Pradedant nuo trumpų įžvalgų apie 2025 metus, Lietuvos statistika rodo, kad pats realus pajamų augimas buvo mažesnis negu ankstesniais metais. Jei 2024-aisiais realus pajamų augimas siekė apie 8 proc., tai pernai jis buvo dvigubai mažesnis ir siekė apie 4 proc., - teigė Kristina Zitikytė spaudos konferencijoje. Savo ruožtu „Sodros“ duomenys atskleidžia, kad vidutinis darbuotojų atlyginimas „į rankas“ per metus augo apie 7,6 proc. (vidutinis atlyginimas prieš mokesčius - 8,2 proc.).
Didžiausi pokyčiai pastebimi tarp nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų, kurių atlyginimai augo „į rankas“ beveik 10 proc. ir buvo 68 eurais didesni. Taip pat matomas išskirtinis pačių vyresniųjų darbuotojų augimas: 51-60 metų pajamos padidėjo 9,7 proc., o vyresnių nei 60 metų - 9,4 proc. (atitinkamai 115 ir 97 eurais). Daugiausia augimo sektoriuose fiksuota švietimo, sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo srityse, kuriose darbo pajamų augimas buvo šiek tiek didesnis negu kituose didžiuosiuose sektoriuose kaip gamyba ir prekyba.
Darbo pajamų augimo dinamikos veiksniai
Anot Sodros, pagrindinį vaidmenį darbo pajamų augimui 2025 metais iš esmės sudarė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas apie 12 proc. bei skirtingas augimo tempo pasiskirstymas sektoriuose. Taip pat pastebimas skirtumas tarp vidutinio ir medianinio atlyginimų augimo, kur medianos augimas buvo spartesnis - tai rodo, jog labiausiai augo mažiausiai uždirbančių grupių pajamos.
Pasak K. Zitikytės, jau trečiojo ketvirčio duomenimis, sparčiausiai augo transporto įmonių atlyginimai (14 proc.), tačiau jų didėjimas liko žemesnis nei vidutinis - iki 1829 eurų prieš mokesčius (1176 eurai po mokesčių). Per metus administravimo ir aptarnavimo įmonių pajamos augo 12,6 proc. iki 1079 eurų į rankas, prekybininkų - iki 1218 eurų, mokytojų - apie 10 proc. iki 1436-1660 eurų, gydytojų - 12,1 proc.
Taip pat pastebėtas ženklus atotrūkio mažėjimas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių: dešimtadalyje augimas galėjo reikšti apie 80 eurų papildomų į rankas tiems, kurie buvo mažiausiai uždirbantys, o 8 proc. daugiausiai uždirbančių lėmė tik apie 230 eurų didesnes pajamas. Šį atotrūkį mažino sparčiau augančios pajamos tarp žemiausiai uždirbančių ir augimo tempo skirtumas tarp aukštesnių pajamų segmentų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai
Struktūriniai pokyčiai pagal amžių ir lytį
Palyginti su ankstesniais metais, vyrauja mažėjantis atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Per 10 metų šis skirtumas sumažėjo, o 2024-2025 metais vyrai vidutiniškai uždirbo didesnį atlyginimą, bet moterų augimas buvo spartesnis kai kuriose profesijose. Praėjusiais metais didžiausi skirtumai fiksuoti tarp sveikatos specialistų (75 proc. vyrų atlyginimo virš moterų), informacijos ir ryšių sektoriuje (didelis skaičius moterų, bet didelis vyrų atlyginimas), taip pat prekyboje - pardavėjai vyrai uždirba apie 30 proc. daugiau už moterų, nors moterys sudaro didžiąją dalį šioje srityje.
Tyrimų duomenimis, mažiausi skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų ar nekvalifikuotų darbuotojų. 28-38 metų amžiaus grupėje moterys dažnai turi daugiau vaikų auginimo įsipareigojimų, kas sukelia laikino darbo priežiūros įsipareigojimus, o su amžiumi skirtumai sumažėja ir prieš pensiją moterys pradeda uždirbti daugiau nei vyrai. Tačiau pensiniame amžiuje vyrai pasiekia didesnį vidutinį pensinį atlyginimą.
Regionalūs ir sektoriniai skirtumai
Vilniaus mieste vidutinis atlyginimas į rankas 2024-2025 metais siekė apie 1432 eurus, tačiau didžiausia šeima uždirbančiųjų augimo skirtumų dalis koncentruota sostinėje. Didžiausios algos augimo tendencijos fiksuotos administravimo ir aptarnavimo, statybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose. Tačiau informacijos ir ryšių sektoriaus atlyginimai išliko aukšti: vidutinis atlyginimas į rankas apie 2200-2300 eurų (prieš mokesčius apie 3143 eurų).
Per metus darbo pajamų mediana išaugo 8,7 proc. iki 1,93 tūkst. eurų prieš mokesčius, o tai rodo, kad daugiau uždirba tie, kurie uždirba mažiau procentiškai daugiau. Paskutiniojo metų ketvirčio apdraustųjų skaičius augo nedaug - apie 0,2 proc. palyginti su 2024 m. gruodžiu, nors iš viso asmenų skaičius siekė apie 1,4 mln. Apdraustųjų skaičiaus augimas per metus buvo minimalus, o tam tikrose šalyse sektoriuose - traukėsi.
Statistiniai įžvalgos ir demografiniai signalai
K. Zitikytė pažymi, kad besikeičiančios demografinės tendencijos išlieka, tačiau darbo rinka išlieka stabili. Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus beveik nekeitėsi: rugsėjį gavėjų skaičius siekė 84,5 tūkst., palyginti su 84,9 tūkst. 2024 metų rugsėjį. 55 metų ir vyresni žmonės jau yra vieni iš didžiausių segmentų, dirbančių ar gavusių išmokas gyventojų, o apie trečdalį jų dirba švietimo, sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo srityse, kur darbo pajamų augimas buvo didesnis negu kitose srityse.
Taip pat skaitykite: Vertybių svarba socialiniame darbe
Be to, 2023 metų pabaigoje buvo pasiektas didesnis apdraustųjų skaičiaus augimas dėl geresnės minimalaus atlyginimo politikos ir valstybės tarnautojų atlyginimų kilimo, o 2024 metais šie veiksniai tęsėsi. Per metus vienam žmogui į rankas vidutinis atlyginimas augo daugiau nei prieš mokesčius, tačiau realusis pajamų augimas 2025 metais buvo žemesnis nei ankstesniais metais dėl didėjančių kainų.
Turtinė ir socialinė dinamika
Apibendrinant galima pastebėti, kad darbo pajamų augimas yra regioninei ir sektoriinei priklausomai, bet struktūriškai: augo daugiau mažiau žemiau uždirbančiųjų pajamos, minimaliosios algos didinimas ir stabilus nedarbo lygis. Ši dinamika atskleidžia, kad darbo rinka reaguoja į rinkos mechanizmus bei demografinius pokyčius, o informacijos ir ryšių sektoriuje atlyginimai išliko aukščiausioje pakopoje, kurioje įmonės siekia pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Šaltiniai rodo, kad 2025 metų pradžioje vidutinis atlyginimas į rankas vidutiniškai augo, tačiau realusis augimas buvo mažesnis dėl kainų pokyčių. Paskutiniaisiais metais matyti, kad skirtumai tarp amžiaus grupių ir lytinių kategorijų nuosekliai plinta, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie skirtumai mažėja dėl aukštesnio moterų užimtumo ir kai kurių profesijų dominavimo tam tikrose amžiaus grupėse.
Stebinantys skaičiai: vidutiniai atlyginimai Lietuvoje viršija net 10 tūkst. eurų
Vidutinės pajamos Lietuvoje toliau auga, o sektorių lyginimas rodo, kad sparčiausiai augo transportas, administravimo ir aptarnavimo paslaugos bei švietimo sektorius. Taip pat pastebimas, kad aukštos pridėtinės vertės sektoriuose atlyginimai išlieka dideli, o tai skatina talentų pritraukimą į šias įmones.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo iššūkiai ir transformacijos
tags: #uab #vae #legetecha #darbuotoju #vidutiniai #atlyginimai