Lietuvos pensijų sistema nuolat patiria pokyčius ir diskusijas dėl jos efektyvumo bei naudos gyventojams. Naujai išrinkta valdžia planuoja svarstyti, ar leisti gyventojams atsiimti antrojoje pensijų kaupimo pakopoje sukauptas lėšas, o privataus kaupimo pertvarka yra nurodoma kaip vienas iš naujosios Vyriausybės prioritetų.
Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė anksčiau antrąją pensijų pakopą yra pavadinusi šimtmečio afera. Ji teigia, kad būtina persvarstyti automatinį įtraukimą ir išėjimą iš pensijų fondų, pateikiant naujus projektus.
Raimondo Kuodžio Kritika ir Perspėjimai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomistas Raimondas Kuodis yra išsakęs nuomonę, kad antrosios pakopos pensijų fondai gali sprogti nuo godumo. Anot jo, ankstesnė valdžia „bandė skersti visą karvę dėl mažos išpjovos (nedidelio gardaus mėsos kąsnio, kuriuo ekonomistas vaizdžiai vadina „Sodrą“, - LRT.lt)“.
R. Kuodis keliamą klausimą, kad vertėtų atsisakyti privalomojo dalyvavimo pensijų kaupime, pavadino politiniu popsu rinkėjams. Jis teigia, kad žmonės neturi valios taupyti, o politikai pasigaili tų, kurie senatvėje neturi pakankamai lėšų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Raimondas Kuodis apie žlungančią valstybę: Lietuvai kraupiai trūksta elito | 33 MIN SU ARTŪRU ANUŽIU
Esama Situacija ir Ateities Perspektyvos
Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje kaupia apie 50 proc. dirbančių šalies gyventojų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis priminė, kad iki 2019 metų Lietuvos gyventojai savanoriškai dalyvavo pensijų kaupime, o po 2019 metų buvo įteisintas automatinis gyventojų įtraukimas.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta priminė, kad Lietuvoje santykis tarp vidutinės algos ir vidutinės pensijos siekia apie 45-50 proc., o Vakarų Europos šalyse šis santykis siekia 70 proc. Jis teigia, kad pasiekti aukštesnį pensijų lygį galima stiprinant „Sodrą“ arba antrąją pensijų kaupimo pakopą.
Siūlomi Pakeitimai ir Konstitucinio Teismo Sprendimas
Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, jog gyventojams turėtų būti leista nutraukti kaupimą antrojoje pakopoje, jei atsiranda tam svarių priežasčių. Tačiau konkrečios priežastys šiuo metu nėra nustatytos.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė teigia, kad sistemą reikia paversti lanksčia ir patrauklia žmonėms, kad jie motyvuotai kauptų. Ji siūlo leisti gyventojams vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų.
Ekspertų Nuomonės
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis teigia, kad gyventojai patys norėtų apsispręsti, ar jie dalyvaus privačiame pensijų kaupime, ar ne. Jis primena, kad kaupimas buvo pagrįstas anuitetine sistema, o jeigu šis principas bus panaikintas, šalies gyventojų pensijų kaupimo modelis niekuo nebesiskirs nuo kaupiamojo terminuoto indėlio.
Ekonomistas Raimondas Kuodis laikosi pozicijos, kad gyventojai turėtų būti verčiami taupyti ir neturėtų būti leidžiama pasitraukti. Jis kritikuoja siūlymą leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo per pirmuosius mėnesius, kai jie jau pradėjo mokėti įmokas.
Galimi scenarijai
| Scenarijus | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Leisti atsiimti sukauptas lėšas | Lankstumas, galimybė investuoti į kitas sritis | Pensijų sistemos silpnėjimas, rizika išleisti pinigus |
| Privalomas kaupimas | Užtikrintas senatvės finansavimas | Valios trūkumas, nepasitenkinimas sistema |
| Mišrus modelis | Lankstumas, motyvacija kaupti | Sudėtingumas, galimos spragos |
Iššūkiai ir Perspektyvos
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis pataria žmonėms neskubėti priimti sprendimų dėl pasitraukimo iš antrosios pakopos, įvertinti savo situaciją ir pasitarti su specialistais. Jis pabrėžia, kad rinkos patiria staigų kritimą, o kai kada ir smarkų augimą, todėl sprendimus reikėtų priimti apdairiai.
Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė aiškina, kad žmonės, kurie jau sudarė anuitetų sutartis, turi ribotas galimybes jas nutraukti atsiimdami visas lėšas. Visgi, tiems, kurie iki 2022 metų pabaigos įsigijo pensijų anuitetą už sumą, mažesnę nei 10 tūkst. eurų, bus leidžiama pasitraukti, atgaunant apie 85 proc. sumos.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai