Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.
Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė.
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis?
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Apskaičiavimo pavyzdžiai
Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur. Pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
246,21 + 108,3 (19 x 5,70) = 354,51 Eur
Žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:
246,21 + 216,6 (38 x 5,70) = 462,81 Eur
Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja. Pavyzdžiui, jei 2023 metais į pensiją išeina žmogus, turintis 42 metus stažo, uždirbęs mažesnį nei vidutinį atlyginimą ir sukaupęs 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis bus skaičiuojamas pagal tokią formulę:
313,36 (42/33 x 246,21) + 216,6 (38 x 5,70) = 529,96 Eur
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Jei žmogaus, sukaupusio 42 metus stažo, atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis ir jis sukaupė 72 apskaitos taškus, dėl didesnio taškų skaičiaus individualioji pensijos dalis bus atitinkamai didesnė:
313,36 (42/33 x 246,21) + 410,40 (72 x 5,70) = 723,76 Eur
Delfi interviu – Teodoras Medaiskis. Kiek Lietuvoje reikės dirbti iki pensijos?
Stažas - kaip jis skaičiuojamas?
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
Apskaitos vienetai - kas tai?
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
2023 m. VDU siekia 1 684,90 Eur. Pavyzdžiui, per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (šiemet tai sudaro 10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai. Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 000 eurų (per metus tai sudaro 60 000 eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Minimalus ir būtinasis stažas - kuo jie skiriasi?
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. sudaro 246,21 Eur.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.
Pensijos kasmet padidėja
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Pensijos yra perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje, jų dydis atnaujinamas automatiškai, dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis.
Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei nustatyta suma, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Kaip sužinoti savo būsimos pensijos dydį?
Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo. Tokioje suvestinėje pateikiama naujausia informacija.
Pasitelkus „Sodros“ skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę - koks bus senatvės pensijos dydis, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai. Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją.
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
2025 ir 2026 metų rodikliai
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Bazinė pensija | 298,45 Eur | 327,91 Eur |
| Apskaitos vieneto vertė | 7,16 Eur | 8,11 Eur |
2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs. Tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant.
Kas yra bazinė pensija ir kuo ji skiriasi nuo kitų pensijų formų?
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.
- Bazinė pensija:
- Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
- Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
- Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
- Papildoma (individualioji) pensijos dalis:
- Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
- Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
- Antros pakopos (kaupiamoji) pensija:
- Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
- Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
- Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
- Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas):
- Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
- Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
- Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Kas turi teisę ją gauti?
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
- Senatvės pensijos gavėjai
- Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims)
- Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
- Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai
- Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas.
- Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
- Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai
- Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
- Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.
Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).
Kur kreiptis, jei noriu sužinoti, ar man priklauso bazinė pensija?
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Patikrinkite prognozuojamą pensijos dydį. Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Konsultuokitės tiesiogiai su „Sodra“. Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu. Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Pateikite prašymą. Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti: Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių). Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. 2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą iš ES/EEA šalių pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės.