Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas.
Nuo smurto kenčiantys žmonės, tapę aukomis, paprastai linkę kentėti tyloje, bijo kreiptis pagalbos. Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar.
Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Nelaukiant, kol visas šis ratas įsuks, palikdamas dar skaudesnius ir vis sunkiau įveikiamus padarinius tiek psichinei, tiek fizinei savijautai.
Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams.
Nuolatinė nesaugi aplinka pasėja baimę, o dažnu atveju kelia grėsmę fizinei sveikatai ar net gyvybei. Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną.
Taip pat skaitykite: Ekonominis pagrindimas
Smurtas šeimoje daro didelę žalą vaikams.
Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje
Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai. Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju.
Tai dažniausiai sukelia neišmatuojamą baimės bei bejėgystės, beviltiškumo, kylančio iš negalėjimo pakeisti, sustabdyti situacijos, jausmą. Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Jausdami gėdą ar nenorintys pakenkti šeimai, bijantys, kad situacija tik pablogės, nesikreipia pagalbos.
Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Ilgą laiką patiriamo ar artimoj aplinkoj matomo smurto akivaizdoje išsivysto polinkis į depresiją, asmenybės sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Šeimos socialinė ekonominė padėtis
Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį.
Jie gali tai sustabdyti, besikreipdami pagalbos, nelaukdami, neteisindami, o stodami į kovą su gniuždančiu elgesiu. Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Tik taip bus užkirstas kelias šeimą griaunančiam nepateisinamam elgesiui.
Smurto formos
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
- Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus.
- Psichologinis smurtas: Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones.
- Seksualinis smurtas: Tai kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas ir kita.
- Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas): Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
- Pasyvus smurtas (Nepriežiūra): Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
Kur ieškoti pagalbos?
Jei patiriate bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįstate ką nors, kas tai patiria, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją.
Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie smurtą šeimoje. Policija - tarnyba, dirbanti visą parą, todėl gali operatyviai reaguoti į pranešimą apie smurtą šeimoje.
Taip pat skaitykite: Ekonominio ir socialinio poveikio analizė
Specializuoti pagalbos centrai - įstaigos, kurių veiklos tikslas yra suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Jei smurtą patyręs asmuo priima siūlomą pagalbą, kartu su juo sudaro individualų pagalbos priemonių planą.
Pasitelkdamas kitas pagalbą smurto artimoje aplinkoje teikiančias organizacijas ar specialistus, specializuotos pagalbos centras suteikia teisinę, psichologinę pagalbą, kad asmuo įveiktų kritinę būklę, informuoja visais rūpimais klausimais ir konsultuoja, organizuoja ar tarpininkauja, kad tolesnę pagalbą teiktų kitos institucijos, jei asmuo pageidauja, tarpininkauja, kad smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicinos pagalba.
Pagalbos linijos ir kontaktai:
- Pagalbos moterims linija:
- Telefonu: 080066366 (kasdien, 24/7)
- El. paštu: http://www.pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos.../ (kasdien, 24/7)
- Pokalbis internetu: www.pagalbosmoterimslinija.lt (kasdien, 14:00-22:00)
Raseinių krizių centras
Raseiniuose šią funkciją atlieka Raseinių krizių centras (Maironio g. 8-657-87475, el. paštas [email protected]).
Raseinių krizių centras savo veiklą kaip specializuotos pagalbos centras pradėjo nuo š. m. vasario 5 d. Centras gavo 98 pranešimus apie smurto atvejus artimoje aplinkoje. Buvo susisiekta ir pasiūlyta pagalba 85 asmenims.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Gauta pranešimų apie smurtą | 98 |
| Pasiūlyta pagalba asmenims | 85 |
Dažnai atsiranda asmenybės pokyčiai, kurie pastebimi tik suaugus. Smurto aukai gali išsivystyti depresija, menka savivertė, empatijos stoka, nerimas. Sunku numatyti visas galimas vaiką žalojančio elgesio pasekmes.
Svarbu prisiminti, kad pagalba yra prieinama, ir kreiptis į ją - drąsus žingsnis link saugesnio ir sveikesnio gyvenimo.
Kaip atpažinti seksualinį smurtą?
tags: #ekonominis #smurtas #seimoje