Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siūlo keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Siekdama spręsti praktikoje nuolat pasikartojančias problemas, VMVT Gyvūnų gerovės skyrius pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Toliau VMVT siūlo ir daugiau pakeitimų, kurių tikslas - suteikti institucijoms daugiau galimybių veiksmingai ginti gyvūnų gerovę.
Nepraleisk! Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kasdien vykdydama gyvūnų gerovės priežiūrą visoje Lietuvoje, susiduria su atvejaus, kai net ir nustačius akivaizdžius gyvūnų gerovės pažeidimus galiojantys teisės aktai neleidžia taikyti pakankamai veiksmingų priemonių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kasdien vykdydama gyvūnų gerovės priežiūrą visoje Lietuvoje, pastebi, kad net ir nustačius akivaizdžius pažeidimus galiojantis teisinis reguliavimas ne visada leidžia taikyti pakankamai veiksmingas priemones.
Akcentai medžiotojams ir medžioklinių šunų veisėjams
Šiuo metu įstatyme veisėjas apibrėžiamas pirmiausia kaip leidimą turintis asmuo, tačiau VMVT siūlo aiškiai įtvirtinti, kad veisėju laikomas asmuo, kuris gyvūnus veisia siekdamas išlaikyti konkrečios veislės savybes. Tai ypač aktualu atsakingiems medžioklinių šunų veisėjams, kurių tikslas yra išsaugoti darbines veislių savybes, sveikatą ir kilmės kontrolę. Ši kryptis atitinka ir Europos Komisijos rengiamą bendrą Europos Sąjungos šunų ir kačių gerovės reglamentavimą.
Jame akcentuojamas veisimo skaidrumas, gyvūnų atsekamumas ir kova su nelegalia prekyba, kuri daro žalą tiek gyvūnų gerovei, tiek sąžiningiems veisėjams. Ši kryptis atitinka ir Europos Sąjungos politiką.
Šunis tik su pavadėliu? O kaip medžiokliniai šunys ir jų treniruotės?
Stiprinamas atsakingas veisimas
Vienas svarbiausių siūlymų - nustatyti, kad gyvūnai būtų veisiami tik turint jų kilmę patvirtinančius dokumentus. Pasak specialistų, toks reikalavimas padėtų mažinti neatsakingą ir nekontroliuojamą dauginimą, skatintų atsakingą veisimą, geresnę gyvūnų sveikatos kontrolę bei prisidėtų prie nelegalios prekybos mažinimo. Taip pat siūloma tikslinti pačią gyvūnų augintinių veisėjo sąvoką.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Šiuo metu įstatyme veisėjas apibrėžiamas pirmiausia kaip leidimą turintis asmuo, tačiau VMVT siūlo aiškiai įtvirtinti, kad veisėju laikomas asmuo, kuris gyvūnus veisia siekdamas išlaikyti konkrečios veislės savybes. Europos Komisija, rengdama pirmąjį bendrą ES šunų ir kačių gerovės reglamentavimą, pabrėžia būtinybę didinti veisimo skaidrumą, užtikrinti gyvūnų atsekamumą ir mažinti nelegalią prekybą, kuri daro žalą tiek gyvūnų gerovei, tiek sąžiningiems veisėjams.
Aiškesnės ribos dėl žiauraus elgesio
VMVT siūlo tiksliau apibrėžti, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiuo metu griežtesni gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi veiklą vykdantiems subjektams, kuriuos prižiūri VMVT, tačiau fiziniai asmenys dažnai patenka į teisinę pilkąją zoną. „Praktikoje susiduriame su situacijomis, kai akivaizdu, kad gyvūno laikymo sąlygos neatitinka gyvūnų gerovės principų, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia taikyti griežtesnių priemonių. Veiklą vykdantiems asmenims, kurių veiklą prižiūri VMVT, taikomi aiškiai apibrėžti teisės aktų reikalavimai, todėl nustačius jų pažeidimus gali būti taikomos teisės aktuose numatytos poveikio priemones. Tuo tarpu fizinių asmenų atžvilgiu analogiški reikalavimai nėra taip aiškiai nustatyti, todėl net ir akivaizdžiai netinkamos gyvūno laikymo sąlygos ne visada sudaro pakankamą teisinį pagrindą taikyti tokias pačias poveikio priemones.
VMVT nelaukdama pasikeitimų, bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. Kriaučeliūno Smulkiųjų gyvūnų klinikos profesoriais parengė Žiauraus elgesio su gyvūnais vertinimo gaires. „Jos padeda administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams sudėtingose situacijose objektyviau įvertinti galimus pažeidimus, o visuomenei, geriau suprasti, kokie veiksmai, remiantis mokslo žiniomis, laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais“, - pažymi Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Suchocka.
Draudimo laikyti gyvūnus taikymo griežtinimas
VMVT siūlo keisti ir draudimo laikyti gyvūnus taikymo tvarką. Siūloma, kad administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kuriems pritaikomas draudimas laikyti gyvūnus, draudimas būtų taikomas ne konkrečiai rūšiai, o visai gyvūnų grupei - pavyzdžiui, naminiams augintiniams arba ūkiniams gyvūnams. Taip pat siūloma užkirsti kelią draudimo apėjimui registruojant gyvūnus kitų šeimos narių vardu.
Todėl siūloma numatyti, kad draudimas galiotų ir bendrą namų ūkį vedantiems šeimos nariams. Dar vienas svarbus pakeitimas - siūloma, kad draudimui laikyti gyvūnus pakaktų nustatyto žiauraus elgesio fakto, nebesiejant jo vien su konfiskavimo procedūra. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo žiauriai elgiasi su jam nepriklausančiu gyvūnu, tačiau jo konfiskuoti teisiškai nėra galimybės.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Šunis tik su pavadėliu? O kaip medžiokliniai šunys ir jų treniruotės?
Papildomos priemonės gyvūnų gerovei
Dar vienas siūlymas - drausti nuolat laikyti šunis pririštus. Tokia praktika vis dažniau vertinama kaip neatitinkanti šiuolaikinių gyvūnų gerovės standartų. Europos Parlamento priimtame reglamente dėl šunų ir kačių gerovės pabrėžiama, kad ilgalaikis pririšimas kelia reikšmingų gyvūnų gerovės problemų, riboja natūralų elgesį ir gali sukelti fizinius bei elgsenos sutrikimus.
VMVT taip pat siūlo įstatyme nustatyti maksimalų laiką, kiek gyvūnas gali būti paliekamas be žmogaus priežiūros. Šiuo metu VMVT inspektoriai susiduria su atvejais, kai šunys vieni gyvena prie sodybų, o šeimininkai juos aplanko tik kas kelias dienas. Jeigu gyvūnui palikta vandens, maisto ir pastogė, dabartinis reguliavimas dažnai neleidžia konstatuoti pažeidimo, nors akivaizdu, kad socialiam gyvūnui tokios sąlygos neužtikrina visaverčio gyvenimo.
Pavojingų ir kovinių šunų reguliavimo peržiūra
Siūloma peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų reguliavimą. VMVT taip pat siūlo peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų bei jų mišrūnų reglamentavimą - įvertinti, ar dabartinė sistema vis dar pagrįsta šiuolaikinėmis mokslo žiniomis ir praktiniais poreikiais. Tikslas - daugiau aiškumo ir geresnė gyvūnų apsauga.
„Viešojoje erdvėje dažnai girdime klausimą, kodėl VMVT nesiima griežtesnių veiksmų. Tačiau mūsų galimybės tiesiogiai priklauso nuo galiojančio teisinio reguliavimo. Esame priežiūros institucija - įgyvendiname įstatymus, o ne juos kuriame. Todėl, matydami praktikoje kylančias problemas, pateikėme konkrečius pasiūlymus Aplinkos ministerijai, kurie, mūsų vertinimu, leistų gerokai efektyviau apsaugoti gyvūnus nuo nepriežiūros ir žiauraus elgesio“, - sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus atstovai. Tikslas - daugiau aiškumo ir geresnė gyvūnų apsauga.
Poveikio sritys ir derinimas su ES kryptimis
Siūlomi pakeitimai orientuoti ne į didesnę kontrolę dėl pačios kontrolės, o į aiškesnį reglamentavimą, efektyvesnę gyvūnų apsaugą ir galimybes užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Ši kryptis atitinka ir Europos Komisijos rengiamą bendrą Europos Sąjungos šunų ir kačių gerovės reglamentavimą. Jame akcentuojamas veisimo skaidrumas, gyvūnų atsekamumas ir kova su nelegalia prekyba, kuri daro žalą tiek gyvūnų gerovei, tiek sąžiningiems veisėjams.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Todėl VMVT Gyvūnų gerovės skyrius pateikė Aplinkos ministerijai siūlymus keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Mūsų tikslas nėra nubausti kuo daugiau asmenų. Siekiame, kad įstatymas aiškiai apibrėžtų gyvūnų gerovės standartus, leistų vienodai vertinti pažeidimus ir suteiktų institucijoms realias galimybes apginti gyvūnus tais atvejais, kai šiandien teisinės priemonės yra nepakankamos.
Siūlymų apibendrinimas
- Vienas svarbiausių siūlymų - nustatyti, kad gyvūnai būtų veisiami tik turint jų kilmę patvirtinančius dokumentus.
- Taip pat siūloma tikslinti pačią gyvūnų augintinių veisėjo sąvoką.
- VMVT siūlo tiksliau apibrėžti, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.
- VMVT siūlo keisti ir draudimo laikyti gyvūnus taikymo tvarką.
- Dar vienas siūlymas - drausti nuolat laikyti šunis pririštus.
- VMVT taip pat siūlo įstatyme nustatyti maksimalų laiką, kiek gyvūnas gali būti paliekamas be žmogaus priežiūros.
- VMVT taip pat siūlo peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų bei jų mišrūnų reglamentavimą.
Šunis tik su pavadėliu? O kaip medžiokliniai šunys ir jų treniruotės?
Teminiai pavyzdžiai ir aktualijos
Pavyzdžiui, komerciniams veisėjams nustatyti minimalūs plotai šunims ir katėms laikyti, numatyta pareiga užtikrinti šunų vedžiojimą, jeigu jie laikomi mažesnėse patalpose. Tuo tarpu analogiški reikalavimai privatiems gyvūnų laikytojams nėra aiškiai reglamentuoti. Šiuo metu VMVT inspektoriai susiduria su atvejais, kai šunys vieni gyvena prie sodybų, o šeimininkai juos aplanko tik kas kelias dienas.
Tai ne elgesio problema? Kodėl taksai kasa sofas, skalikai pabėga, o laikos loja? Šunų voljeras #6 Elnių minus 21 000, o mes sprendžiame, kas yra tamsusis paros metas. Pokalbiai apie medžioklę #88
Numatomi praktiniai pokyčiai
| Sritis | Siūlomas pakeitimas | Laukiamas poveikis |
|---|---|---|
| Atsakingas veisimas | Veisti tik su kilmės dokumentais; tikslinti veisėjo sąvoką | Geriau kontroliuojamas veisimas ir sveikata; mažiau nelegalios prekybos |
| Žiauraus elgesio vertinimas | Aptarti aiškesni kriterijai ir gairės | Nuoseklesnės priemonės, aiškumas fiziniams asmenims |
| Draudimas laikyti gyvūnus | Taikyti visai gyvūnų grupei; galiojimas namų ūkiui | Apsunkintas draudimo apėjimas, platesnė apsauga |
| Pririšimas ir priežiūra | Drausti nuolatinį pririšimą; nustatyti maksimalų laiką be priežiūros | Gerovės standartų laikymasis, mažiau elgsenos sutrikimų |
| Pavojingi/koviniai šunys | Peržiūrėti reglamentavimą pagal mokslo žinias | Daugiau aiškumo ir proporcingumo |
Siūlomi pakeitimai orientuoti ne į didesnę kontrolę dėl pačios kontrolės, o į aiškesnį reglamentavimą, efektyvesnę gyvūnų apsaugą ir galimybes užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Tikslas - daugiau aiškumo ir geresnė gyvūnų apsauga.
„Viešojoje erdvėje dažnai girdime klausimą, kodėl VMVT nesiima griežtesnių veiksmų. Tačiau mūsų galimybės tiesiogiai priklauso nuo galiojančio teisinio reguliavimo. Esame priežiūros institucija - įgyvendiname įstatymus, o ne juos kuriame. Todėl, matydami praktikoje kylančias problemas, pateikėme konkrečius pasiūlymus Aplinkos ministerijai, kurie, mūsų vertinimu, leistų gerokai efektyviau apsaugoti gyvūnus nuo nepriežiūros ir žiauraus elgesio“, - sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus atstovai.