Psichologinis smurtas yra nematoma, bet itin pavojinga grėsmė, kuri ypatingai skaudžiai paliečia vaikus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus psichologė Eglė Belanoškienė atkreipia dėmesį, kad nors psichologinis smurtas nepalieka matomų mėlynių ar nubrozdinimų, jis ilgalaikiai sužeidžia vaiko širdį ir sutrikdo jo raidą. Tokį smurtą dažnai sunku atpažinti, nes jis gali pasireikšti įvairiomis formomis - žeminančiomis replikomis, kandžiomis pastabomis, ignoravimu, žeminimu bendraamžių akyse, kaltinimais.
Kas yra psichologinis smurtas prieš vaikus?
Psichologiniu smurtu vadinama smurto rūšis, kai smurtautojas tyčia menkina, skaudina ar žemina kitą asmenį, siekdamas juo valdyti ar susidoroti. Tai gali pasireikšti grasinimais, gėdinimu, išjuoka, atstūmimu, žodiniu užgauliojimu, bauginimu ar net anoniminėmis žinutėmis. E. Belanoškienės teigimu, psichologinis smurtas pasitaiko ne tik šeimose, kurios atrodytų problemas turinčios, bet ir iš pažiūros pavyzdingose, kur tėvai gali būti išsilavinę, turėti aukštą visuomeninį statusą ir naudoti psichologinį smurtą kaip auklėjimo priemonę, siekdami pasiekti geresnių vaikų rezultatų mokykloje ar sporte.
Dažnai tėvai nežino, kaip susikalbėti su maištaujančiu vaiku, todėl psichologinį smurtą naudoja net ir nežinodami - pavyzdžiui, permetinėdami atsakomybę vaikams už šeimos problemas arba kerštaudami už nepaklusnumą. „Tu man nereikalingas, kol manęs neklausysi“ - tokie žodžiai gali sužaloti vaiko emocinę savijautą ir sukelti ilgalaikių problemų.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Vaikai, patirdami psichologinį smurtą, dažnai pradeda maištauti, prastai mokytis, vengti pamokų, įsivelia į konfliktus ar muštynes, bėga iš namų ar užsisklendžia savyje. Jie gali pradėti žalotis ar patirti emocinį uždarumą. Nepatenkinti meilės, dėmesio ir emocinio saugumo poreikiai neigiamai veikia vaiko savivertę ir ateities santykius bei mokslus.
Psichologinė žala kenkia ilgalaikiai - vaiko asmenybės vystymuisi, santykiams, gebėjimui realizuoti save. Be tinkamos pagalbos, vaikas neigiamas patirtis gali perkelti į savo šeimą, galbūt kartoti smurtinį elgesį.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Trumpalaikės ir ilgalaikės smurto pasekmės vaikams
Psichologinis smurtas paveikia vaiko elgesį ir sveikatą įvairiai. Iki 6 metų vaikai gali dažnai verkti, patirti miego ir valgymo pakitimus, sapnuoti košmarus, turėti pykčio priepuolius ar šlapintis lovoje. Paaugliai dažniau elgiasi nepaklusniai, maištauja, gali vartoti narkotikus ar alkoholi, dalyvauti patyčiose ar vandalizme.
Vaikai, auginami smurtinėje aplinkoje, dažniau kenčia nuo psichosomatinių ligų, galvos, skrandžio skausmų, pykinimo. Ilgalaikės pasekmės apima žemą savivertę, depresiją, baimę, kaltės jausmą, žemą toleranciją gyvenimo iššūkiams, ankstyvą mirtį, savižudybių riziką ir polinkį į rizikingą elgesį.
Nepriežiūra - dar viena smurto forma
Nepriežiūra - tai ilgalaikis fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas, kuriame pasireiškia netinkamas vaikų maitinimas, aprūpinimas, palikimas be priežiūros ar priverstinis darbas, netinkama sveikatos priežiūra ar ugdymas. Net jei smurtas nėra tiesiogiai nukreiptas į vaiką, jis, stebėdamas smurtą prieš kitus šeimos narius, ypač motiną, laikomas smurto auka.
Statistika ir pagalbos sistemos Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje: 2021 metais jis sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Daugiausia nukentėjusieji yra moterys (78,9 proc. suaugusiųjų aukų) ir vaikai (12,5 proc.).
Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia savalaikę ir kompleksinę pagalbą vaikams bei šeimoms, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje. Raseinių krizių centre vykdomas projektas, finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybės, kuris skatina tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir padeda nukentėjusiems vaikams bei jų šeimoms.
Taip pat skaitykite: Prevencija ir teisinė apsauga nuo psichologinio smurto
Psichologinė pagalba vaikams ir šeimoms
Valstybės vaiko teisių apsaugos specialistai inicijuoja vaiko situacijos vertinimą ir teikia pagalbą. Nukentėjusiam vaikui siūlomos psichologo konsultacijos, emocinio stiprinimo grupės, kurias veda psichologai ir psichoterapeutai. Tėvams skiriami mokymai, kaip išvengti smurto, įgyti pozityvios tėvystės įgūdžių.
Emocinis artumas, dėmesys, fizinis kontaktas, šypsena, šilto balso intonacija stiprina teigiamą tarpusavio ryšį ir gerina vaiko psichinį vystymąsi, net jei materialinės sąlygos nėra idealios.
Smurtas ir šeimos santykiai
Remiantis psichoterapeutės Virginijos Satir įžvalgomis, vaikai šeimoje išmoksta savo būsimus santykius ir vaidmenis. Jei vaikystėje jis patyrė atstūmimą ar kontroliavimą, toks modelis gali pasireikšti ir suaugusiojo gyvenime, sukeldamas šeimos konfliktus ir net smurtą prieš savo artimuosius.
Kaip atpažinti ir reaguoti į psichologinį smurtą?
Vaikams dažnai trūksta žodyno apibūdinti patiriamą smurtą, todėl specialistams svarbu naudoti paprastus, aiškius klausimus. Atviri klausimai padeda palaikyti dialogą, o uždari padeda tikslinti informaciją.
Jei įtariama smurto šeimoje situacija, svarbu kalbėti su vaiku saugioje aplinkoje, atskirai nuo smurtaujančio asmens, ir fiksuoti pokalbio detales. Vaikų globėjai, mokytojai, gydytojai gali būti pirmieji, kurie pastebi smurto požymius ir inicijuoja pagalbą.
Taip pat skaitykite: Priekabiavimo ir psichologinio smurto įveikimas
Nuolatinė kontrolė nėra rūpestis. Tai – psichologinis smurtas.
Institucinė pagalba ir visuomenės vaidmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Socialinės apsaugos ministerija bei nevyriausybinės organizacijos aktyviai dirba, siekdamos mažinti smurto atvejus. Konferencijos ir mokymai specialistams padeda geriau atpažinti psichologinį smurtą ir teikti efektyvią pagalbą.
Smurtas šeimoje yra rimta socialinė problema, kuriai spręsti reikalingas visų - visuomenės, specialistų, institucijų bei pačių šeimų - bendradarbiavimas. Jei šeimoje susiduriama su grėsminga situacija, skubiai reikia kviesti pagalbą numeriu 112 arba kreiptis į specializuotus pagalbos centrus.
Psichologinis smurtas prieš vaiką globos namuose ne tik skaudina vaiką, bet ir sukuria sudėtingas emocines bei elgesio problemas, todėl būtina laiku atpažinti smurto požymius ir suteikti profesionalią pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai.
tags: #psichologini #smurta #patyre #vaikai #globos #namuose