Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai… „jų“ reikalas: moterų reikalas, policijos reikalas. Toks abejingumas turi kainą - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Jei įtariate smurtą, neignoruokite situacijos.
Fizinio Smurto Atveju
Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite. FIZINIO SMURTO ATVEJU, jeigu manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) - dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali būti puiki priemonė smurtautojo dėmesiui atkreipti ir padėti sustabdyti konkretų incidentą. Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112. Nepatartina eiti patiems / pačioms ir bandyti kištis asmeniškai.
Taip rizikuojate patys /pačios patirti smurtą bei sukelti pavojų smurtą išgyvenančiam žmogui. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai. Radę tinkamą progą galite pabandyti pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu. Visuomet tai darykite diskretiškai ir asmeniškai, kad nematytų kiti asmenys. Niekada nespauskite asmens, jei ji/jis nenori su jumis kalbėti.
Smurtas Elektroninėje Erdvėje
Smurtas elektroninėje erdvėje sukelia tokias pat sunkias pasekmes, kaip ir realiame gyvenime patiriamas smurtas. Elektroninė erdvė pasiekia reikšmingai platesnes auditorijas, o smurtaujantys asmenys gali veikti anonimiškai, todėl nukentėjusiajam gali būti sukelta ilgalaikė žala. Remiantis 2024 m. Eurobarometro duomenimis, gyventojai vis dar linkę kaltinti nuo smurto elektroninėje erdvėje nukentėjusius asmenis - ypač moteris, kurių viktimizacija suvokiama kaip neatsiejama aktyvaus dalyvavimo ir saviraiškos elektroninėje erdvėje dalis.
Jeigu smurtą elektroninėje erdvėje patyręs asmuo nusprendžia pasidalinti savo patirtimi, vadinasi, jumis yra pasitikima, todėl pirmiausia kantriai jį / ją išklausykite. Išklausykite ir parodykite, kad esate pasirengę suteikti emocinį palaikymą. Nekaltinkite asmens dėl patirto smurto. Bet kokio pobūdžio smurtas nėra pateisinamas, nepriklausomai nuo to, kokius sprendimus priėmė nukentėjęs asmuo.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Sureaguokite į smurto elektroninėje erdvėje apraiškas. Tylėdami (-os) jūs pritariate smurtaujančio žmogaus elgesiui, todėl pasvarstykite, kaip galėtumėte parodyti solidarumą nukentėjusiam asmeniui. Pavyzdžiui, galite parašyti komentarą ar paskelbti įrašą, kuriuo išreiškiate nepritarimą smurtaujančiojo veiksmams, tačiau patys nenaudokite įžeidžios kalbos ir neinicijuokite smurto. Kai kalbate su smurtą patyrusiu asmeniu, jūsų kūno kalba gali padėti jam / jai pasijusti saugiai. Naudokite tinkamą kūno kalbą. Akių kontakto palaikymas ir natūralus galvos linksėjimas parodo, kad klausotės.
Nesumenkinkite asmens viktimizacijos. Smurtas elektroninėje erdvėje sukelia neigiamus padarinius jį patyrusiam žmogui, todėl nesakykite „tereikia atsijungti nuo interneto“ arba „tiesiog ištrink paskyrą ir nebekreipk dėmesio“. Pasiūlykite pagalbą. Nepriklausomai nuo to, kaip smurtą patyręs asmuo nuspręstų elgtis, užtikrinkite, kad esate pasirengęs (-usi) padėti - tai gali būti pagalba surenkant įrodymus, kreipiantis į teisėsaugos institucijas, atnaujinant privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose. Įsitikinkite smurtą patyrusio asmens saugumu.
Tam tikrais atvejais smurtas elektroninėje erdvėje gali persikelti ir tęstis fizinėje erdvėje, todėl pajutus, kad kyla reali grėsmė nukentėjusio žmogaus sveikatai, nuosavybei ar gyvybei - paraginkite kreiptis į teisėsaugos institucijas. Praleiskite laiką kartu. Patarkite kreiptis į specializuotą pagalbą. Pasirūpinkite savimi. Matyti, kaip kitas asmuo patiria smurtą elektroninėje erdvėje taip pat gali būti sukrečianti patirtis. Nekaltinkite savęs, jei tampa per sunku teikti pagalbą smurtą patiriančiam asmeniui ir jaučiate nuovargį dėl teikiamos užuojautos - tai tik parodo, kad jums iš tikrųjų rūpi.
Atminkite, kad jūsų suteikta pagalba gali ir nepakeisti pačios situacijos konteksto, tačiau palengvins smurtą patiriančio asmens išgyvenimus ir jį / ją įgalins priimti tolesnius sprendimus.
7 įspėjamieji emocinio smurto požymiai
Kaip Kalbėtis Su Smurtą Patiriančiu Asmeniu
Dauguma smurto požymių yra ypač kruopščiai slepiami. Jei žinote, kad jums artima moteris patiria smurtą, neignoruokite situacijos. Smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės dažnai jaučia gėdą, kaltę ir atsakomybę dėl to, kas nutiko, o tai trukdo pranešti apie smurtą ar kreiptis pagalbos. Bendraudami su asmeniu, patiriančiu smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusiosios elgesio. Ji gali turėti daugybę priežasčių, kodėl situacijos nenori ar negali keisti. Būkite kantrūs ir atviri. Nepriklausomai nuo to, koks ryšys jus sieja su smurtą patiriančiu asmeniu, visų pirma, svarbiausia pradėti apie tai kalbėti.
Taip pat skaitykite: Prevencija ir teisinė apsauga nuo psichologinio smurto
Kaip pradėti pokalbį:
- Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys. Tai gali paskatinti nukentėjusiąją atsiverti. Neprivalote būti ekspertas(-ė).
- „Ar viskas gerai? Kas tau nutiko?
- „Matau, kad tavo partnerio elgesys / žodžiai / veiksmai tau sukelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti? „Pastebėjau sumušimus, nubrozdinimus, mėlynes ant tavo kūno. „Atrodai įsitempusi, susirūpinusi.
- Seksualinės prievartos atveju neklausinėkite apie detales. Leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji nori ar gali šiuo metu atsiverti. Naudokite tuos pačius žodžius, kuriuos situacijai apibūdinti pasitelkė nukentėjusioji. Jei ji sako „man nutiko kažkas blogo“, likite prie šio apibūdinimo. Nesiūlykite primygtinai savo žodžių ar terminų.
- Jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą, palaikykite. Gali būti, kad esate pirmasis asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba. Jūsų reakcija yra labai svarbi.
- Parodykite tikėjimą tuo, ką ji sako. Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Parodykite, kad tikite ir neabejojate jos pasakojimu. Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija.
- Žiniasklaidoje ir visuomenėje vis dar paplitusi praktika kaltinti prievartą patyrusias moteris dėl išgyvento smurto, komentuoti, ką moteris padarė ne taip ar ko nepadarė, išprovokuodama smurtautojo elgesį. Žmogus, su kuriuo kalbate, taip pat gali jausti gėdą ir kaltę dėl smurtautojo veiksmų ir vengti pasakoti, kas nutiko.
- Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl to, kas nutiko, kad tokioje situacijoje būdinga jausti pyktį ir gėdą. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga už patirtą smurtą arba, keisdama savo elgesį, gali smurtą kontroliuoti.
- Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas, jūsų manymu, būtų geriausia ir reikalingiausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę, giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus. Iš sisteminį smurtą patiriančių žmonių santykiuose yra atimama galia ir savivertė, todėl labai svarbu stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir leisti pačioms rinktis ir spręsti, kas ir kaip konkrečiu atveju turėtų būti daroma. Smurtą išgyvenusios moterys geriausiai žino, kaip smurtautojas gali reaguoti.
- Santykiai tarp smurtą patyrusios moters ir smurtautojo visada yra įtempti. Ypač pranešus apie prievartą ar nusprendus vaduotis iš smurtinių santykių. Tai ilgai trunkantis ir varginantis procesas, kuriam būdinga nuomonės kaita, baimė, nerimas, grįžimas pas smurtautoją. Dažniausiai teisines procedūras nukentėjusioji pradeda tik priėmusi tvirtą sprendimą, tačiau, susidūrusi su šeimos, visuomenės ar smurtautojo spaudimu, finansiniais sunkumais ar kitomis kliūtimis, gali ir suabejoti savo sprendimu.
- Jei moteris turi vaikų, pasidomėkite vaikams teikiama pagalba (jiems gali būti reikalinga psichologo pagalba).
Ko nedaryti:
- Tai gali būti nesaugu jums ir pabloginti nukentėjusiosios padėtį.
- Venkite nurodinėti, ką reikia daryti, palikti smurtautoją ar likti su juo. Venkite kategoriško (juoda / balta) situacijos vertinimo. Tik ją išgyvenanti moteris žino, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti.
- Fizinio ir psichologinio smurto atveju nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą. Porų konsultantas gali padėti, kai poros susiduria su santykių problemomis. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju tai ne tik nėra veiksminga, bet gali sukelti ir papildomą pavojų, nes smurtas yra ne santykių problema, o nusikaltimas. Todėl visa atsakomybė tenka smurtautojui, o ne abiem partneriams. gali suteikti pretekstą smurtautojui pasinaudoti terapijos metu išgirstu paaiškinimu kaip pasiteisinimu, kodėl jis smurtauja.
Psichologinis Smurtas Darbe
Psichologė ir geštalto psichoterapeutė Karolina Puzinaitė pastebi, kad augantį psichologinio smurto atvejų skaičių gali lemti ne tik didėjantis smurtaujančių skaičius, bet ir suaktyvėjęs visuomenės dėmesys šiai temai - tokie atvejai greičiau pastebimi, todėl jų ir fiksuojama daugiau. Augantį smurtaujančių skaičių atspindi ir statistika. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos Liudmilos Mironovienės, 2021 metais buvo gauta 118 skundų ir pranešimų, kuriuose keliamas klausimas dėl psichologinio smurto, 2022 metais - 238, o 2023 metais - net 298.
| Metai | Skundų skaičius |
|---|---|
| 2021 | 118 |
| 2022 | 238 |
| 2023 | 298 |
Praėjusių metų gautų skundų ir pranešimų analizė taip pat rodo, kad dėl psichologinio smurto darbe dažniau kreipiasi moterys nei vyrai. Darbuotojai kreipiasi dėl įvairių priežasčių, kurios, jų manymu, laikytinos psichologiniu smurtu. Kartais darbuotojų nurodomos aplinkybės iš tikrųjų laikytinos psichologinio smurto apraiškomis, pavyzdžiui, neetiškas bendravimas, įžeidinėjimai, nekonstruktyvi, žeminanti kritika, ignoravimas ir pan. Tačiau gaunamų skundų statistika patvirtina, kad visgi darbuotojai neretai klaidingai supranta psichologinio smurto sąvoką, todėl darbdaviui įstatymų suteiktų teisių įgyvendinimą prilygina psichologiniam smurtui.
Kas yra psichologinis smurtas?
Paklausta, ką būtų galima laikyti psichologiniu smurtu, L. Mironovienė atkreipia dėmesį, kad smurto sąvoka yra labai plati, tačiau pastebi, kad „tai yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka“. „Jeigu darbo aplinkoje darbuotojas patiria priešiškus, neetiškus, žeminančius, agresyvius, užgaulius ar įžeidžiančius veiksmus, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, galima kalbėti apie psichologinį smurtą“, - priduria ji.
Taip pat skaitykite: Kas patiria psichologinį smurtą?
Psichologės K. Puzinaitės teigimu, remiantis švedų psichologu H. Leymannu, atlikusiu išsamias studijas apie mobingo ir psichologinio smurto apraiškas darbo vietoje, galima išskirti net apie 40 aspektų, nusakančių, ką galima laikyti psichologiniu smurtu darbo aplinkoje. Štai keletas konkrečių pavyzdžių. Tai gali būti ribojimas išsakyti savo nuomonę, nuolatinis pertraukinėjimas kalbant, bendravimas pakeltu tonu, šaukiant arba garsiai barama. Taip pat tai gali būti ir draudimas kitiems kolegoms bendrauti su auka arba su ja bendraujama tarsi su „tuščia vieta“. Tinka ir tokie pavyzdžiai, kaip skleidžiamos paskalos ir pajuokos apie asmenį, išjuokiami fiziniai trūkumai, nevengiama užuominų pasitikrinti sveikatą pas psichiatrą ir panašiai Psichologinis smurtas gali būti siejamas ir su skiriamomis beprasmiškomis darbinėmis užduotimis ar su užduotimis, viršijančiomis aukos kvalifikaciją ir galimybes. Taip pat tai gali būti susiję ir su sveikata - verčiama atlikti sveikatai pavojingas užduotis, naudojami fiziniai veiksmai neva siekiant „pamokyti“, padaroma materialinė žala darbe arba aukos namuose, grasinama panaudoti fizinę prievartą.
Kas nėra psichologinis smurtas?
Vis dėlto, kaip teigia pašnekovės, tikrai pasitaiko ir tokių atvejų, kada darbuotojai klaidingai interpretuoja darbdavio ar kolegų elgesį ir veiksmus bei laiko juos psichologiniu smurtu. Kaip pažymi L. Mironovienė, „kasdieniame gyvenime darbuotojai susiduria su įvairiomis nemaloniomis situacijomis, kurios jiems sukelia įtampą ar stresą, tačiau ne kiekviena nemaloni situacija darbe laikytina psichologiniu smurtu“. „Reikia nepamiršti, kad darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Taigi darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis. Toks darbdavio reiklumas savaime nėra laikytinas psichologiniu smurtu. Psichologiniu smurtu nelaikytina ir konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai“, - aiškina VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja.
Pasak pašnekovės, svarbu pabrėžti ir tai, jog „darbdavys, turėdamas pagrindą manyti, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, turi teisę atlikti tarnybinį patikrinimą, reikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo ir darbo pareigas pažeidusių darbuotojų atžvilgiu taikyti tam tikras drausminio poveikio priemones, pavyzdžiui, įspėti, kad dėl padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo jis gali būti atleistas iš darbo, arba net priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo“. O tokių teisių įgyvendinimas dar nereiškia, kad prieš darbuotoją taikomas psichologinis smurtas. „Tačiau reikia nepamiršti, kad jeigu darbdavys priimtų neteisėtą sprendimą darbuotojo atžvilgiu, pavyzdžiui, atleistų iš darbo, ir tokio sprendimo neteisėtumą patvirtintų darbo ginčą nagrinėjantis organas, jam tektų su tuo susijusios neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, iš įmonės darbuotojo naudai būtų priteistos su neteisėtu atleidimu susijusios išmokos, neturtinė žala ir pan. Dažnai darbuotojai kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją po to, kai gauna vadovo pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau šiuo atveju reikia priminti, kad siūlyti nutraukti darbo sutartį gali tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Jeigu pasiūlymą gavusi darbo santykių šalis sutinka su pasiūlymu, šalys pasirašo susitarimą, jeigu nesutinka, darbo santykiai tęsiami toliau“, - teigia pašnekovė.
Veiksmų atmintinė, patiriantiems psichologinį smurtą
Pasiteiravus specialisčių, kokių žingsnių reikėtų imtis, jei manoma, kad patiriamas psichologinis smurtas, abi pašnekovės sutiko, kad tai priklauso nuo darbovietėje nustatytos tvarkos. „Jeigu psichologinis smurtas patiriamas iš bendradarbių ar tiesioginio vadovo, pirmiausia reikia su pranešimu dėl nepriimtino elgesio kreiptis darbovietėje nustatyta tvarka, o jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su ja nėra supažindintas ar tiesiog jos nežino, rekomenduojama kreiptis raštu į įmonės vadovą. Jeigu pastarasis jokių veiksmų nesiima arba pats taiko psichologinį smurtą darbuotojo atžvilgiu, rekomenduojama su skundu kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš darbdavio patirtą turtinę ar neturtinę žalą“, - sako L. Mironovienė.
Svarbu atsiminti, kad siekiant išspręsti tokias situacijas, visuomet reikės įrodymų. Neužteks vien tik darbuotojo įsitikinimo, jog smurtas išties patiriamas. Kaip aiškina psichologė K. Puzinaitė, kiekviena situacija reikalauja individualaus vertinimo, nes kiekvieno darbuotojo jausena yra subjektyvi, o ją gali lemti ir nebūtinai su darbu susijusios problemos, todėl ir asmeninis situacijos vertinimas gali būti klaidingas, tad išeitis belieka viena - objektyvūs įrodymai. „Tokiais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai. Visgi viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria VDI inspektoriai, tiriantys darbuotojų skundus - tai asmenų, galinčių patvirtinti psichologinio smurto buvimo faktą, atsisakymas liudyti“, - pasakoja L. Mironovienė.
Kaip išvengti psichologinio smurto?
Abi pašnekovės taip pat sutinka, kad nėra jokių universalių taisyklių ar sėkmės priemonių sąrašo, kurios užtikrintų, kad darbovietėje psichologinio smurto apraiškų pavyks išvengti. Kaip teigia L. Mironovienė, „dažnai tai - priemonių kompleksas, apimantis ir vadybinius, ir teisinius sprendimus“. Pašnekovė įsitikinusi, kad efektyviausiai darbovietėse veikia smurto ir priekabiavimo prevencija.
„Pažymėtina, kad minimalios darbdavio pareigas ir prevencinės priemonės, užtikrinant darbuotojams psichologiškai saugias darbo sąlygas, reglamentuotos Darbo kodekso 30 straipsnyje. Tai yra įvairūs teisės aktai, reglamentuojantys smurto ir priekabiavimo draudimą, elgesio (etikos) taisyklės, pranešimų apie smurto ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Viena iš būtinų prevencinių priemonių yra darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Taip pat svarbu paminėti darbdavio pareigą tirti kiekvieno darbuotojo pranešimą dėl galimai patiriamo psichologinio smurto ir suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusiam asmeniui. Pabaigai norėčiau akcentuoti, kad norint užtikrinti psichologiškai saugią darbo aplinką, būtina rūpintis įmonės organizacine ir bendravimo kultūra. Pagarba ir pasitikėjimas turi būti kiekvienos darbovietės bendravimo pagrindas ir prie jo turi prisidėti ne tik įmonės vadovas, bet ir kiekvienas darbuotojas“, - aiškina ji.
Psichologė pabrėžia, kad kiekvienam žmogui, nesvarbu ar siekiant pagerinti santykius su kolegomis, ar bet kokius kitus, - labai svarbu išmokti nusibrėžti ribas, koks elgesys man yra priimtinas, o koks - nepageidaujamas. „Labai dažnai mes einame į toksiškus santykius, bet tai būna ir apie mus. Kad mes, vadinasi, leidžiame kitiems peržengti ribas. Kol nepasakome stop, tol galime keisti darbo vietą, bet gali būti, kad vis tiek atsidursime toje pačioje situacijoje. Ir tada tai yra paties darbuotojo asmeniniai dalykai. Tai tada tikrai padeda psichologas, psichoterapeutas, kuris gali padėti suprasti, kad kažką aš ne taip darau, jeigu su manimi nuolat taip elgiasi ir mane engia“, - sako K. Puzinaitė.
Be to, kaip sako ji, kaskart susidūrus su psichologinio smurto atveju, darbovietė turi suprasti, kad pagalbos reikia ne tik smurtą patiriančiai, bet ir ją taikančiai pusei. „Jeigu žmogus taiko psichologinį smurtą, tai pagalba ir tos priemonės, kurios turi būti įgyvendinamos, turi būti taikomos tiek ir su auka, tiek ir su pačiu smurtautoju, nes jam gali atrodyti, kad jis nieko blogo nedaro. Ir čia taip pat reikia nubrėžti ribą, kad tu taip negali elgtis, tai netinka mūsų kultūrai, todėl mes suteikiame tą pagalbą ir tu turi keisti savo elgesį“, - teigia pašnekovė.
Ir galiausiai, kaip teigia ji, svarbu, jog įmonėje šia tema būtų kalbama atvirai: „Tai labai daug ir nuo vadovų kompetencijos priklausantis dalykas, tai reiškia, kaip pas mūsų apskritai kalbama, bendraujama, kokia yra bendravimo politika, kiek mes atvirai kalbame įvairiomis temomis, tame tarpe ir smurtą. Taip pat svarbu ir tai, kiek aš pats ateinu į darbo vietą pailsėjęs, rūpinuosi savo emocine sveikata, esu tolerantiškas arba ne kažkokiems dalykams. Teko bendrauti su amerikiečiais, kurie sako, kad jiems padėjo tai, jog jie tarsi dirbdavo šia tema. Pas juos būdavo ir rašikliai, šūkiai, veiklos ir plakatai darbo vietoje, sakantys, kad mes palaikome draugišką, tolerantišką darbo atmosferą. Nes kai tiesiog paklausi, visi sako, kad niekas pas mus nesmurtauja, pas mus viskas yra gerai, bet kai tu pradedi gilintis, pamatai, kad ten tikrai yra įvairių dalykų.“
tags: #patiriu #priekabiavima #bei #psichologini #smurta