta. Iki pirmojo reitingo dešimtuko valstybių Lietuvos socialinio kapitalo vertinimas skiriasi daugiau negu 20-30 punktų.
Socialinio kapitalo rodiklius lyginant su Estija, Latvija ir Lenkija, paskelbti Lietuvos indekso duomenys ženkliai nusileidžia Estijai, kurios socialinio kapitalo įvertinimas yra 41-oje pozicijoje. Kita vertus, Latvijos ir Lenkijos socialinio kapitalo įverčiai nuo Lietuvos nėra daug nutolę - atitinkamai 117 ir 114 . Palyginus su 2019 m. reitingu, kai kurios kaimyninės šalys yra vertinamos geriau, o Lietuva (2019 m. - 141 vieta) įvertinta prasčiau.
Indekso sudarytojai savo 2020 ir 2019 metų ataskaitose rekomenduoja labdaros ir paramos fondams, remiantis socialinio kapitalo rodikliu, skirti dėmesį ne tik pagalbai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, bet ir skirti išteklius visuomenės socialinio kapitalo stiprinimui, kurio augimas ir aukštesni rezultatai rodo gerėjančius visuomenės narių ryšius, pasitikėjimą kitu žmogumi ir valdžios institucijomis.
Nors pasaulinio konkurencingumo indeksas (The Global Competitiveness Index) labiau orientuotas į ekonominių valstybės rodiklių, verslo ir investicijų lauko įvertinimą ir šiame valstybių vertinimo indekse nuo 2019 metų įtrauktas socialinio kapitalo vertinimas. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal socialinio kapitalo vertinimo rodiklį, Lietuva yra 89-97 vietose iš 141 indekse įtrauktos valstybės, nors bendras Lietuvos konkurencingumo indekso vertinimas yra 39-a vieta tarp vertintų valstybių.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pasaulinis dosnumo indeksas (World Giving Index) yra vienas konkretesnių socialinio kapitalo dedamųjų vertinimo įrankių. Šio indekso sudarytojai išskiria ir nuolat vertina tik tris aspektus - (a) pagalba asmeniui, kurio nepažįstate, bet kuriam reikėjo pagalbos; (b) visuomenės lėšų suma skiriama labdarai; (c) savanoriškos veiklos organizacijai skirtas laikas.
Nors, Lietuvos socialinio kapitalo rodikliai ir jo sudedamųjų dalių vertinimai yra tarp dešimties mažiausius rodiklius turinčių šalių, vis tik rodikliai yra gerėjantys. Dešimties metų laikotarpio ataskaitoje Lietuva yra 121 vietoje iš 126 įvertintų valstybių. Lietuvoje nuo 2007 metų pradėtas fiksuoti Pilietinės galios indeksas, kuriame įtraukiami įvairūs socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės įverčiai. Analizuojant pilietinės galios indekso bendruosius rodiklius ilguoju laikotarpiu, galima teigti, jog pilietinės visuomenės galia Lietuvoje palaipsniui auga.
Jaunimo savanorystė Lietuvoje
Socialinės inovacijos ir socialinis kapitalas
Dabartinės socialinių paslaugų organizacijos negali apsiriboti vien tuo, kad reaguoja į kylančius socialinius iššūkius - jos turi tapti aktyviomis pokyčių iniciatorėmis, gebančiomis generuoti ir diegti inovatyvias socialines praktikas. Socialines paslaugas teikiančiose organizacijose socialinis kapitalas įgyja ypatingą reikšmę, nes šių organizacijų tikslas yra kurti socialinę vertę, o ne siekti pelno. Šiose organizacijose santykiai, solidarumas ir pasitikėjimas tampa struktūrine veiklos dalimi, leidžiančia ne tik kompensuoti ribotus materialinius išteklius, bet ir įtraukti bendruomenes, savanorius ir socialinius partnerius, kad būtų sukurti visuomenei tinkami inovatyvūs sprendimai.
Empiriniai tyrimai išskiria kelias socialinio kapitalo dimensijas, turinčias esminę reikšmę inovacijų plėtrai socialinių paslaugų sektoriuje. Organizacijos viduje stiprūs tarpusavio ryšiai ir pasitikėjimu grįsti santykiai sukuria psichologinio saugumo aplinką, būtiną kūrybiškumui, iniciatyvumui ir gebėjimui prisiimti riziką. Išoriniai tinklaveikos ryšiai atveria galimybių gauti naujų žinių, ekspertinių įžvalgų ir finansinių išteklių, kurie stiprina organizacijos gebėjimą kurti ir įgyvendinti socialines inovacijas. Grindžiamas įtrauktimi dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose didina darbuotojų įsitraukimą, atsakomybės jausmą ir motyvaciją, o nuolatiniai suinteresuotų šalių žinių mainai skatina organizacijas mokytis greitai ir efektyviai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.
Atsižvelgiant į tai, kad socialinis kapitalas yra svarbus plėtojant socialines inovacijas socialinių paslaugų sektoriuje, jo stiprinimą strateginiu prioritetu turi laikyti ir politikos formuotojai, ir organizacijų vadovai. Socialinis kapitalas ne tik suteikia organizacijoms atsparumo nuolat kintančioje, globalizacijos, migracijos, visuomenės senėjimo ir socialinės diferenciacijos procesų veikiamoje aplinkoje, bet ir sudaro prielaidas aktyviai kurti inovatyvias socialines praktikas.
Siekiant šio tikslo, būtina numatyti priemones, kurios skatintų tarpsektorinį bendradarbiavimą ir valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus partnerystę, nes bendradarbiavimas ne tik leidžia keistis žiniomis, ištekliais ir gerąja patirtimi, bet ir sudaro inovacijų plėtros prielaidas. Svarbu nuosekliai investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimo, inovacijų valdymo ir tarpkultūrinės komunikacijos gebėjimams, kurie yra būtini šiuolaikinėse socialinių paslaugų organizacijose.
Pasitikėjimu, įtrauktimi ir bendra atsakomybe grįsta organizacinė kultūra tampa vienu iš pagrindinių inovacinio potencialo šaltinių. Todėl vadovai turėtų sistemingai stiprinti vidinę organizacinę kultūrą ir sudaryti sąlygas atviram dialogui, patirčių dalijimuisi ir kolektyviniam problemų sprendimui, taip pat skatinti iš darbuotojų praktinės patirties kylančias iniciatyvas ir užtikrinti joms reikiamus išteklius ir įgyvendinimo galimybes. Be to, nuolatinis bendradarbiavimo ryšių plėtojimas su akademinėmis institucijomis, vietos bendruomenėmis, kitomis organizacijomis ir privačiu sektoriumi sustiprina organizacijos pozicijas inovacijų ekosistemoje ir suteikia prieigą prie naujų idėjų, žinių ir išteklių, būtinų ilgalaikei plėtrai ir konkurencingumui.
Valstybės lygmeniu būtina sukurti ir palaikyti tvirtą teisinę ir institucinę bazę, kuri skatintų organizacijų tarpusavio partnerystes, remtų savanorystės iniciatyvas ir užtikrintų stabilų ilgalaikių socialinių projektų finansavimą.
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas 2024 m. pradžioje pradėjo įgyvendinti projektą „Socialinių inovacijų stiprinimas kaimo vietovėse“ pagal programos „Europos horizontas“ šeštos veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ 2023 m. ESIRA projektu siekiama rasti sprendimų, kaip sumažinti skurdo riziką ir socialinę atskirtį kaimo bendruomenėse. LSMC EKVI vaidmuo projekte apima darbą su pilotiniu Druskininkų regionu, suinteresuotųjų veikėjų platformos įsteigimą ir darbą su ja diegiant socialines inovacijas regione.
Kas yra socialinis kapitalas ir kaip galite jį susikurti? | Reza Varzidehkar | TEDxKerrisdale
Socialinės inovacijos