Fiskalinė politika yra vyriausybių priimami ekonominiai sprendimai. Vyriausybės gali nuspręsti išleisti pinigus viešosioms paslaugoms teikti, ekonomikai remti ir nelygybei mažinti. Per fiskalinę politiką Vyriausybė daro įtaką ekonomikos veiklai, vykdydama mokesčių ir išlaidų kontrolę. Galima sakyti, kad tai yra Vyriausybės naudojamos finansinės priemonės reguliuoti ekonomikai.
Vyriausybė turi galią rinkti mokesčius ir taip pat paskirstyti surinktas lėšas, taip reguliuodama ekonominį aktyvumą. Vyriausybė, keisdama mokesčių ir išlaidų dydį, nori apsaugoti ekonomiką ir jos dalyvius nuo neigiamų ekonominių reiškinių (Bronikauskaitė, 2014). G. Davulio (2009) teigimu, fiskalinė politika - tai biudžeto pajamų ir išlaidų formavimo principai bei praktika, kuri įgyvendinama keičiant vyriausybės išlaidų ir mokesčių lygį.
Fiskalinės politikos tikslai ir pagrindinės priemonės
Fiskalinės politikos įgyvendinimas susijęs su valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu. Fiskalinė politika gali būti panaudota stabilizuojant ekonomiką. Tas poveikis daromas keičiant mokesčius ir vyriausybės išlaidas.
- Nuosmukio fazėje, kai visuminė paklausa yra per maža, mažėja bendrojo nacionalinio produkto apimtis, didėja nedarbas, todėl vyriausybė turėtų vykdyti skatinamą fiskalinę politiką: padidinti išlaidas arba sumažinti mokesčių tarifus, arba vykdyti abi šias priemones iš karto.
- Pakilimo fazėje, kai visuminė paklausa yra pernelyg išpūsta ir gali būti sukelta infliacija, fiskalinė politika turėtų būti ribojanti.
Fiskalinė politika gali būti ekspansinė, restrikcinė arba neutrali. Tais atvejais, kai vyriausybės išlaidos (G) yra lygios pajamoms (T) sumai, laikoma, kad fiskalinė politika yra neutrali ekonomikos atžvilgiu. Ekspansinę politiką taikant, vyriausybės faktinės išlaidos viršija pajamas, o restrikcinė politika - kai išlaidos yra mažesnės už pajamų sumą.
Savaiminiai stabilizatoriai ir diskretinė fiskalinė politika
Savaiminiai fiskalinės politikos stabilizatoriai yra tokie elementai, kurie automatiškai veikdami mažina ekonomikos svyravimus be papildomų įstatymų ar diskrecinių sprendimų. Į jas įeina nedarbo draudimo, pensijos, socialinės šalpos išmokos. Kai mažėja bendrasis nacionalinis produktas, padidėja bedarbių skaičius ir tuo pačiu valstybės socialinės išmokos. Tai kompensuoja dalies vartojimo išlaidų sumažėjimą ir pristabdo bendrojo nacionalinio produkto kritimą.
Taip pat skaitykite: Vyriausybės nutarimai ir žemės kompensacijos
Savaiminės pervedimų pajamos ir mokesčių mechanizmai, pvz., progresiniai mokesčiai, taip pat veikia anticiklinį vaidmenį: kai ekonomika auga, papildomi mokesčių įplaukos sumažina disponuojamas pajamas ir pristabdo paskutinįjį pakilimą; nuosmukio metu papildomi neatlygintini pervedimai palaiko vartojimą.
Diskrecinė fiskalinė politika - vyriausybės specialūs sprendimai didinti arba mažinti išlaidas ir mokesčius. Tačiau vykdyti diskrecinę politiką nėra paprasta, nes vyriausybė kada tik panorėjusi negali keisti mokesčių normų. Jei tai būtų daroma, šie vyriausybės veiksmai pakirstų verslo aplinkos stabilumą. Taip pat yra labai sudėtinga keisti ir valstybės išlaidas, kurios yra nustatomos iš anksto ir patvirtinamos įstatymu.
Fiskalinės politikos efektyvumas ir teoriniai požiūriai
Klasikinis ir keinsistinis požiūris į fiskalinės politikos efektyvumą skiriasi. J.M. Keynes’o teorija teigia, kad privataus sektoriaus sprendimai gali sukelti nepageidaujamus makroekonominius padarinius, todėl būtinas aktyvus valstybės vaidmuo reguliuojant ekonomiką. Pagal šį požiūrį, fiskalinė politika turi būti naudojama užimtumo didinimui bei ekonomikos stabilizavimui.
Vis dėlto fiskalinės politikos sprendimų poveikis ekonomikai dažnai pasireiškia lėčiau nei monetarinės politikos poveikis. Be to, ekspansivi fiskalinė politika rizikuoja didinti biudžeto deficitą ir skolos lygį, o restrikcinė politika gali sumažinti viešųjų investicijų mastą ir pristabdyti ekonominį augimą.
Pinigų ir fiskalinės politikos sąveika bei socialinė elgsena
Pinigų politika ir fiskalinė politika yra dvi svarbios priemonės, padedančios ekonomikai gerai veikti. Jos abi daro įtaką ekonomikai, tačiau skirtingai. Pinigų politikos tikslas - palaikyti stabilias prekių ir paslaugų, kurias perkame, kainas. Centrinio banko užduotis - užtikrinti, kad infliacija būtų kontroliuojama.
Taip pat skaitykite: Kaip globos namai gali naudotis e.valdžia?
Šios dvi politikos sritys veikia skirtingai, tačiau jos taip pat sąveikauja, nes kainų stabilumas ir subalansuota ekonomika yra dvi tos pačios monetos pusės. Ši sąsaja tampa ypač stipri, kai prasideda krizė - tai pamatėme šios pandemijos metu. Krizė smarkiai paveikė Europą ir pakenkė ekonomikai, tačiau pinigų ir fiskalinė politika kartu padėjo pagerinti padėtį. Šis bendras jų poveikis padėjo daugeliui žmonių ir įmonių įveikti krizę.
Pinigų ir fiskalinės politikos sąveika ateityje priklauso nuo ekonomikos būklės. Kai ekonomikos būklė yra prasta, o palūkanų normos jau ir taip labai mažos, naudinga, kad pinigų ir fiskalinė politika veiktų išvien ir padėtų atgaivinti ekonomiką. Kai ekonomikos raida yra sklandi, jų artimos sąveikos poreikis sumažėja.
Instituciniai apribojimai: euro zona ir nepriklausomybė
Tai ne visada paprasta, ypač dėl to, kad euro zonoje pinigų ir fiskalinė politika yra viena nuo kitos nepriklausomos. ECB vykdo bendrąją pinigų politiką 19-oje euro zonos šalių. Tačiau kiekvienos iš šių šalių vyriausybė vykdo savo fiskalinę politiką. Šios sritys atskirtos ne be priežasties. Dėl to Europos vadovai susitarė dėl kelių pagrindinių principų: pirma, ECB yra nepriklausomas. Vyriausybėms neleidžiama ECB nurodyti, ką daryti. Antra, ECB neleidžiama tiesiogiai duoti pinigų vyriausybėms. Šie principai aktualūs ir šiandien.
Fiskalinė politika Lietuvoje: raida ir iššūkiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo ekonominę politiką, kuri suteikia ekonominiam ciklui kilimo arba smukimo reiškinį. Vyriausybė tai daro naudodama fiskalinę politiką arba kitaip vadinamą - pinigų politika. Ekonomistai Vyriausybės galią apmokestinti ir daryti išlaidas vadina Vyriausybės iždo, arba fiskaline politika.
Fiskalinė politika Lietuvoje yra susijusi ir su naryste Europos Sąjungoje, kuri suteikia ne tik tam tikras teises (pvz., gauti regioninės politikos instrumentus, finansavimą), bet ir pareigas (Stabilumo ir augimo pakto taisyklių laikymasis). Lietuvos fiskalinės politikos taikymas remiasi tiek nacionaliniais teisės aktais, tiek ES reikalavimais.
Taip pat skaitykite: Pakeitimai pensijų sistemoje
Fiskalinė politika Lietuvoje reglamentuojama per valstybės biudžeto formavimą ir vykdymą. Fiskalinės politikos realizavimo priemonės apima valstybės pirkimus, transferinius (neatlygintinus) išmokėjimus ir mokesčių politiką. Valstybės biudžete išlaidos sudaro pastovų, logiškai augantį dydį, kuris mažai reaguoja į ekonomikos ciklus, nes išlaidų sumos yra nustatomos iš anksto ir tvirtinamos Seime.
Magistro darbo tyrimo problema yra fiskalinės politikos įgyvendinimui skiriamų viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumas. Tiriant fiskalinės politikos priemones ir jų poveikį ekonomikos vystymuisi, siekiama nustatyti, ar fiskalinės politikos priemonės įgyvendinamos efektyviai.
Fiskalinė politika per krizes: istoriniai aspektai
Be abejo, dideli pokyčiai mūsų visuomenėje pakeitė ir tai, kaip veikia ekonomika. Tarp šių pokyčių - globalizacija ir tai, kad žmonės visame pasaulyje gyvena ilgiau ir taupo daugiau. Be to, dėl 2008 m. pasaulinės finansų krizės prasidėjo ilgas ekonominio silpnumo laikotarpis. Reaguodamas į tai, ECB sumažino palūkanų normas. ECB taip pat pradėjo taikyti naujas priemones, kad šiais sudėtingais laikais palaikytų stabilias kainas.
Tokioje situacijoje svarbesnės, taip pat ir paveikesnės tampa valdžios sektoriaus išlaidos. Jos gali padėti sustiprinti ekonomiką ir sugrąžinti infliaciją į centrinio banko siekiamą lygį. Pabrėžiama, kad fiskalinė politika tapo itin svarbi tuomet, kai monetarinės priemonės pasiekė savo ribas (pvz., kai palūkanų normos labai mažos).
Socialinė elgsena ir fiskalinės priemonės
Fiskalinės politikos sprendimai tiesiogiai veikia visuomenės elgseną: mokesčių, išmokų ir viešųjų paslaugų pakeitimai keičia disponuojamų pajamų dydį, vartojimo ir taupymo motyvacijas bei investicinius sprendimus. Socialinė elgsena savo ruožtu keičia ekonomikos mechanizmus: pvz., didėjantis gyventojų taupymas ar demografiniai pokyčiai veikia fiskalinės politikos priemonių poreikį ir efektyvumą.
Visuminės paklausos didėjimas atsilieka, o tai kartu stabdo ir pernelyg greitą bendrojo nacionalinio produkto didėjimą. Šis reiškinys, kuris sumažina bendrojo nacionalinio produkto svyravimus ir suteikia ekonomikai tam tikro stabilumo, vadinamas savaimine stabilizacija (G. Dubauskas, 2013).
Praktiniai iššūkiai ir rekomendacijos
Vykdant fiskalinę politiką, būtina užtikrinti aiškią biudžeto planavimo procedūrą, patikimus duomenis bei prognozes. Priimdama biudžetinius sprendimus, vykdomoji valdžia turi remtis patikimais duomenimis, nešališkai sudarytomis prognozėmis bei ekonomikos teorijoje pripažintais priežastingumo ryšio tarp sprendimų ir jų prognozuojamo poveikio nustatymo principais.
Taip pat pabrėžiama, kad vieningos institucijos, kuri būtų atsakinga už visos fiskalinės politikos įgyvendinimą, siekiant būtent viešojo intereso, o ne atskirų politinių jėgų tikslų, Lietuvoje šiuo metu nėra. Nepaisant to, teisiniu požiūriu fiskalinės politikos įgyvendinimas yra aiškus ir nesukelia neaiškumų dėl atskirų priemonių ar jomis siekiamų tikslų.
Lentelė: pagrindinės fiskalinės priemonės ir jų poveikio mechanizmai
| Priemonė | Poveikio mechanizmas | Socialinė elgsena |
|---|---|---|
| Valstybės pirkimai | Didina paklausą tiesiogiai per viešąsias investicijas | Skatina užimtumą ir pajamų augimą |
| Transferinės išmokos | Kompensuoja vartojimo mažėjimą nuosmukio metu | Didina socialinį saugumą, mažina skurdą |
| Mokestiniai tarifai | Veikia per disponuojamas pajamas ir vartojimą | Keičia taupymo ir vartojimo elgseną |
Tyrimo ir analizės metodai
Tyrimo metodas: Mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė ir apibendrinimo metodas. Tyrimo metu analizuojama tiek teorinė, tiek praktinė medžiaga, siekiant detaliau atskleisti kiekvienos užduoties tyrimo sritis. Sisteminio metodo dėka nustatoma fiskalinės politikos priemonių tikroji įtaka visoje fiskalinės politikos įgyvendinimo visumoje, o loginis metodas leidžia atskleisti nagrinėtinus teisės aktus, susijusius su fiskalinės politikos sistema.
Literatūra ir papildomi šaltiniai
Fiskalinės politikos tema Lietuvoje aptariama gausiai: nuo monografijų nagrinėjančių valstybės ekonominę politiką iki mokslinių straipsnių apie viešojo sektoriaus išlaidų įtaką Lietuvos ekonomikai. Tyrimuose nagrinėjami istoriniai pokyčiai, ES poveikis, užsienio prekybos reikšmė, socialinės politikos vaidmuo ir kt.
tags: #vyriausybes #fiskaliniai #veiksmai #ir #socialine #elgsena