Psichikos Sveikata: Apibrėžimas, Svarba Ir Kaip Ja Rūpintis

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, leidžianti aiškiai mąstyti, jausti emocijas, kurti santykius ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Tai ne tik psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichikos sveikata, kokie veiksniai ją veikia, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata ir kodėl svarbu atvirai kalbėti apie šią temą.

Psichikos Sveikatos Apibrėžimas Ir Svarba

Psichikos sveikata - tai geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save ir savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Nustatyta, kad psichikos sveikata yra itin reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, reikšminga asmens laimės ir gerovės supratimui, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, itin svarbi darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui, veiklumui.

Dėl psichikos sveikatos apibrėžimų iki šiol kyla psichikos sveikatos specialistų diskusijų. Pavyzdžiui, ar apibūdinant gerą psichinę būseną turėtų būti įtrauktas toks kriterijus kaip individo darbas, aktyvi veikla, poreikis daryti prasmingus, gerus darbus bendruomenei. Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi ir su kūno sveikata, ir su psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno, net filosofiniais aspektais, tai yra kompleksiškas ir sąlygiškas fenomenas.

Šiuolaikinis pasaulis kupinas streso, nerimo ir įtampos, su kuriais susiduria daugelis žmonių. Tai natūralūs jausmai, galintys paveikti psichinę sveikatą. Psichikos sveikata yra sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę.

• Emocinė gerovė apima gebėjimą jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė.
• Psichologinė gerovė apima gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis.
• Socialinė gerovė apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis.

Psichikos Sveikatos Sutrikimai

Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis. Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo. Psichikos sveikatos srityje vartojama ir kitų sąvokų bei terminų.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Štai keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų:

• Depresija: Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais.
• Nerimo sutrikimai: Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė. Jie pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai.
• Bipolinis sutrikimas: Bipolinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais.
• Valgymo sutrikimai: Valgymo sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu. Dažni valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.
• Psichoziniai sutrikimai: Psichozės sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.

Svarbu pažymėti, kad tai tik keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.

Vaikystėje prasidedantys ir negydomi psichikos sutrikimai labai paveikia vaiko raidą, mokslo pasiekimus ir galimybes gyventi visavertį, produktyvų gyvenimą. Vaikai, turintys psichikos sutrikimų, susiduria su dideliais iššūkiais dėl stigmos, izoliacijos, diskriminacijos, t. p. su nepakankamu sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo mokymo prieinamumu - taip pažeidžiamos jų pagrindinės, esminės žmogaus teisės. Tyrimais nustatyta, kad maždaug pusė suaugusiesiems pasireiškiančių psichikos sutrikimų prasideda viduriniame paauglystės amžiuje. Suaugusieji, turintys psichikos sveikatos problemų, yra mažiau produktyvūs darbe ir turi didesnę tikimybę tapti bedarbiais.

Veiksniai, LeMišantys Psichikos Sveikatą

Psichikos sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių:

• Biologiniai veiksniai: Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje.
• Psichologiniai veiksniai: Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai.
• Socialiniai veiksniai: Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki.
• Aplinkos veiksniai: Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.

Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Gyvenimo Būdas Ir Psichikos Sveikata

Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai:

• Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. Vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos.
• Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą. Pasirūpinkite kokybišku miegu. Miegas yra būtinas mūsų fiziniam ir psichiniam atsinaujinimui. Jei miegame nepakankamai arba prastai, tai gali turėti neigiamų pasekmių mūsų nuotaikai, dėmesiui, atminties ir mąstymo gebėjimams. Be to, miego trūkumas gali padidinti streso hormonų lygį ir paveikti mūsų imuninę sistemą. Specialistai rekomenduoja laikytis reguliaraus miego grafiko ir miegoti 7-8 val.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę. Būkite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas yra vienas iš geriausių būdų pasirūpinti savo psichikos sveikata, kadangi skatina endorfinų gamybą - natūralių cheminių medžiagų, kurios sukelia malonumo ir euforijos pojūtį. Fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, pagerinti savivertę ir pasitikėjimą savimi, stiprinti pažintines funkcijas.
• Alkoholis ir narkotikai: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Šių medžiagų vartojimas gali sukelti depresiją, nerimą ir psichozę.
• Rūkymas: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką. Jei rūkote, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju apie metimo rūkyti galimybes.
• Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti. Kurkite prasmingus ryšius su žmonėmis. Žmonės yra socialinės būtybės, kurioms reikia bendravimo, palaikymo ir artumo su kitais. Mūsų santykiai su šeima, draugais, kolegomis ir bendruomene turi didelę įtaką mūsų psichikos sveikatai.
• Streso valdymas: Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai. Būkite atidūs ir dėmesingi. Atida yra gebėjimas sąmoningai ir be vertinimo stebėti savo mintis, jausmus ir pojūčius dabarties momente. Dėmesingumas padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, pagerinti savireguliaciją ir emocinę pusiausvyrą. Atida taip pat skatina džiaugsmą, dėkingumą ir empatiją.
• Kūryba: Užsiimkite kūryba. Kūrybinė veikla yra puikus būdas išreikšti save, savo jausmus ir mintis per meninę formą. Kūrybinė veikla gali būti bet kokia: piešimas, rašymas, muzikavimas, šokis, fotografija ir t.t.

Svarbu atsižvelgti į visus šiuos gyvenimo būdo ypatumus, siekiant sukurti sveikesnę emocinę aplinką. Šie būdai yra tik dalis galimų variantų, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata.

Atvirumas Ir Stigmos Mažinimas

Svarbu pradėti atviriau kalbėtis apie psichikos sveikatą, nes visi tik laimėtume. Psichikos sveikata neturėtų būti apipinta gėdos ir kaltės jausmais, psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriantys žmonės neturėtų būti nurašomi į šeimos ir visuomenės paraštes. Drįstu teigti, kad apie psichikos sveikatą kalbama nepakankamai, tai vis dar ganėtinai tabu tema tiek viešajame diskurse, tiek asmeniniuose ratuose, kur nėra įprasta ir priimtina apie tai kalbėtis atvirai, be jokių baimių ir teisimo iš kitų. Bet ji liečia kiekvieną, todėl psichikos sveikatą reikėtų priimti kaip mūsų visų kasdienybę.

Skirstymas į „mus“ ir „juos“ kyla iš medicininio požiūrio, teigiančio, kad egzistuoja biologiniai ar neurologiniai sutrikimai, kuriuos reikia gydyti. Tai pateikiama kaip paties individo problema - esą jį reikia išgydyti, jei nepavyksta - nurašyti. Tačiau psichikos sveikatą veikia ne tik biologiniai, bet ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai.

Žodžiai vis dėlto turi reikšmę ir todėl manau, kad svarbu jautriai į juos žiūrėti ir stengtis kiek įmanoma keisti pasenusius, atgyvenusius, neigiamų konotacijų kupinus žodžius į naujus. Pavyzdžiui, schizofrenijos diagnozę turintį žmogų pavadinti šižofreniku - tai sutapatinti jį su diagnoze; taip žmogus yra nebe žmogus, o tiesiog „šizofrenikas“ - kad ir ką tai bereikštų.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Psichosocialinis Negalios Modelis

Vadinamoji psichosocialinė negalia gali atsirasti tuomet, kai vidinė būsena sąveikauja su išorinėmis galiomis ir socialiniais veiksniais, tokiais kaip požiūris, visuomenės reiškiniai, smurtas ar skurdas. Anksčiau tai buvo vadinama psichikos negalia, o JT Žmonių su negalia teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 2010 m., įtvirtintas naujas požiūris, teigiantis, kad negalia kyla ne tik iš pačio žmogaus sutrikimų, bet ir iš tų sutrikimų sąveikavimo su išorinėmis kliūtimis. Jei kliūčių nebūtų, nebūtų ir negalios, arba, jei tas kliūtis įmanoma pašalinti, žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą nepaisant tam tikrų jo psichikos sveikatos simptomų ar sutrikimų.

Vystant šią teoriją vienas iš argumentų buvo vadinamasis socialinis negalios modelis, kilęs iš pačių žmonių su negalia. Jie teigė, kad būtina patraukti kliūtis, kurios priklauso ne nuo žmogaus vidinės būsenos, o nuo išorės. Pvz., fizinės kliūtys - laiptai žmogui, kuris juda vežimėliu, ar informacinės kliūtys, tokios kaip tekstas mažu šriftu ir technine kalba žmogui su intelekto negalia - užtektų jį tinkamai pritaikyti, ir žmogus viską suprastų be jokios pagalbos iš šono. Tokios kliūtys sudaro socialinę aplinką, tad socialinis negalios modelis atkreipia dėmesį, kad negalia yra konstruktas: tai nėra tik individuali problema; tai ir socialinė problema, kuri išsispręs išsprendus socialines problemas. Tai akivaizdu ir žinant, kad psichikos sveikata labai priklauso nuo skurdo lygio. Skurde gyvenantys žmonės žymiai labiau rizikuoja patirti psichikos sveikatos sutrikimų.

Psichikos Sveikatos Sunkumai Kaip Kasdienė Gyvenimo Dalis

Psichikos sveikatos sunkumų patiriame visi, tai yra kasdienė gyvenimo dalis. Į tai įeina ir mūsų savijauta patyrus nesėkmes, kai kuriam laikui tampa sunku funkcionuoti, kaip esam įpratę; jie gali būti ir netekčių, gedėjimo pasekmė. Tai sunkumai, kurių patiriam visi ir kurie kartais būna, kartais ne: jie ateina ir praeina. Visa tai - natūrali psichikos sveikatos spektro dalis. Juk kiekvienas esame kažkur tame plačiame spektre.

Dėl psichikos sveikatos sutrikimų galima daug diskutuoti, nes medicininis modelis remiasi diagnozėmis, o mes stengiamės su jomis elgtis atsargiai. Sutrikimą apibrėžiu kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios - žmogus kažko nebegali, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis nei įprastai ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad arba išmoktų gyventi su savo sutrikimu, arba atsigautų ir viskas su laiku praeitų. Tad vieno tikslaus apibrėžimo nėra, skirtingose pasaulio vietose žmonės įvairiai apibūdina, kas yra sutrikimas, o kas ne. Tai reliatyvu: vienam kažkas jau yra sutrikimas, kitam galbūt ne, nes žmonės skirtingai reaguoja. Be to, diagnozė nebūtinai yra lygu sutrikimui, o sutrikimas nebūtinai lygus diagnozei: aš galiu turėti sutrikimą, bet nesikreipus į psichiatrą ir negavus diagnozės, sutrikimo „oficialiai“ neturėsiu, nors jį kasdien jausiu.

Posakis „sveikam kūne - sveika siela“ žinomas ne vieną tūkstantį metų ir jo teisingumu mažai kas abejoja. Fizinis aktyvumas, mankšta, aktyvus poilsis, judėjimas - pagrindiniai jau minėtos posakio įvykdymo principai. Dažniausiai yra manoma, kad psichikos sveikata yra gera, jeigu žmogus neserga jokiomis psichikos ligomis. Tačiau geros psichinės sveikatos sąvoka yra daug platesnė. Psichikos sveikata, tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

Psichosomatiniai Sutrikimai

Šių laikų medicinoje ypač dažnas terminas tapo psichosomatika. Graikiškas žodis psiche reiškia dvasią, o soma - kūną. Šis terminas akcentuoja psichikos ir kūno vienovę. Liga laikoma vientisa, nedaloma į fizinę ar psichogeninę. Medicininėje literatūroje rašoma, jog psichosomatiniai sutrikimai sudaro apie 60 procentų visų ligų. Randama, net tokių teorinių teiginių, kad visos ligos yra psichosomatinės. Juk logiška, kad įvairūs psichologiniai veiksniai per nervų sistemą veikia visas kūno ląsteles. Somatinių sutrikimų priklausomybė nuo įvairių psichologinių veiksnių yra viena iš sudėtingiausių ir labiausiai diskutuojamų šiuolaikinės medicinos problemų.

Apie somatines emocijų pasekmes jau Antikoje rašė Platonas bei Sokratas. Daugelis Rytų medicinos krypčių taip pat yra grįstos emocinių žmogaus būsenų ir fiziologinių jo organizmo pakitimų tarpusavio ryšiu. Nuo 18 a. ši problema vadinama psichosomatika. Tačiau psichosomatika kaip teorija susiformavo tik 20 a. Psichosomatikos teorijai didelį indėlį įnešė psichoanalizės klinicistų darbai. Aleksanderis buvo pirmasis, aprašęs septynis psichosomatinius susirgimus. Susirgimų priežastis mokslininkas grindė paveldimumu, bloga emocine aplinka šeimoje ir stipriais išgyvenimais suaugusiojo žmogaus gyvenime.

Nerimas ir baimė - tai jausmai, kuriuos ko gero, yra jautęs kiekvienas žmogus. Tuo požiūriu mes visi panašūs. Jausti baimę ar nerimą nėra gėdinga, tai nereiškia, kad Jūs kažkuo prastesnis už kitus. Svarbiausia yra tai, ką mes darome su savo nerimu ir baime, kokį kelią renkamės - kantriai kentėti, apriboti savo gyvenimą, atsisakyti galimybių ar siekti išpręsti jus kankinačią problemą. Tvarkantis su baime - na, kaip ir visur kitur - svarbiausia yra noras keistis. Noras keistis - tai jau pusė darbo. Deja, dažnai pasitaiko, kad noras keistis, kreiptis profesionalios pagalbos atsiranda tik tuomet, kai jau visiškai blogai, kai žemė slysta iš po kojų, kai baimė iškentėta dešimt metų, ir daugiau jau nebepakeliama, kai jau griūva visas pasaulis.

Tikriausiai mums nesunku sutikti, kad bet kokia liga veikia mūsų nuotaiką, mintis, bendrą psichologinę savijautą. Ar egzistuoja atvirkštinis ryšys? Ar emociniai veiksniai gali nulemti įvairius fizinius sutrikimus? Psichosomatinė medicina, be abejonės, sako taip. Kitaip tariant, vidinio pasaulio ir kūno neišskirsi, jie veikia kartu. Tarkim, jums po darbo dienos nuolat skauda galvą? Galima numanyti, kad darbas jums neša įtampą, galbūt patiriate nuolatinį stresą ar tiesiog per daug dirbate ir nemokate pailsėti.

Kaip gydyti tokius sutrikimus? Šiuo atveju gydant turėtų dalyvauti įvairūs specialistai: somatinės krypties gydytojas, psichiatras, psichologas, fizioterapeutas. Tačiau reiktų pabrėžti, kad psichoterapija bus naudinga tik tuo atveju, jeigu pacientas pats priims ir suvoks psichologinę ligos pusę, ir norės ieškoti priežasčių.

Iš kitos pusės, jeigu mūsų kūną taip veikia neigiami išgyvenimai ir patyrimai, vadinasi, jį veikia ir teigiama patirtis. Kūnas su pasitenkinimu reaguoja į mūsų teigiamas mintis, emocijas, nuotaikas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia vengti neigiamų jausmų, svarbiausia yra jų nenuslopinti, išreikšti. Svarbu būti sąžiningu sau ir kitiems, nemeluoti, pasistengti daryti tai, kas jums tikrai patinka. Būtina yra išmokti kontroliuoti stresą. Tai padaryti galima mokantis atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių. Tai pat svarbu atskirti savo vertybes, nuo kitų žmonių primestų įsitikinimų. Turime suprasti, kad mes patys renkamės, nusprendžiame.

Darboholizmas yra šiuolaikinės visuomenės rykštė. Tai yra priklausomybė, kuri kenkia mūsų sveikatai, tiek pat, kaip ir visos kitos priklausomybės. Darbas gali būti tik priedas prie gyvenimo, bet ne pats gyvenimas. Reikia patiems išmokti ilsėtis, leisti kartais ir patinginiauti, paprasčiausiai nieko neveikti, tinkamai organizuotis savo atostogas.

Belieka palinkėti darnos ir harmonijos tarp Jūsų kūno ir sielos. Nebijoti atkreipti dėmesį ir susimąstyti apie atsiradusius sutrikimus ir laiku kreiptis ne tik pas somatinių sutrikimų gydytojus, bet ir pas psichikos sveikatos specialistus.

Kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata:

1. Reguliariai mankštinkitės.
2. Sveikai maitinkitės.
3. Pakankamai miegokite.
4. Venkite alkoholio ir narkotikų.
5. Bendraukite su kitais žmonėmis.
6. Išmokite valdyti stresą.
7. Kreipkitės į specialistą, jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos.

Šiuolaikinis pasaulis kupinas streso, nerimo ir įtampos, su kuriais susiduria daugelis žmonių. Tai natūralūs jausmai, galintys paveikti psichinę sveikatą. Psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė. Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai.

tags: #psichikos #sveikatos #samprata