Marijampolės vaiko tėviškės namai Avikiluose - tai kaimas iš keturiolikos dailių namelių, kuriame vaikai auga šeimynomis pagal natūralios šeimos modelį. Grįžęs iš Italijos, kur daugelį metų dirbo lietuviškų Vatikano radijo laidų vedėju, monsinjoras su seserimi padovanojo būsimiems „Marijampolės vaiko tėviškės namams“ Avikiluose esančią savo tėvų žemę bei senąją šeimos sodybą.
Po daugiau nei keturiasdešimties metų ketindamas grįžti iš Italijos, monsinjoras galvojo, ką galėtų parvežti Lietuvai. Jo manymu, geriausia dovana tėvynei galėjo būti idėja - subrandinta, išmėginta Vakaruose ir pritaikoma Lietuvoje. Jis nusprendė padėti labiausiai nuskriaustiems ir pamirštiems beglobiams vaikams.
Įkūrimo istorija ir mons. Vytauto Kazlausko vaidmuo
Vytautas Kazlauskas - žmogus-legenda. Žmogus, besąlygiškai mylėjęs visus vaikus. Žmogus, atvežęs tėviškės namų idėją iš Italijos į Lietuvą. Siekdamas įkurti tėvų globos netekusiems vaikams namus, kunigas kreipėsi pagalbos į žmones gyvenančius užsienyje ir Lietuvoje.
Tarptautinės SOS vaikų kaimų organizacijos „SOS-Kinderdorf International“ pavyzdžiu, padedamas draugų ir bendraminčių italų verslininkų, Amerikos, Australijos Lietuvių, Kanados lietuvių moterų katalikių draugijos, savo gimtajame Avikilų kaime, tėvų žemėje ir dovanotuose aplinkiniuose sklypuose, mons. inicijavo vaikų kaimo kūrimą. Gana greitai buvo pastatyta 14 namelių, juose apsigyveno suburtos „šeimos“.
1992 m. buvo pašventinti pirmųjų namų pamatai, o po penkerių metų vyko kaimelio atidarymo iškilmės. 1997 m. birželio 21 d. toje vietoje, kur kadaise plytėjo tušti laukai ir vieniša monsinjoro V. Kazlausko šeimos sodyba, šurmuliavo susirinkusi minia. Kaip tik tą dieną Avikiluose vyko „Marijampolės vaiko tėviškės namų“ atidarymo iškilmės, po atviru dangumi buvo laikomos šv. Mišios.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kaip apie save sakė pats monsinjoras Vytautas Kazlauskas: „Kai kam atrodė, kad tai seno kunigo pamišėliškos kalbos“. Monsinjoras nepasirašinėjęs sutarčių - Garbės žodis jam buvo pati rimčiausia sutartis. Iš didelio tikėjimo žmonių padorumu ir sąžiningumu, pinigus vaikų namams atveždavo tiesiog kišenėse.
Misija, veikla ir teisinė forma
Viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai yra pelno nesiekianti Nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti našlaičių ir beglobių vaikų globa bei kurianti našlaičių globos ir ugdymo sistemą pagal natūralios šeimos modelį. Marijampolės vaiko tėviškės namai veikia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais Respublikoje galiojančiais teisės aktais, steigėjų sprendimais.
Įstaiga įsteigta 1997 m. lapkričio 3 d. labdaros ir paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“ nutarimu. Nuo 2003 m. lapkričio 30 d. įstaigos teisinė forma - viešoji įstaiga, privati nuosavybė, kurioje nėra užsienio investuotojų kapitalo. Įstaiga priskiriama namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektoriui, jos pagrindinė veikla pagal EVRK kodą R.87.99.00 - kita, niekur kitur nepriskirta, stacionarinė globos veikla.
Gyvenimo sąlygos ir šeimynų modelis
Jaukiuose nameliuose vaikai gyvena šeimynomis, dažniausiai po 8-9 vaikus. Globos namuose gyvenantiems vaikams sukurta namų aplinka, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi reikalingas, mylimas, saugus šeimos narys, todėl gali išaugti visavertis asmuo. Šeimynų vaikai lanko mokyklas Marijampolėje ir Liudvinave. Į jas vyksta mokykliniais autobusais arba viešuoju transportu.
Darbuotojų pasakojimai: socialinė darbuotoja Jurgita Rakauskienė ir kolegos
Ne vienas turbūt puikiai prisimena pirmąją Vaiko tėviškės namų „mamą“ Zinutę (Kuzmickaitę-Urbienę), kuri tuomet dar visiškai jauna mergina ėmėsi globoti 4 vaikus, gyveno su jais senajame Vytauto Kazlausko tėvų name. Vaikų kaimas su naujais namais susikūrė vėliau.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Ne mažiau reikšmingi ir darbuotojų liudijimai: „Pirmoji pažintis su Marijampole ir su Vaiko tėviškės namais 1996 m. vasario mėn. paliko neišdildomą įspūdį, kuris galutinai įtikino, kad privalau pasirinkti būtent šį darbą.“ Reda pasakoja, kaip priėmė vaikus, kaip jie augo, tapo suaugę, kai kurie jų įsivaikino ir pradėjo savo gyvenimus užsienyje - Vilmantas ir Karolina šiuo metu gyvena Čikagoje.
Darbuotojai pažymi, kad darbas su vaikais daugiau nei profesija: „darbas su vaikais - tai ne darbas, o greičiau gyvenimo būdas, nes vaikai pareikalauja žymiai daugiau pastangų, negu tik buvimas šalia nuo 8 iki 17 valandos.“
Kultūrinė, patriotinė veikla ir užimtumo iniciatyvos
Marijampolės vaiko tėviškės namai aktyviai organizuoja kultūrinius renginius, patriotines veiklas ir užimtumo programas. Tarptautinę vaikų knygos dieną vaikai lankėsi Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, klausėsi skaitomų ištraukų ir dalyvavo kūrybinėse veiklose. Vaikai rašė laiškus Tėvynei, rengė patriotinių dainų karaoke vakarus ir teatrališkus pasirodymus, šventė Vasario 16-ąją ir Sausio 13-ąją, dalyvavo piligriminiuose žygio renginiuose.
Kaip teigia Tėviškės namų direktorius, „džiaukimės, kad galime švęsti tautines šventes, kad galime didžiuotis savo krašto vaikais, kad galime drąsiai dainuoti apie Laisvę...“
Avikiluose kuriamas muziejus ir mons. Kazlausko atminimas
Siekdami įamžinti monsinjoro Vytauto Kazlausko atminimą, šiandien darbuotojai ir bendruomenė svarsto muziejaus idėją. „Mintis sukurti muziejų mums kilo tuomet, kai pamatėm, koks didžiulis yra monsinjoro dvasinis palikimas, kokia didelė jo meilė gimtajam Avikilų kaimui“ - pasakoja direktorius. Tęsdami monsinjoro misiją, muziejų norima sukurti vaikams: jame bus ne tik žaismingai, kūrybingai, bet ir Lietuvos istorijos kontekste patraukliai bei inovatyviai pateikta Avikilų kaimo istorija ir įamžintas monsinjoro atminimas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Norėtume, kad Jūsų dėka informacija apie Avikiluose kuriamą muziejų ir čia esančius „Marijampolės vaiko tėviškės namus“ pasiektų tuos žmones, kurie galbūt kažkada šiame kaime gyveno ir galėtų pasidalinti savo prisiminimais, žiniomis apie jo istoriją, čia gyvenusius žmones… Mums svarbus kiekvienas sakinys, kiekviena smulkmena, sena nuotrauka…
Avikilų kaimo istorija
Avikilai yra vienas seniausių Liudvinavo krašto kaimų, minimas jau 1744 m. Vilniaus vyskupijos susirinkimo aprašyme, kuriame kaimas yra priskirtas Liudvinavo parapijai. Tai buvęs senovinis rėžinis kaimas, kurį 18 a. valdė ponas Pilchovskis. Pagal 1901 m. E. Voltero parengtą Suvalkų gubernijos gyvenviečių sąrašą, Avikiluose tuo metu gyveno 256 žmonės, iš kurių visi buvo lietuviai.
Skaudžiausią smūgį kaimui sudavė Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija, atnešusi represijas, trėmimus, kolektyvizaciją. Avikilų istorija atsispindi paminkluose, kryžiuose, kapinėse, partizanų žuvimo vietose, pavieniuose medžiuose ir tuščiuose laukuose. Jame atsispindi ir visos Lietuvos istorija.
Pagalba Ukrainos pabėgėliams Avikiluose
Nuo karo pabėgę ukrainiečiai įsikūrė 4 namuose - iš viso apie 30-40 žmonių. Nepaisant didelio ukrainiečių skaičiaus, vietos jiems čia netrūksta, nes gyvenamosios patalpos yra erdvios - kiekvienas namas yra virš 300 kvadratinių metrų ploto su visais patogumais: baldais, virtuvės įranga, vonios kambariais.
Pirmieji gyventojai iš Ukrainos nameliuose apsigyveno vasario 28 d., prabėgus vos kelioms dienoms nuo karo pradžios. Apgyvendintieji čia įsikūrę grupelėmis, po maždaug 8-9 žmones viename name. Įstaigos direktorė džiaugiasi, jog ukrainiečių atvykimas ne tik, kad nesukėlė papildomų rūpesčių, bet atvirkščiai, visus džiugina. Pirmosiomis karo dienomis čia sulaukta daugybės geros valios žmonių, kurie prisidėdavo prie pabėgėlių gerbūvio, kuo tik galėdami.
Direktorė tikina, kad stengiamasi sukurti kuo privatesnę aplinką atvykėliams - leisti gyventi taip, kaip savo namuose ir tik jiems paprašius pagalbos, eiti pas juos į svečius. Patys ukrainiečiai gyvenimo sąlygomis čia patenkinti - aplink ramu, netoli miestas, didžioji dalis jame ir dirba, išskyrus mamas su mažamečiais vaikais. Berniukams padeda nuotolinės pamokos su jų mokyklomis Ukrainoje, dalyvaujama sporto ir meninėse veiklose, bendraujama su vietiniais vaikais.
Finansiniai duomenys ir personalas
Viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai, įregistruota 1997 metais, veikia Marijampolės savivaldybėje, Avikilų kaime. Rodiklis 2024 m.: Pajamos 211,7 tūkst. EUR, Grynasis nuostolis 93,1 tūkst. EUR, Pelningumo marža -44 %, Nuosavybės grąža (ROE) -15,5 %, Turto grąža (ROA) -15,0 %, Nuosavo kapitalo dalis 96,7 %, Įsipareigojimų santykis 0,03. Darbuotojų skaičius 13, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 1 342,54 EUR, numatomos metinės darbo sąnaudos 209,4 tūkst. EUR.
| Rodiklis | Reikšmė (2024) |
|---|---|
| Pajamos | 211,7 tūkst. EUR |
| Grynasis nuostolis | 93,1 tūkst. EUR |
| Darbuotojų skaičius | 13 |
| Vidutinis mėn. atlyginimas | 1 342,54 EUR |
Prašymai, raginimai ir parama
Po to, kai monsinjoras iškeliavo Amžinybėn, pradėta galvoti, kaip įamžinti šio neeilinio mūsų krašto žmogaus, intelektualo, dvasininko, Marijampolės garbės piliečio, profesoriaus, habilituoto humanitarinių ir teologijos mokslų daktaro atminimą. Darbas jau pradėtas - 2010 m. išleista Angelės Buškevičienės ir Valdo Kubiliaus knyga „Monsinjoras Vytautas Kazlauskas: Tiesa padarys Jus laisvus“.
Norint įkurti muziejų ir rinkti eksponatus, laukiama liudijimų, senų nuotraukų, relikvijų, prisiminimų iš žmonių, pažinojusių monsinjorą ar gyvenusių Avikiluose. Jūsų piniginė auka šiam muziejui paspartintų jo įkūrimo darbus. Laukiame informacijų - rašykite, skambinkite, atvažiuokite pas mus. El. (8343) 92932, mob.
„Verslo pulsas“: Kiek ir kuo dar mokėsime už teisę būti pastebėtiems internete?
Kaip prisidėti
- Dalintis prisiminimais, nuotraukomis ir dokumentais apie Avikilus ir monsinjorą Vytautą Kazlauską.
- Teikti relikvijas ar eksponatus būsimo muziejaus kūrimui.
- Finansinės aukos muziejaus įkūrimui ir vaikų globos programoms.
- Sav volontorystė ar pagalba rengiant kultūrinius užsiėmimus vaikams.
Avikilų istorija ir mons. Vytauto Kazlausko palikimas yra neatskiriama Marijampolės vaiko tėviškės namų dalis. Tęsdami jo mintį ir misiją, darbuotojai, socialiniai darbuotojai, tokie kaip Jurgita Rakauskienė, ir visa bendruomenė kuria vietą, kurioje vaikai gali rasti šilumą, saugumą ir tėviškės jausmą.
tags: #socialine #darbuotoja #jurgita #rakauskiene #vaiko #teviskes