Ekonominis ir socialinis darbuotojų motyvavimo pagrindimas

Darbuotojų motyvavimo priemonės. Kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas tuo, jog jo darbuotojai dirbtų organizacijos labui, tačiau kai kuriems iš jų trūksta motyvacijos. Tačiau tokia klasifikacija yra gana paini ir vienos ir tos pačios priemonės dažnai patenka į kelias grupes tuo pačiu metu. Remiantis materialine priemonių išraiška siūloma motyvavimo priemones grupuoti į materialines ir moralines (psichologines). Jei materialinės priemonės yra realiai apčiuopiamos ir jas galima išreikšti pinigine verte, tai moralinės priemonės turi sunkiai apskaičiuojamą psichologinį poveikį.

Kaip teigia A. Valionienė (2002) „Lietuvos gyventojai pirmiausia darbą laiko svarbiu kaip pajamų bei kitų atlygio formų šaltinį“ (Valionienė, 2002, p. 21). Autorė pabrėžia, kad ši tendencija Lietuvoje tik sustiprėja, o išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje) gero atlyginimo už darbą svarba mažėja, nes didėja asmenybės tobulinimo ir saviraiškos galimybių svarba. Taigi, darbo užmokestis Lietuvoje yra viena geriausiai žinomų ir plačiausiai taikomų motyvavimo priemonių. Priklausomai nuo darbo pobūdžio jis gali būti vienetinis arba laikinis, tačiau dažniausiai pasitaiko mišrios darbo užmokesčio sistemos. Tokią sistemą sudaro bazinis darbo užmokestis (priklausantis nuo darbuotojo kvalifikacinės grupės), priedai už individualias savybes bei priedai už darbo našumą. Nors darbo užmokestis yra viena efektyviausių motyvavimo priemonių, ji pasižymi trumpalaikiu poveikiu. Norint pasiekti ilgalaikį darbuotojų motyvavimo efektą, ateityje Lietuvoje teks taikyti įvairesnes motyvavimo priemones.

Šiuo metu darbuotojų motyvavimui yra taikomos ir tokios materialinės priemonės kaip įvairių su darbu susijusių išlaidų, pvz.: telefono, transporto išlaidų kompensavimas. Didesnėse organizacijose labai populiari priemonė yra tarnybinis automobilis. Nemažą motyvuojantį poveikį turi fizinės darbo sąlygos, t.y. darbo įrengimai, technika, priemonės (pvz.: naujos darbo staklės, šiuolaikinė biuro technika ir kt.).

Psichologinės priemonės, tokios kaip organizacijos prestižas, jos vertinimas ar vieta reitingų lentelėse, užimtumo garantijos ir galimybė kilti karjeros laiptais bei profesinio tobulinimosi galimybės taip pat turi motyvacinį poveikį. Teigiamas socialinis - psichologinis klimatas, su darbu susijusios informacijos perdavimas, operatyvus konfliktinių situacijų sprendimas, daugumai priimtinas vadovavimo stilius bei vadovo asmenybė, dėmesys darbuotojams, objektyvus jų darbo vertinimas bei nuomonės, pasiūlymų ir nusiskundimų analizė suteikia darbuotojams narystės jausmą, kuris veikia kaip stiprus motyvatorius.

Motyvacijos priemonės (pagal Gražulis, 2005, p. 8 - 9)

Taip pat skaitykite: Ekonominis pagrindimas

Skatinimo formos

Motyvuojančios priemonės

  1. Tiesioginis materialinis skatinimas
    • 1.1. Pagrindinio darbo užmokestis - vienetinis, laikinis apmokėjimas, taip pat alga;
    • 1.2. Papildomas darbo užmokestis - premijos, priemokos ir priedai už viršvalandžius, naktinį darbą, profesinį meistriškumą, darbo sąlygas, profesijų sugretinimą, taip pat paaugliams, kūdikius maitinančioms motinoms, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir kt.;
    • 1.3. Vienkartinės išmokos iš organizacijos grynojo pelno (bonusai) - metinės, pusmetinės, švenčių išmokos, atsižvelgiant į darbo stažą, gaunamą darbo užmokestį, darbo drausmę, aktyvumą ir kt.;
    • 1.4. Dalyvavimas pelnuose - išmokos iš skatinimo fondo, sudaryto kaip grynojo pelno dalis, dažniausiai naudojama darbuotojų, nuo kurių tiesiogiai priklauso pelnas;
    • 1.5. Dalyvavimas akciniame kapitale - dividendų gavimas už organizacijos akcijas;
    • 1.6. Papildomų išmokų programos - dovanos už ypatingus nuopelnus, komandiruotės išlaidų padengimas šeimos nariams ir kt.
  2. Netiesioginis materialinis skatinimas
    • 2.1. Išlaidų transportui apmokėjimas - transporto priemonių įsigijimas su visu arba daliniu aptarnavimu, išlaidų transportui į darbą ir atgal padengimas;
    • 2.2. Išmokos iš taupomųjų fondų - taupomieji indėliai su palūkanomis;
    • 2.3. Maitinimas organizacijos lėšomis - nemokamo maitinimo organizavimas, subsidijų skyrimas maitinimui;
    • 2.4. Lengvatinis gaminamų prekių pardavimas - nuolaidos;
    • 2.5. Stipendijų fondai - išlaidos studijoms padengimas;
    • 2.6. Mokymo, auklėjimo programų fondai - darbuotojų apmokymai, vaikų išlaidų padengimas, stipendijos;
    • 2.7. Medicininio aptarnavimo programos - nemokamo ar dalinio apmokėjimo gydymo paslaugos;
    • 2.8. Būsto statybos programos - lėšų skyrimas būsto statybai;
    • 2.9. Socialinių paslaugų ir lengvatų programos - padengimas pasirenkamoms socialinėms paslaugoms;
    • 2.10. Gyvybės draudimo programos - įmokų padengimas; laikino nedarbingumo pašalpos;
    • 2.11. Sveikatos draudimo programos - įmokų padengimas;
    • 2.12. Atskaitymų į pensijų fondus programos - įmokų pervedimas į fondus.
  3. Juridiniam skatinimui priklausantys programiniai moduliai (moralinis skatinimas)
    • 3.1. Užimtumo laiko reguliavimas - papildomos atostogos, lankstus grafikas, trumpinimas ar ilginimas;
    • 3.2. Darbo proceso organinio segmento tobulinimas - kūrybiniai elementai, įtrauktis į sprendimų priėmimą, kilimas karjeros laiptais, komandiruotės;
    • 3.3. Pripažinimo priemonės - vizitai pas svarbius asmenis, garbės vardai, apdovanojimai, laikinos apdovanojimų formos, padėkos raštai, firminiai daiktai;
  4. Socialinio darbo aspekto motivacija

    Viename esminių socialinio darbo aspektų yra paslaugų gavėjų motyvacija. Praktikoje dažnai pastebima, kad šeimos ne visada iš karto priima siūlomą pagalbą. Motyvacijos stiprinimas yra nuoseklus ir kryptingas procesas. Socialinis darbuotojas siekia užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį, kuris yra būtinas efektyviam bendradarbiavimui. Svarbu laikytis pagarbos, konfidencialumo ir nevertinimo principų, orientuotis į šeimos stiprybes bei galimybes. Pagalbos priėmimas yra glaudžiai susijęs su šeimos įsitraukimu į pagalbos procesą. Kuo aktyviau šeima dalyvauja sprendimų priėmime, tuo didesnė tikimybė pasiekti ilgalaikių pokyčių. Svarbi socialinio darbo dalis yra socialinių ir efektyvios tėvystės įgūdžių stiprinimas. Teikiamos konsultacijos, organizuojami mokymai, padedama ugdyti gebėjimą spręsti konfliktus, nustatyti ribas ir gerinti tarpusavio bendravimą. Neatsiejama socialinio darbo dalis yra bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, prevencinė veikla. Socialinės paslaugos orientuotos ne tik į problemų sprendimą, bet ir į jų prevenciją. Organizuojamos edukacijos, konsultacijos, skatinamas atsakingas elgesys ir sąmoningumas. Apibendrinant galima teigti, kad socialinis darbas su šeimomis yra sudėtingas, tačiau itin svarbus procesas. Paslaugų gavėjų motyvacija ir pagalbos priėmimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys pagalbos efektyvumą. Socialinių darbuotojų motyvacijos stiprinimas: nuo savęs iki darbo su klientais, SD20240379. Socialinio darbo specialistams. Programos trukmė: 10 akad. val. (4 teorinės, 6 praktinės). Mokymų kaina - 45,00 €. Mokymo būdas: Kontaktinis/nuotolinis. Šia programa siekiama stiprinti socialinių darbuotojų vidinę ir išorinę motyvaciją, suteikti įrankius ir žinias, leidžiančias geriau suprasti savo motyvaciją, kolektyvo motyvaciją, užtikrinanti teikiamų paslaugų kokybę. Neigiamą poveikį motyvacijai turi nedidelis socialinio darbuotojo prestižas visuomenėje, nuolatinis susidūrimas su neigiamais gyvenimo reiškiniais, neapibrėžti darbo rezultatų vertinimo kriterijai, didelis klientų skaičius, viršvalandžiai, mažas atlyginimas už darbą. Dėl šių priežasčių atsiranda streso ar „perdegimo sindromo“ simptomai - depresija, nuovargis, nesėkmės pojūtis ar visiškas motyvacijos praradimas. Skirtingiems darbuotojams, skirtingose situacijose turi būti taikomos skirtingos motyvavimo priemonės, o kadangi socialinio darbuotojo motyvacija neatsiejama nuo kokybiško pagalbos teikimo ir savo, kaip profesionalo, poreikių tenkinimo vykdant darbinę veiklą, tikslinga ieškoti praktinių socialinio darbo kokybės optimizavimo galimybių, kreipiant dėmesį į socialinio darbuotojo motyvaciją kaip veiksmingo profesinio veikimo prielaidą. Be to motyvacija yra situacinis dalykas, t. y. kintant situacijai, ji turi kisti, todėl socialinių darbuotojų motyvavimo sistema turi būti tinkama ir organizacijai, ir darbuotojams. Programą papildomai paremia skaitytojams: ji suteiks įrankius ilgalaikės motyvacijos stiprinimui, nes motyvavimas yra nuolatinis ir sudėtingas procesas, kurį reikia nuolat tobulinti, todėl po mokymų padidėjusi vidinė motyvacija padės specialistams suprasti savo asmeninės ir kolektyvinės motyvacijos reikšmingumą įveikiant iššūkius ir sunkumus socialiniame darbe, siekiant bendro tikslo - užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą.

    Motyvacijos veiksniai ir jų poveikis

    Priešingiems darbuotojams taikomos skirtingos motyvavimo priemonės, tačiau bendras tikslas išlieka - užtikrinti kokybiškas paslaugas ir darbuotojų pasitenkinimą. Ekonominis motyvavimas lemia didesnį produktyvumą ir pelną, o socialinis motyvavimas - didesnį darbuotojų pasitenkinimą, geresnius socialinius ryšius ir įsitraukimą į visuomeninę veiklą. Tyrimai rodo, jog nevyriausybinėse organizacijose socialiniai darbuotojai dažnai yra patenkinti darbu, kai yra daugiau autonomijos ir atsakomybės, o biudžetinėse įstaigose - mažiau. Tačiau darbo užmokestis ir socialinis saugumas išlieka pagrindiniais motyvatoriais, be kurių kyla stresas ir perdegimas.

    Taikomi ir supervizijos modeliai kaip priemonė motyvacijos didinimui. Administracinė supervizija gali optimizuoti vadovo funkcijų įgyvendinimą, mokomoji supervizija prisideda prie socialinių darbuotojų kompetencijų ir asmeninio tobulėjimo, o palaikomoji supervizija pagerina organizacijos mikroklimatą ir tarpusavio santykius. Taikant šias priemones, tikslas - didinti darbuotojų motyvaciją ir kokybę teikiamose paslaugose.

    Tendencijos ir iššūkiai

    Ensocial, moral and economical crisis in Lithuania has affected working conditions of social workers. The changing needs of society pose many challenges which require a change in thinking, new skills and emotional balance. The authors of the paper analyse the main motivation a factors of social workers in their professional activity and the adequacy of wages and financial promotion, compare the difference of operational efficiency and quality assurance strategies in budgetary institutions and non-governmental social organizations, examine training and/or career prospects of social workers as well as the influence of work environment and microclimate on social workers’ motivation. The results of the social workers questionnaire revealed the main motivation factors at work: the highest level of dissatisfaction is caused by inadequate wages, the lack of social security, hard and stressful work, and the lack of training opportunities. However, social workers in non-governmental organizations are more satisfied with work organization and leadership, cooperation and teamwork, and they are given more autonomy and responsibility than social workers in budgetary institutions. Content analysis of motivation problems revealed supervision as a possible way to effectively develop the motivation of social workers. The authors analyse the possibility of optimizing the effectiveness of the performance of leaders’ functions by using administrative supervision, the influence of educational supervision on social workers’ skills and personal development, and the importance of supportive supervision for the organization environment and social relations.

    Praktiniai pavyzdžiai ir lentelė

    Žemiau pateikiama trumpa lentelė su kai kuriomis priemonėmis ir jų poveikiu ekonominiams bei socialiniams rodikliams.

    Taip pat skaitykite: Šeimos socialinė ekonominė padėtis

    Motyvacijos priemonė Ekonominis poveikis Socialinis poveikis
    Premijos už gerus rezultatus Padidėjęs produktyvumas, didesnis pelnas Didesnis darbuotojų pasitenkinimas, geresnė nuotaika
    Mokymai ir tobulėjimo galimybės Padidėjęs kompetencijų lygis, mažiau klaidų Didesnis pasitikėjimas savimi, geresnės karjeros galimybės
    Pripažinimas ir pagyrimas Padidėjęs darbuotojų lojalumas, mažesnė kaita Didesnis įsitraukimas, stipresnės socialinės jungtys

    Apibendrinant, darbuotojų motyvavimas yra svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

    Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems ekonominį smurtą

    tags: #ekonominis #ir #socialinis #pagrindimas #darbuotoju #motyvavime