Žurnalas sudarė praėjusių metų apžvalgą apie naujus tyrimus ir skaičius autizmo spektro sutrikimo tema. Straipsnio autoriai remiasi Amerikos pediatrų akademijos paskelbtu tyrimu, kuriame įvardijamas smarkus autizmo spektro sutrikimo augimas. Teigiama, kad dažniausiai ASS diagnozuojamas keturmečiams, nors gali būti patvirtintas vaikui sulaukus vos dvejų. Pagal tyrimą, 40 proc. sutikrimą turinčių vaikų nekalba. 44 proc. vaikų turi vidutinį arba aukštesnį nei vidutinis intelektą. 31 proc. turi intelekto negalią. Nuo 4-5 vaikų iš 100 su šia diagnoze 70-taisiais iki pusės vaikų 2025-tais visoje JAV šalyje, tokias perspektyvas įžvelgia Masačusetso technologijos instituto mokslininkė dr. Stephanie Seneff. Galima netikėti, bet Amerikos pediatrų akademijos duomenys šį tą rodo - pagal statistiką, 2023 metais ASS diagnozuotas 317 proc. dažniau nei 2000-taisiais. Vyrų ir moterų santykis diagnozuojant sutrikimą yra 4 prie 1, tai reiškia, kad berniukams keturis kartus dažniau būna ASS. Daugelis tėvų, ieškodami savo vaiko diagnozės, atranda ir savo neurodivergenciją. Remiantis Amerikos pediatrų akademijos ataskaita, maždaug 2,2 proc suaugusiųjų JAV yra autistiški. Ir taip, tarp suaugusių vyrų ši diagnozė dažnesnė nei tarp moterų. Ši suaugusiųjų statistika pabrėžia faktą, kad ASS yra visą gyvenimą trunkanti neurologinio vystymosi būklė. Pasak straipsnio autorių, priežastys ir rizikos veiksniai yra: genetinis komponentas, dvynių tyrimai; vaikas taip pat turi maždaug 19 proc. didesnę riziką, jei vyresnis brolis ir seserys yra spektre; sveikatos komplikacijos nėštumo ir gimdymo metu gali žymiai padidinti ASS riziką; kūdikiui, kuris patiria komplikacijų tiek gimdymo metu, tiek prieš gimdymą, autizmo rizika gali padidėti 44 proc.; toksinai aplinkoje, ypač sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris ir švinas, taip pat buvo susiję su padidėjusia rizika. Tiesa, naujausi tyrimai rodo, kad iki vidurinės mokyklos vaikystės daugumai šio spektro vaikų sekasi geriau, nei anksčiau manyta, 78,8 proc. mokyklinio amžiaus autistiškų vaikų, sulaukęs 10 metų, gerai sekasi bent vienoje iš penkių vystymosi sričių. Beveik ketvirtadaliui vaikų sekasi visose srityse. ASS diagnozę patvirtintų vaikų skaičius skiriasi nuo šalies - Kalifornijoje diagnozė patvirtinama vienam iš 26 vaikų, kai Pietų Korėjoje - vienam iš 38. Greičiausiai, tai priklauso nuo to, kaip vykdoma diagnostika.
Autizmo paplitimas Lietuvoje ir iššūkiai jį suprasti bei valdyti yra kitas svarbus skyrius šio straipsnio. Pagal Higienos instituto duomenis, Lietuvoje autizmo dažnis auga, o duomenys apie tikslią sergamumą vis dar sunkiai fiksuojami. 2018 metų duomenimis, 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 378,11 autizmo atvejų, tačiau šie skaičiai atspindi tik gydymo įstaigas lankančių asmenų srautą. Manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų, o pastaraisiais metais naujai nustatomų atvejų skaičius kasmet viršija 500. 2013-2017 metų palyginimas rodo dvigubą augimą: 2013 m. 100 tūkst. vaikų buvo 171,9 atvejo (0,17%), o 2023 m. - 867 atvejai (0,56%).
- ASS paplitimas pasaulyje: problemos ir tendencijos (PSO duomenys) - apie 1 iš 100 vaikų turi autizmą; 2016-2020 metai rodo ženklų augimą JAV, didėjantis diagnostikos jautrumas.
- Diagnostikos įvairovė: skirtingos klasifikacijos - DSM-5 ar lokaliniai modeliai; Lietuvoje autizmas įtrauktas į TLK klasifikaciją, be atskirų potipių, tačiau vakarinė praktika paliečia DSM-5 sampratą.
- Genetiniai veiksniai ir aplinka: genetinis komponentas - svarbus, bet ne vienintelė priežastis; vyresni tėvai, mažas naujagimio svoris, gimdymo komplikacijos, genetinės patologijos padidina riziką.
- Diagnostikos ypatybės Lietuvoje: daugeliu atvejų vaikai diagnozuojami vėliau dėl skirtingų diagnostikos praktikos ir stereotipų; suaugusiųjų diagnostika įteisinta tik 2015 m.; tikimybių delikatesiai ir visuomenės stigma prisideda prie nepilnos statistikos.
- Diagnozės nauda: ankstyva intervencija pagerina kalbos, socializacijos ir komunikacijos įgūdžius; augantys gebėjimai ir mažiausiai įmanomi sutrikimai gali būti valdomi per specialias programas.
Autizmo simptomai ir diagnostika Lietuvoje pirmiausia paremtas klinikiniu stebėjimu ir išraiška. Vaikų neurologas pabrėžia ankstyvų požymių svarbą: nekokybiškas akių kontaktas, vėlyva kalbos raida, sunkumas suprasti emocijas, ribotas žaidimo įvairovė, pasikartojantys įpročiai. Vaikams taip pat būdingas sensorinis jautrumas, pvz., šviesai ar garsams. Tačiau teigiama žinia - vis daugiau vaikų su ASS turi gerus vystymosi rezultatų, kai taikomos individualizuotos intervencijos ir tinkama pagalba.
Tarp tyrėjų ir praktikuojančių gydytojų dažnai pasitaiko miglotų nuostatų apie autizmą. Lietuvoje ekspertai skatina atviresnį dialogą su visuomene ir ugdymo sistemą pritaikyti vaikų poreikiams, įtraukiant visus vaikus į bendrojo ugdymo procesus, kai įmanoma. Lietuvoje taip pat vystomi projektai, skatinantys supratingumą ir įtrauktį, pavyzdžiui, įvairios kampanijos bei švietimo iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti stigmas ir didinti visuomenės žinių apie neuroįvairovę lygį.
Specialistai teigia, kad tinkama pagalba turi būti orientuota į žmogų, o ne tik į jo negalios apraiškas. Autizmas yra neurologinis sutrikimas, kuris neišnyksta, todėl tikslas - kūrybiškas, ilgalaikis ir individualizuotas pagalbos planas: ugdymas, socialinio bei emocinio vystymosi skatinimas, komunikacijos įgūdžių lavinimas. Svarbu pabrėžti, kad autizmas nėra liga, o skirtingų žmonių patyrimų ir gebėjimų spektras. Taip pat keliami klausimai apie visuomenės požiūrį į autizmą, stereotipų griaunimą ir įtraukties didinimą - tiek mokyklose, tiek darbo vietose.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Diagnozės įtaka šeimai ir suaugusiųjų gyvenimui
Diagonizės įtaka šeimai įvairi: 2000-aisiais autizmas buvo laikomas tik retu sutrikimu, tačiau dabar tėvai ir šeimos narai gali geriau suprasti vaiko poreikius ir planuoti pagalbą. Suaugusieji, kuriems diagnozė buvo patvirtinta vėliau gyvenime, dažnai gauna paaiškinimus apie savo patirtis ir randa bendruomenę, kurioje jaučiasi suprasti. Tačiau visuomenėje išlieka istoriškai įgytos nuostatos ir stereotipai, todėl svarbu ne tik diagnozė, bet ir švietimas bei įtrauktis į visuomenę.
Autizmo spektro sutrikimas: 10 dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti
Rekomendacijos tėvams ir specialistams
- Pradėti nuo akių kontakto palaikymo, mokyti vaikus reaguoti į kitus, laikytis pagrindinių elgesio taisyklių;
- Naudoti vaizdines priemones, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį siekiant lengvinti komunikaciją;
- Įtraukti bendraamžius, skatinti jų įtraukimą į žaidimus ir veiklas;
- Parengti mokymuisi būtinas užduotis taip, kad jos atrodytų vertingos vaikui;
- Padėti paaugliams atpažinti emocijas, valdyti stresą ir ugdyti empatiją;
- Ugdymo procese naudoti nuolatinius, kryptingus ir individualizuotus metodus, atsižvelgiant į vaiko poreikius;
- Skatinti tėvams kreiptis pagalbos ir gerinti pagalbos prieinamumą visose institucijose.
Dažniausiai pasitaikantys mitai ir kaip juos įveikti
Specialistai teigia, kad svarbu keisti visuomenės požiūrį ir šviesti apie neuroįvairovę. Dažnai žmonės autizmą sieja su agresija ar itin ribotais gebėjimais, tačiau realybė rodo didelį įvairovės spektrą. Akademiniai tyrimai ir asmenų patirtis parodo, kad daugelis autistiškų žmonių gali būti labai skirtingi - nuo didelio nepriklausomumo iki reikalingos pagalbos. Svarbu kalbėti apie tai, ką žmonės gali suteikti visuomenei, o ne tik apie jų trūkumus.
Statistika Lietuvoje (2023 metų duomenys) ir pasaulinės tendencijos
Pagal Lietuvos Higienos institutą, 2023 metais naujų autizmo atvejų skaičius Lietuvoje viršijo 1000, o bendras diagnozuotų vaikų skaičius augo sparčiai nuo 2013 metų. 2023 m. tai buvo 5679 diagnozuoti vaikai iki 17 metų. Palyginus su 2013 m., skaičius išaugo beveik 465 proc. Autizmo spektro sutrikimai Lietuvoje yra pripažįstami kaip svarbus visuomenės sveikatos klausimas, todėl nuosekliai vyksta įtraukties procesai ir pagalbos paslaugų plėtra.
Globojančios šeimos Lietuvoje susiduria su daugeliu iššūkių: psichologiniais, socialiniais ir ekonominiais sunkumais, didinančiais šeimos įtampą ir mažinančiais darbingumą. Valstybės dėmesys šiai problemai didėja - įtrauktos iniciatyvos, tokios kaip Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius ir Pozityvaus elgesio palaikymo sistemos diegimas Lietuvos mokyklose. Tačiau visuomenėje vis dar gajūs mitai ir diskriminacija, kuriuos reikia apibrėžti ir šalinti per švietimą ir įtrauktį.
Santrauka ir iššūkiai tolesniam augimui
Autizmas - tai spektras, kurio žmonės patiria įvairias stiprybes ir sunkumus. Medicininis modelis dažnai akcentuoja trūkumus, o socialinis modelis - žmogaus teises, orumą ir galimybes. Lietuvoje šiuo metu vyrauja medicininis požiūris, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama socialinei įtraukties perspektyvai ir individualizuotam požiūriui į pagalbą. Tolesni žingsniai apima platesnį visuomenės švietimą, įtraukties skatinimą mokyklose ir darbo vietose, taip pat didesnį pagalbos paslaugų prieinamumą bei laiko ir finansinių išteklių įtrauktį šeimų poreikiams tenkinti.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
tags: #autizmo #statistika #lietuvoje