Lietuvos pensijų sistema - viena sudėtingiausių ekonomikos sričių, kurioje susikerta socialiniai, ekonominiai ir teisės klausimai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys ir ekonomistas prof. Ričardas Kuodis atvirai dalijasi savo nuomonėmis apie dabartinius iššūkius, reformas ir siekia atskleisti tiesą apie antrąją pensijų pakopą, jos efektyvumą ir socialinį teisingumą.
Pensijų sistemos aktualijos ir pagrindiniai principai
Pensijų sistema sprendžia ne tik senatvės aprūpinimą, bet ir ilgo gyvenimo riziką - tai, kad vieni sulauks ilgesnio amžiaus, kiti - trumpesnio. Šios rizikos valdymui egzistuoja įvairios priemonės, pavyzdžiui, anuitetai, kurie užtikrina išteklių paskirstymą tarp ilgiausiai gyvenančių.
R. Kuodis akcentuoja: „Mes nežinome, ar ilgai gyvensime, bet visi sutiktume, kad tas, kuriam iškris blogas bilietas, turės atiduoti savo turtą tiems, kurie gyvens ilgiau.“ Pensijų sistema turi tris pagrindinius tikslus: perskirstyti resursus, valdyti ilgo gyvenimo riziką ir perkelti išteklius iš gerų gyvenimo etapų į sunkesnius.
Antra pensijų pakopa: mitai ir realybė
Antroji pakopa - papildomas pensijų kaupimas, kuri dabar yra privaloma, tačiau jos veiksmingumas ir socialinis teisingumas kelia daug diskusijų.
- Kritika dėl reklamos ir lobizmo: Pasak R. Kuodžio, antrosios pakopos lobistai laimėjo „retorinį mūšį“, diskredituodami tradicinę „Sodros“ sistemą ir įtikindami politikus skirti paramą kaupimui, tačiau ši reklama yra „purvina“ ir klaidina visuomenę.
- Socialinis neteisingumas: Dabartiniai sprendimai, leidžiantys pasiimti sukauptas įmokas lengvesnėmis sąlygomis, naudą neša tiems, kurie dirbo šešėlyje ir nemokėjo mokesčių. „Didžiausią naudą pajaus tie, kurie dirbo šešėlyje, nemokėjo mokesčių“, - teigia ekonomistas.
- Valstybės indėlis: Valstybė prisideda prie antrosios pakopos, tačiau tai interpretacija kaip „valstybės subsidija“ kelia diskusijas dėl subsidijų prasmės ir efektyvumo. „Kodėl vieniems valstybė turi prisidėti, o kitiems - ne?“ - klausia R. Kuodis.
- Ilgalaikio kaupimo abejonių pagrindai: Nepaisant investavimo į užsienio rinkas, demografiniai pokyčiai kelia klausimą - ar antroji pakopa iš esmės prisideda prie senatvės finansinio stabilumo.
Pinigų išėmimo taisyklės ir galimos pasekmės
Nuo 2024 metų sausio 1 d. bus galima teikti prašymus dėl pinigų iš antrosios pensijų pakopos atsiėmimo, tačiau ekspertai įspėja, kad tokie greiti sprendimai gali brangiai kainuoti, nes žmonės, nesuskaičiavę pasekmių, gali šiuos pinigus greitai išleisti. Pasak R. Kuodžio, “jei žmonės neturi valios arba savo sprendimų pasekmes primeta likusiai visuomenei - pensijų atveju prievolė kaupti egzistuoja būtent dėl to.”
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų sistemos pakeitimai Lietuvoje
Skaičiuojama, kad atlyginimo dydžio atsiėmimai gali siekti apie 11-12 tūkst. eurų vidutiniam vartotojui, tačiau išmokos bus mažesnės ir mokamos dalimis, pavyzdžiui, po 50 eurų per mėnesį 20 metų. Tai rodo, kad visų pinigų vienu metu nebus galima išimti, o pinigai bus konvertuojami į pensijų apskaitos vienetus.
Skurdas pensininkų tarpe ir jo mažinimas
Vidutinė senatvės pensija nuo 2022 metų sausio padidėjo iki 465 eurų, tačiau vis dar apie 230 tūkst. gyventojų gauna tik apie 200-300 eurų siekiančią pensiją. Valdančiųjų tikslas yra mažinti skurdą, ypač tų žmonių, kurių pensijos yra žemiau minimalios vartojimo ribos.
Seimo konservatorių frakcijos narys Mindaugas Lingė pabrėžia, kad fokusas yra apie 70 tūkst. žmonių, kuriems pensijos nesiekia 260 eurų. Vienišo asmens išmoka taip pat nuo sausio augs iki 32 eurų, tad daugiau žmonių galės pasinaudoti šia parama. Tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis mano, kad priimti sprendimai skurdo problemos visiškai neišspręs, nes indeksavimai esą nepalankūs nepasiturintiems.
Diskusijos dėl Konstitucinio Teismo sprendimų
Konstitucinis Teismas (KT) savo sprendimais nustatė, kad ypatingomis sąlygomis (pvz., mirtina liga) žmonėms turi būti suteikta teisė išimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos. R. Kuodis kritikuoja KT sprendimą dėl kompetencijų stokos ir pabrėžia, kad toks reguliavimas gali sugriauti visą pensijų sistemą, nes „šita sistema grius, jei bus leidžiama pasiimti pinigus prie bet kokios išskirtinės sąlygos“. Jis siūlo aiškiai apibrėžti šias sąlygas ir ragina KT atsižvelgti į ilgo gyvenimo rizikos paradoksą.
Ekonomistas taip pat ragina kūrti konstitucinę instituciją, kuri prižiūrėtų pensijų sistemos nuoseklumą ir stabdytų chaotiškus politinius sprendimus, kurie kelia grėsmę stabilumui.
Taip pat skaitykite: Raimondo Kuodžio įžvalgos dėl pensijų reformos
Socialinis kontraktas ir politinių sprendimų įtaka
R. Kuodis pabrėžia, kad pensijų sistema yra socialinis kontraktas, kur valstybė įsipareigoja rūpintis senatve, net jei žmogus nesirūpina savimi. Jis kritikuoja dabartinius politinius veiksmus, kurie, jo manymu, „reabilituoja“ mokesčių nemokančius ir šešėlyje dirbančius žmones, o tai sukuria nelygybės paradoksą, kai socialiai atsakingi mokėtojai gauna mažesnes pensijas.
Pasak ekonomisto, tokie sprendimai ir „gerojo samariečio“ sindromas ilgainiui žlugdo „Sodros“ sistemą ir socialinę teisingumo pusiausvyrą.
Kaip pasirūpinti savo senatve?
R. Kuodis pabrėžia, kad pats geriausias investavimas yra į save ir savo gebėjimus sumažinti išlaidas senatvėje. Svarbu turėti nuosavą būstą, sugebėti pasidaryti remontą, įsigyti saulės elektrinę, kad būtų mažesnės energijos išlaidos, ir mokytis naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, internetu ir dirbtiniu intelektu.
Taip pat jis pažymi, kad geras finansinis taupymas prasideda ne tik nuo pensijų pakopų, bet ir nuo šeimos gyvenimo būdo, būsto paskolų grąžinimo, fizinių įgūdžių bei finansinio raštingumo ugdymo.
Pensijų reformų iššūkiai ir ateities scenarijai
Pasak R. Kuodžio, Lietuvai būtinos ilgalaikės reformos, kurios turėtų būti priimamos kvalifikuota dauguma ir pagrįstos konstituciniais įstatymais. Dabartiniai politiniai sprendimai dažnai yra populistiniai, neapgalvoti, ir gali sukelti pensijų sistemos griūtį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo magistro apžvalga
Ekonomistas pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne techninėms detalėms, bet didiesiems sisteminiams klausimams, tokiems kaip demografiniai pokyčiai, pajamų perskirstymo teisingumas ir ilgo gyvenimo rizikos valdymas.
Pensijų sistema griūva (kas nukentės pirmiausia)
Pagrindinės pensijų sistemos fazės ir problemos
- Socialinis popsas: dabartinių sprendimų komunikacija dažnai grindžiama trumpalaike populiaria nuomone, o ne fundamentalia analize.
- Teisiniai iššūkiai: Konstitucinio Teismo sprendimai dažnai nepripažįsta pensijų sistemos sudėtingumo ir priima socialinius-ekonominius sprendimus be pakankamos ekspertų pagalbos.
- Demografinės ir ekonominės tendencijos: ilgėjantis gyvenimo amžius, senstanti visuomenė ir mažėjantis dirbančiųjų skaičius reikalauja naujų sprendimų.
Ką daryti su antros pakopos pensijų kaupimu?
R. Kuodis teigia, kad antroji pakopa nėra vienintelė ar net svarbiausia senatvės apsaugos priemonė. Visų šešių pakopų sistema turi būti vertinama ir skaidriai valdoma, o ne sutelkta vien tik į antrosios pakopos reklamą. Jis siūlo didinti dėmesį nulinei pakopai - asmeniniams resursams ir sprendimams.
Ekonomistas taip pat kritikuoja dabartinius sprendimus leisti laisvai atsiimti pinigus iš antrosios pakopos, nes tai sugriauna ilgalaikio taupymo principus ir subsidijų prasmę.