Nors daugybę metų pasaulyje įsišaknijusios savanorystės tradicijos jaunoje Lietuvos visuomenėje dar tik auginamos, vis daugiau žmonių jungiasi į neatlygintinas veiklas, suprasdami, kad savanorystė neša didelę naudą visuomenei. Palaipsniui savanorystė įgauna pelnytą savo vaidmenį pilietinės visuomenės gyvenime.
Savanorystė - veikla, pagrįsta asmens laisva valia, savo iniciatyva ir yra neapmokama. Originalus lotyniškas žodis "voluntas" yra žodis - "laisva valia", "asmeninis pasirinkimas" arba "galimybė rinktis" sinonimas. Savanorystė - tai visuomeninės veiklos forma, jau daugelį metų egzistuojanti demokratinėse valstybėse, ji yra spontaniška, neformali, neturinti biurokratinės struktūros ir nesiejama su materialine nauda.
Savanoriai pasakoja, kad didelę dalį šių patirčių vėliau pritaiko asmeniniame gyvenime. Svarbu nesuvokti savęs kaip nuskriaustojo, kuris aukojasi kitų labui. Iš savanorystės naudos gauna ir visuomenė, ir pats savanoris. Savanorystė nėra auka - tai mainai.
Jaunieji Maltiečiai: Pavyzdys Jaunimo Įsitraukimui
Jaunieji maltiečiai - Maltos ordino pagalbos tarnybos, kitaip žinomos kaip Maltiečiai, dalis, burianti savanoriaujantį jaunimą Lietuvoje. Bendruomenės tikslas - jauno žmogaus ugdymas per socialinę savanorystę. Jaunimo veikla nukreipta į penkias sritis: socialinė veikla, dvasinis ugdymas, mokymai, bendruomenės stiprinimas ir pirmoji pagalba. Kiekvienos srities turinys ženkliai prisideda prie jauno žmogaus asmenybės formavimo įgūdžio būti pilietišku.
Kovo 11 d. proga „Jaunieji maltiečių“ vadovė Neringą Sukauskaitę dalinasi mintimis apie savanorystės ir pilietiškumo sąsajas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Neringa Sukauskaitė teigia, kad pilietiškumas jai visuomet asocijavosi su atsakomybe, o savanorystė su galimybe įprasminti save. Iš esmės, jeigu jaunuolis pasirenka savanoriauti, jis sudaro tam tikrą susitarimą (pavyzdžiui, su organizacija). Galima sakyti, kad savanorystė tampa erdve atsakomybės jausmui ugdyti, o šis jausmas labai reikalingas sąmoningam piliečiui. Būti pilietišku - reiškia būti aktyviam ir įsitraukusiam į visuomenines veiklas, turėti galimybę kurti, spręsti ir vykdyti reikšmingus pokyčius savo aplinkoje dėl visuomenės gerovės.
Apibendrintai pasakius - savanorystę ir pilietiškumą sieja tai, kad jie vienas iš kito išplaukia arba kitaip tariant savanorystė - pilietiškumo forma.
Savanorystės Motyvai ir Pilietiškumo Sąsajos
Savanoriai dažnai dirba tai, kas reikalingiausia tuo metu visuomenei, dažniausiai socialinį darbą įvairiose socialinio, psichologinio, gamtosauginio gyvenimo srityse. Pasak I. Jonutytės atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje išskirtos šios pagrindinės savanorių veiklos sritys:
- Socialinis darbas su vaikais (31 proc. savanorių)
- Organizaciniai darbai (17 proc.)
- Naujų savanorių rengimas (16 proc.)
- Socialinis darbas su paaugliais (12 proc.)
- Anoniminis psichologinis konsultavimas telefonu (10 proc.)
- Socialinis darbas su pagyvenusiais žmonėmis (7 proc.)
E. G. Clary ir M. Snyder išskyrė šešias pagrindines savanorystės funkcijas:
- Vertybių išraiškos funkcija
- Socialinio prisitaikymo funkcija
- Asmeninių problemų sprendimo funkcija
- Žinių įgijimo funkcija
- Karjeros funkcija
- Apsauginė funkcija
Kiekvienos bendruomenės labui dirbanti organizacija, norėdama pritraukti ir skatinti savanorius tęstinei veiklai, turėtų siekti pasižymėti gera organizacine tvarka, numatant veiklos planuose savanorių dalyvavimą, apmokymą, skatinimą, vertinimą, paskiriant asmenį, atsakingą už savanoriškos veiklos organizavimą bei savanorių mokymą. Nesivadovaujant šiais savanorių vadybos metodais, tikimybė, kad savanoriai pasitrauks iš savanoriškos veiklos yra didesnė.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
"Maisto Bankas": Pavyzdys Socialiai Atsakingai Veiklai
„Maisto bankas“ yra didžiausia labdaros organizacija Lietuvoje, kasdien gelbstinti milžiniškus kiekius (10-12 tonų) maisto ir maistu remianti kelis šimtus socialinių organizacijų. Tik savaime, be jokių paskatų, ateinančių savanorių pajėgumų mums nepakaktų siekiant užtikrinti visas kasdienes veiklas. Todėl be abejo turime nuolatos kviesti savanorius, priminti apie save, dominti ir skatinti žmones skirti šiek tiek savo laiko kovai su maisto švaistymu bei skurdu.
„Maisto banke“ savanoriai pasirūpina, kad atliekantis maistas būtų surenkamas, sutvarkomas ir perduodamas nepasiturinčių maitinimui. Vieni vairuoja autobusiukus, kurie kasdien važiuoja į prekybos centrus paimti besibaigiančio galiojimo maisto produktus, kiti jau mūsų sandėliuose tuos produktus perrenka ir surūšiuoja. Savanoriai taip pat padeda mūsų maisto perdirbimo virtuvėje, kur konservuojami produktai, kurių nepavyksta tą dieną perduoti žmonėms. Be atlygio dirbantys talkininkai dalina maisto produktus nepasiturintiems, padeda biure tvarkant važtaraščius, ataskaitas ir kitus privalomus dokumentus.
„Maisto banko“ sąrašuose šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. savanorių. Vis tik aktyvių, tų, kurie savanoriautų tam tikra laiką, tam tikru reguliarumu, nuolatinių savanorių per penkis organizacijos padalinius yra apie 250. Išskirtinis savanorius sukviečiantis atvejis yra du kartus per metus vykstančios „Maisto banko“ akcijos. Tuomet prie jų prisijungia savanoriai iš įvairių socialiai atsakingų verslo įmonių, mokyklų bei akcijoje dalyvaujančių socialinių ir bendruomeninių organizacijų. Šio renginio metu „Maisto banko“ savanorių prijuostėmis ar marškinėliais kaskart pasipuošia virš 8 tūkst.
Savanorystės Iššūkiai ir Galimybės
Apklausos rodo, kad ketvirtadalis lietuvių nesavanoriauja vien dėl to, kad nežino kur tai galima padaryti. Dauguma įsitraukia tik trumpam, o veikla neturi tęstinumo. Tai reiškia, kad savanorystės kultūra dar nėra pakankamai įsišaknijusi.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Vilmorus (2018, spalis) atlikti tyrimai rodo, jog savanorišką veiklą Lietuvoje renkasi tik 11 proc. šalies gyventojų. Vis dar dažnai susiduriame su skeptišku požiūriu į darbą, už kurį nemokamas atlyginimas. Tačiau kalbėjimas visuomenei ar net sau pačiam, po truputį padeda keisti nuomonę apie savanorystės vertę.
Savanorystė naudinga ne tik tiems, kurie gauna pagalbą, bet ir patiems savanoriams. Ji stiprina pasitikėjimą savimi, ugdo bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius, padeda atrasti naujus pomėgius ar net profesinį kelią. O ir darbdaviai vis dažniau savanorystės patirtį vertina kaip brandos ir atsakomybės ženklą.
Jei nuspręsite tapti savanoriu, pirmiausia apsispręskite, kurioje srityje norėtumėte prisidėti. Socialinis darbas apima labai įvairias veiklas - nuo pagalbos senjorams ar negalios žmonėms iki vaikų užimtumo ar paramos krizę patiriantiems asmenims. Pradėti nėra sudėtinga - tereikia išsirinkti veiklą, kreiptis į organizacijoje už savanorius atsakingus asmenis ir susitarti dėl susitikimo.
Savanoriauti galima įvairiose srityse: vieni mato prasmę gyvūnų prieglaudose, kiti - rūšiuodami maistą sandėliuose, dar kiti - bendraudami su senjorais, vaikais ar žmonėmis, turinčiais negalią.
Sakoma, kad stipri visuomenė gimsta ne iš didelių planų ar deklaracijų, o iš paprastų, kasdien puoselėjamų ryšių. Kai rūpinamės silpnesniais, kai kiekvienas žmogus gali gyventi oriai ir saugiai, atsiranda pasitikėjimas, kuris jungia bendruomenes.
tags: #socialine #sritis #kur #daugiausiai #nori #savanoriauti