Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus BVP smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija - 377 eurus. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija - 404 eurus. Todėl pensijų dydžiai 2021 metais šiek tiek didės, atsižvelgiant į naująją indeksavimo koeficiento formulę.
Naujosios taisyklės esmė
“Atnaujinta formulė: pensijos neaugtų, jei BVP ir darbo užmokesčio fondas būtų minusiniai. Kiekvienais metais pagal formulę patvirtinamas indeksavimo koeficientas lemia, kiek augs senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos. Kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme, koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį.”
“Norint apskaičiuoti indeksavimo koeficientą 2021 metams, atsižvelgiama į 2017, 2018 ir 2019 metų darbo užmokesčio fondo pokytį bei prognozes 2020, 2021, 2022 ir 2023 metams. Būtent remiantis šiais skaičiavimais Vyriausybė ir numatė pensijas kitąmet didinti 7,17 proc.”
Nors šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų einančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas, įvertinus teigiamą tiek šiemet, tiek kitąmet darbo užmokesčio fondo augimą, ekonomikos susitraukimą dėl COVID-19 ir skurdo riziką tarp senjorų bei neįgaliųjų, Vyriausybė pritarė pokyčiams.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Ką rodo skaičiai
- Pagal naująjį scenarijų, vidutinė senatvės pensija be būtinojo stažo 2021 metais pasieks 404 eurus, o su būtinuoju stažu - 428 eurus.
- Vidutinė senatvės pensija 2020 metais siekė apie 375 eurus (prezidento inicijuotos papildomos įtakos neturintis skaičius gali būti pateiktas skirtingose versijose).
- Indeksavimo koeficiento didinimas 2020 metais buvo pradėtas prezidento iniciatyva, o pagrindinis tikslas - kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis.
Iniciatyvos dėl išankstinių pensijų
Ministrų kabinetas pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo. Taip pat Seimas priėmė pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi.
Kaip skaičiuojamas indeksavimo koeficientas
Pagal dabar galiojantį įstatymą koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. įsigaliojusių pokyčių, koeficientas priklauso nuo to, kaip keičiasi darbo užmokesčio fondas ir BVP. Pavyzdžiui, 2021 metais planuojama 7,17 proc. pensijų augimo dalis remiasi 2017-2019 metų fondo pokyčių ir 2020-2023 metų prognozėmis.
Anksčiau įtvirtintas papildomas indeksavimo koeficientas, kurio tikslas - didinti pensijas sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, 2020 metais buvo įvardytas kaip laikinas mechanizmas. Dėl to planuojama, kad 2022 metais papildomas indeksavimas gali būti atsisakytas, nes šių metų ir kitų metų prognozės rodo teigiamą augimą.
Politinių sprendimų kontekstas ir socialinė įtaka
Pokyčiai yra siejami su senjorų skurdo mažinimu: skaičiuojama, kad skurdo rizika tarp senjorų sumažėjo, kai buvo pradėta taikyti papildomas indeksavimo koeficiento didinimas. Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymams dėl papildomo bazinės pensijos indeksavimo koeficiento ir papildomų lėšų pensijų didinimui. Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai kitąmet augs mažiau nei pensijos, todėl pensijų augimas gali būti ryškesnis už vidutinį darbo užmokestį.
Valstybės biudžete papildomam pensijų didinimui numatyta skirti papildomų lėšų, o „Sodros“ biudžeto projektą papildėsi lėšos dėl papildomo indeksavimo. Pasak ministro Vytauto Šilinsko, pensijos augimas yra svarbus žingsnis siekiant mažinti skurdo riziką tarp vyresnių žmonių, o rezervinis fondas nuosekliai didės.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kitos svarbios detalės
Pagal 2021 metais galiojantį reglamentą, vidutinė senatvės pensija be būtinojo stažo turi būti apie 404 eurus, o su būtinuoju stažu - apie 428 eurus. Svarbu pažymėti, kad laikui bėgant bazinės pensijos indeksavimo koeficientas didės, o 2025 metais prognozuojama vidutinė senatvės pensija sieks apie 673 eurus, o su būtinuoju stažu - apie 721 eurą.
Taip pat svarbu, kad Seimas priėmė pataisas dėl išankstinių pensijų: įvertinant galimus pokyčius, pensijos gali augti anksčiau, o ne tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Dėl to gyventojai, kurie dirbo 15 ar 30 metų, galėtų gauti vienodą bendrąją pensijos dalį ateityje.
| Rodiklis | 2020 | 2021 | 2022 |
|---|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija be būtinojo stažo | 375 EUR | 404 EUR | - |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 399 EUR | 428 EUR | - |
Siekiant didesnio skaidrumo, pateikiama prognozė 2025 metams: vidutinė senatvės pensija be būtinojo stažo sieks apie 673 EUR, o su būtinuoju stažu - apie 721 EUR, o vidutinės netekto darbingumo pensijos augimas varijuos priklausomai nuo netekto darbingumo lygio.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
tags: #pensiju #indeksavimas #pagal #salies #vidurki