Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tiesiog „buitinis konfliktas“, bet rimtas žmogaus teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas. Smurto artimoje aplinkoje aukos šių teisių nepraranda mezgant santykius su partneriais. Policija turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus.
Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti. Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną. Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka.
Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą. Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai ji (-s) yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka. Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį , kuris galioja 15 dienų.
Suprantant realybę, kad ne kiekvienas policijos pareigūnas turi pakankamai žinių apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika dėl policijos negebėjimo užtikrinti aukos saugumą. Valstybė privalo užtikrinti atitinkama kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų ir nepaisant to ar teisės pažeidimą padarė valstybės atstovai ar privatūs asmenys. Esant būtinybei, policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą.
Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys. Psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ar kitų specializacijų gydytojai neabejotinai susiduria su asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pasekmėmis, tačiau dažnu atveju šeimos teisės bylose (ir ne tik) naudojamo vienas kito (ar vieno iš partnerių) atžvilgiu smurto „liudininkais“ tampa ir advokatai, į kuriuos asmenys kreipiasi teisinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Vienos smurtinių santykių aukos delsia kreiptis į teisėsaugos institucijas, advokatus ar kitus specialistus pagalbos dėl vienokių ar kitokių priežasčių sąmoningai slėpdamos faktines aplinkybes apie juos supančią smurtinę aplinką ir net kurį laiką pateisindamos smurtaujančio partnerio veiksmus (pvz., prigimtiniu agresyvumu ar polinkiu į poligamiją), kitos - dėl informacijos stokos ar socialinių įgūdžių negeba atpažinti smurtinių santykių bei savalaikiai priimti racionalių sprendimų. Tam, kad asmenys gebėtų atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir savalaikiai priimtų sprendimus, peržvelkite smurto artimoje aplinkoje požymius teisiniu aspektu.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jį atpažinti
Smurtas artimoje aplinkoje - tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei gyvenančio ir vedančio bendrą ūkį, aktyviais veiksmais ir/ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis (ekonominis) poveikis, ko pasekoje patiriama fizinė, materialinė ir/ar neturtinė žala. Pabrėžtina, jog smurtas nesirenka lyties. Taigi, smurtautoju artimoje aplinkoje, taip, kaip ir smurto auka, gali būti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenys.
Už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnyje (BK 129 str., 135 str., 138 str., 140 str., 149 str., 150 str., 153 str. ir kt.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinus smurtautoją (vieną iš sutuoktinių) kaltu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką santuoką yra pagrindas nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių (smurtautojo) kaltės su visom iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Fizinį smurtą identifikuojamas nesunkiai, kadangi pasireiškia aktyviais smurtautojo veiksmais, t. y. tyčiniu sveikatos sutrikdymu, fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, auką žalojant (mušant, spardant, stumdant, badant ir pan.), arba nužudymu, naudojant ginklą (-us) ar kitus daiktus (pvz., naudojamus buityje). Seksualinis smurtas - tai prievartavimas mylėtis prieš asmens valią ir/ar mylėtis nepriimtinu būdu, apsaugos priemonių prieš partnerio valią nenaudojimas ir pan., naudojant fizinę prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti tam savo sutikimo (dėl bejėgiškos būsenos ligos atveju ir kt.).
Šio pobūdžio smurtas dažnai (nors ne visais atvejais) yra lydimas fizinio, o taip pat ir psichologinio smurto apraiškų. Seksualinis smurtas šeimos santykiuose, galintis pasireikšti, kaip minėta, tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenų atžvilgiu, yra jautri tema, kurią tik visai neseniai imta viešai eskaluoti. Nepriklausomai nuo lyties, auka, patirianti seksualinės prigimties smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai dėl tam tiktų suprantamų priežasčių vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas ir advokatus teisinės pagalbos ar kitu būdu šias aplinkybes viešinti.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Psichologinis smurtas - aukos ar aukai artimų žmonių (giminaičių, draugų) atžvilgiu nepagarbių žodžių vartojimas, niekinimas, bendravimo ribojimas su aukai artimais asmenimis, kontroliavimas, atvira arba slepiama neištikimybė, apie kurią auka sužino vėliau bei kurį laiką tai „toleruoja“ ir pan. Smurtautojas, naudodamas psichologinį smurtą, sąmoningai nukreipia savo agresiją į aukai jautrią aplinką, susijusią su aukos religiniais, moraliniais, politiniais įsitikinimais ar kultūriniu bei socialiniu požiūriu, aukos darbu, laisvalaikio pomėgiais ir pan.
Beje, smurtautojai, kaip rodo praktika šeimos teisės bylose, yra linkę manipuliuodami aukų jausmais, verždami auką jaustis kalta/kaltu ir atsiprašinėti dėl įtemptų santykių. Aukos, ne kartą atleisdamos smurtautojams ir vėliau nutraukus santykius, vėl juos sutikdamos atnaujinti, pasmerkia ne tik save gyventi toksiškame mikroklimate, bet ir su jais gyvenančius artimuosius (pvz., vaikus).
Nedelsiant ieškoti pagalbos - kas lemia vieno iš sutuoktinių ar abiejų sutuoktinių smurto naudojimą? Vizijos iš tradicinių lyčių vaidmenų ir socialinių normų. Taip pat advokatai dažnai suteikia ne tik teisinę, bet ir psichologinę paramą bei skatina ieškoti specialistų pagalbos. Tokiuose kontekstuose svarbu suvokti, kad pagal jų galimybes teisinės konsultacijos ir psichologinės pagalbos integracija gali padėti išvengti nepataisomų padarinių.
Taigi, matant ar nujaučiant smurtą artimoje aplinkoje, patartina nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais, tame tarpe ir su advokatais, bei savalaikiai priimti sprendimui, siekiant išvengti žalos. Bendrojo pagalbos centro numeris - 112. Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: Emocinės paramos tarnyba. Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos centrai (SPC).
Teisinis kontekstas Lietuvos Respublikoje
Smurtas - pagrindas nutraukti santuoką dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) trečioje knygoje - sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo pareigas, nustatytas CK normose, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Taigi, apkaltinamuoju nuosprendžiu teismui pripažinus asmenį kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje, yra teisinis pagrindas nutraukti santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės su visom iš to išeinančiomis pasekmėmis.
Praktiniai patarimai dėl įrodyti skurimo smegenų pažeidimų
- Dokumentuokite įvykio laiką, datą, vietą ir įvykio pobūdį (nuotraukos, įrašai, liudininkų parodymai).
- Rinkite įrodymus apie smurtą: susirašinėjimus, medicinines pažymas, įrašytus pokalbius teisėtam laikui.
- Ieškokite teisinių patarimų iš advokatų, psichologų ir specialistų, kurie supranta smurto artimoje aplinkoje kontekstą.
- Kreipkitės į institucijas dėl laikino apsaugos orderio ir saugumo priemonių, kai tai būtina.
- Ieškokite pagalbos vaikams ir šeimai - apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos vaikams.
Smurtą artimoje aplinkoje daugiausia patiria moterys, apie seksualinį smurtą dažna nutyli
Apibendrinant, smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtingas teisinis ir asmeninis klausimas, kurį gali padėti išsiaiškinti tik profesionalai. Svarbu žinoti teises, kurias turi auka, ir žingsnius, kurių reikia imtis, kad saugiai ir teisėtai būtų įrodyta smurto buvimas bei užtikrintas tolimesnis saugumas ir teisinės apsaugos priemones.
tags: #psichologinis #smurtas #kaip #irodyti