Renovacija - tai ne tik būdo atnaujinimas ar estetinis pagerinimas, bet ir svarbi investicija į energinį efektyvumą bei mažesnes sąskaitas už šildymą. Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose.
Ši parama yra itin svarbi mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, senjorams ir socialiai remtiniems asmenims, tačiau ja gali pasinaudoti ir kiti gyventojai, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Kompensacija už renovaciją - tai valstybės arba savivaldybės finansinė parama, skirta gyventojams, dalyvaujantiems daugiabučių ar individualių namų modernizavimo projektuose. Pagrindinis tokios paramos tikslas - užtikrinti, kad renovacija būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo pajamų ar socialinės padėties. Kompensacijų administravimu užsiima Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su savivaldybėmis.
Kompensacijos gavimo sąlygos ir dydis
Norint gauti kompensaciją už renovaciją, būtina atitikti tam tikras valstybės nustatytas sąlygas. Šios sąlygos priklauso tiek nuo pajamų dydžio, tiek nuo atnaujinamo pastato tipo ir projekto tikslo.
Kompensacija taikoma tik tiems renovacijos projektams, kurie prisideda prie energijos vartojimo mažinimo. Tai reiškia, kad darbai turi būti susiję su šilumos izoliacijos įrengimu, langų, durų, šildymo sistemų ar stogo atnaujinimu. Renovuotas pastatas po darbų turi pasiekti bent C energinio naudingumo klasę, o pageidautina - B arba aukštesnę.
Jei žmogus atitinka šias sąlygas, jam gali būti kompensuojama iki 100 % įmokos už renovaciją. Kitiems, kurių pajamos šiek tiek viršija socialinės paramos ribas, kompensacija gali būti dalinė - pavyzdžiui, 30-50 % įmokos.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Kompensacijos už renovaciją dydis priklauso nuo kelių veiksnių - gyventojo pajamų, pastato tipo, atliktų darbų ir energinio efektyvumo rodiklių. Pagal galiojančią tvarką, mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų, tenkančių jų butui ar namui. Jei pajamos viršija nustatytus normatyvus, kompensacija gali siekti 30-50 % įmokos sumos, priklausomai nuo savivaldybės sprendimo ir projekto tipo.
VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Lina Balčiūnienė teigė, kad socialiai remtiniems žmonėms dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje šiandien yra itin palanku. Jiems padengiami visi renovacijos kaštai. „Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, taip pat statybos ir rangos darbams paimto kredito bei palūkanų padengimui.
Daugiabučių namų nuosavuose butuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims tenkančią renovacijos išlaidų dalį taip pat šimtu procentų kompensuoja valstybė. Ši parama teikiama tik tiems, kurie turi teisę į kompensacijas už būsto šildymą bei karštą vandenį. Netekęs teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, buto savininkas taip pat netenka lengvatos ir jo butui priklausančią renovacijos išlaidų dalį nuo tos dienos privalo dengti pats.
Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė informavo, kad šį šildymo sezoną 50 proc. Netekti kompensacijos - tik pusė bėdos. Jeigu namo gyventojų dauguma renovacijai visgi pritars, šiam socialiai remtinam asmeniui dar teks sumokėti ir jo buto daliai tenkančias renovacijos išlaidas.
Daugiabučius namus administruojančios bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ Būsto administravimo skyriaus viršininkas Andrius Kalesnikas pasakojo, kad anksčiau nemažai socialiai jautrių ukmergiškių priešinosi renovacijai. Priešinosi neturėdami jokių argumentų, genami nepagrįstų baimių. „Akivaizdu, jog situaciją pakeitė ir daugiabučių namų atnaujinimo progresą įtakojo praėjusiais metais įsigaliojusios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos. Jose numatyta, jog socialiai remtini gyventojai, nepritariantys daugiabučių namų renovacijai ir atsisakantys dalyvauti šiame procese, artimiausią šildymo sezoną gaus perpus mažesnę kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, o kitą sezoną kompensacija tokiems butų šeimininkams visai nebus skiriama. Kai tik gyventojai gavo mažesnes kompensacijas, jie ne tik atsakingiau ėmė žiūrėti į renovaciją, bet ir aktyviau įsitraukė į savo gyvenamojo namo atnaujinimo procesus“, - komentavo A.
Taip pat skaitykite: Pažymos gavimo Lietuvoje gidas
Ilgą laiką vienas iš daugiabučių namų renovacijos stabdžių buvo socialiai remtinų asmenų neigiama pozicija. Gaudami šildymo išlaidų kompensaciją, jie nebuvo suinteresuoti šildymo išlaidų mažinimu. Gyvenanti dabar jau renovuotame Švenčionių miesto daugiabutyje Danutė (jos prašymu tikslesnių duomenų nepateikiame) priklauso būtent tokių gyventojų grupei. Ji sako ir pati nežinanti, kodėl taip elgėsi, tiesiog nieko nenorėjo imtis - namas neblogas, bute buvo nešalta, ir kompensaciją už šildymą bei karštą vandenį moteris gauna.
Viskas pasikeitė, kai iškilo grėsmė prarasti šildymo kompensaciją ir už viską sumokėti iš kuklių pajamų. „Reikėjo iš karto su mumis griežčiau“, - sutinka su drausminančia nuostata Danutė. „Seniai būtume gyvenę gražesniuose namuose. Švenčionyse baigiami renovuoti du paskutinieji daugiabučiai iš 12 renovuojamų pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Nė viename name socialiai remtini asmenys kliūčių nesudarė.
Savivaldybei priklausančiame socialiniame būste gyvenantiems asmenims dėl renovacijos - jokių rūpesčių ir išlaidų, juos prisiima būstą išnuomojusi savivaldybė. „Absoliučiai visas gyventojų daliai tenkančias renovacijos išlaidas už socialinių būstų nuomininkus apmoka būsto savininkas - savivaldybė“, - patvirtino rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyriaus vedėja Rasa Bliūdžiuvienė.
Jei šiuo metu šeimos pajamos yra stabilios, už renovaciją tenkančias išlaidas šie gyventojai dengia patys pagal nustatytą grafiką. Ilgiausias paskolos grąžinimo terminas - 20 metų. Tačiau per šį laikotarpį gali daug kas pasikeisti. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir vienam iš šeimos narių netekus darbo, būsto atnaujinimo paskolos ir palūkanų įmokas taip pat kompensuos valstybė, net jeigu šeima gyvens jau modernizuojamame ar ką tik atnaujintame name.
* Įstatymas nustato, kad asmenys, kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos, turi pareigą rūpintis, kad šios išlaidos būtų kuo mažesnės, t.y. dalyvauti Programoje. Šių pareigų nesilaikantiems asmenims teisė į kompensaciją yra apribojama: ateinantį šildymo sezoną kompensacija mažinama 50 proc., o kitus du šildymo sezonus - apskritai neskiriama.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Apie daugiabučių renovaciją Kauno rajone
Kaip sužinoti, ar priklauso kompensacija ir kaip ją gauti?
Sužinoti, ar jums priklauso kompensacija už renovaciją, galima gana paprastai - tereikia pateikti prašymą ir keletą dokumentų savo savivaldybei arba Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Pateikus dokumentus, savivaldybės specialistai per kelias savaites įvertina jūsų pajamų lygį ir pateikia sprendimą. Kompensacija dažniausiai taikoma automatiškai, t. y. Kompensacijos gyventojui dažniausiai nėra pervedamos tiesiogiai. Jos pervedamos administruojančiai įmonei (pavyzdžiui, namo bendrijai ar renovacijos administratoriams), kuri sumažina ar visiškai panaikina gyventojo mokėjimus.
Svarbu žinoti, kad kompensacija taikoma nuo to mėnesio, kai pateiktas prašymas. Tai reiškia, jog jei kreipsitės po renovacijos pradžios, už ankstesnius mėnesius pinigai nebus grąžinti.
Dažniausios klaidos teikiant prašymą
Nors kompensacijos sistema Lietuvoje veikia aiškiai, daugelis gyventojų vis dar susiduria su problemomis dėl neteisingai pateiktų dokumentų, informacijos stokos arba nesuderintų darbų. Šios klaidos gali ne tik atidėti sprendimo priėmimą, bet ir visiškai panaikinti galimybę gauti paramą.
Viena dažniausių klaidų - nepateikiami visi reikalingi dokumentai. Dažnai trūksta pajamų pažymų, šeimos sudėties įrodymų ar informacijos apie būsto nuosavybę. Kai kuriais atvejais gyventojai pateikia senus duomenis, kurie nebeatitinka aktualios situacijos. Kad išvengtumėte šios problemos, prieš pateikdami prašymą pasitikrinkite dokumentų sąrašą savivaldybėje arba BETA puslapyje.
Kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Kita klaida - neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams. Kompensacija netaikoma, jei po renovacijos pastatas nepasiekia bent C klasės.
Gyventojai, kuriems kompensacija buvo suteikta, turi pareigą informuoti savivaldybę apie pajamų pokyčius ar gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kartais gyventojai pasitiki administratoriais, kurie neatlieka visų formalumų tinkamai. Svarbu patikrinti, ar projektas registruotas BETA sistemoje, ar sutartys su rangovais ir bankais sudarytos pagal reikalavimus.
Norint sklandžiai gauti kompensaciją, svarbiausia pasiruošti iš anksto. Prieš pradedant darbus verta pasidomėti reikalavimais ir dokumentais, kad projektas atitiktų visus valstybės nustatytus kriterijus.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
- Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją?
Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose. - Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija?
Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus. Kai kurios savivaldybės leidžia tai padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą. - Kokius dokumentus reikia pateikti?
Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus. - Kiek kompensacijos galima gauti?
Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio. - Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man?
Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos tik renovacijos darbams. - Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai?
Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nepatvirtinti darbai nėra kompensuojami. - Ką daryti, jei mano pajamos pasikeitė po kompensacijos gavimo?
Apie pajamų pasikeitimą būtina informuoti savivaldybę. Jei to nepadarysite, kompensacija gali būti sustabdyta, o neteisėtai gautos sumos gali tekti grąžinti. - Ar reikia mokėti už renovaciją, kol sprendžiamas prašymas dėl kompensacijos?
Kol savivaldybė vertina jūsų prašymą, mokėjimai gali būti atidedami. Tačiau jei kompensacija nebus patvirtinta, teks padengti susidariusią sumą. Todėl svarbu prašymą teikti kuo anksčiau - dar prieš prasidedant darbams.
tags: #socialiai #remtiniems #kompensacija #uz #vandeni