Pragulos (pragulų opos, lėtinės pragulų žaizdos) yra vietinis minkštųjų audinių pažeidimas, išsivystantis tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą. Pragula - tai minkštųjų audinių pažeidimas, išsivystantis tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą.
Pacientui ilgai gulint arba sėdint vienoje padėtyje, kaulai ir jų kyšuliai spaudžia minkštuosius audinius (raumenis, poodį, odą) ir sutrikdo jų kraujotaką, t.y. susidaręs spaudimas yra didesnis negu audinių kapiliarinės kraujotakos slėgis (25-40 mm Hg). Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl ko, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos.
Kur ir kodėl vystosi pragulos
Pragulos dažniausiai susidaro tipinėse kūno vietose, kuriose kaulinių struktūrų projekcija yra labiau išreikšta, t. y. minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus. Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse.
Pacientus, kuriems dažniausiai vystosi pragulos, galima suskirstyti į 3 grupes. Tai žmonės, kuriems dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai jaunystėje įvykusių traumų, yra sutrikę apatinių galūnių jutimai ir valdymas. Kita pacientų grupė - tai dėl įvairių ligų ar buvusių traumų prikaustyti prie lovos pacientai. Į rizikos grupę patenka intensyviosios terapijos skyriuose gydomi ir šlaunikaulio lūžį patyrę vyresnio amžiaus pacientai.
Pragulų stadijos
Pragulos pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į 4 stadijas. Klasifikavimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso gydymo taktikos parinkimas ir gydymo prognozė.
Taip pat skaitykite: Pragulų prevencija: patarimai ir rekomendacijos
- Pirmos stadijos pragula - tai neišnykstantis paraudimas. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblyksta.
- Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio, kurios dugnas neretai būna išklotas granuliaciniu audiniu ar apnašomis.
- Trečios stadijos pragula - dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
- Ketvirtos stadijos pragula - dar vienas audinių sluoksnis gilyn. Pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pragulų išsivystymas siejamas su 2 pagrindiniais dalykais: netinkama slauga, kai pacientas gydomas stacionare arba slaugomas namie, nuolat gulintis lovoje; pragulų profilaktikos režimo nesilaikymu, kai žmogus yra neįgaliojo vėžimėlyje. Pacientams, kurie turi antsvorio, pragulų išsivystymo tikimybė yra didesnė.
Gretutinės ligos pragulų susidarymui didelės įtakos neturi, tačiau nuo šių ligų priklauso jų gijimas, gydymo veiksmingumas. Įvairūs kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas gali lemti, kad pragulas gydyti bus sunkiau.
Didesnė pragulų rizika yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems diagnozuota mažakraujystė, netinkamai besimaitinantiems (kai trūksta baltymų), karščiuojantiems, sergantiems cukriniu diabetu. Šie požymiai laikomi antriniais pragulų atsiradimo veiksniais.
Prevencija - pagrindinis strateginis tikslas
Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš trijų pagrindinių dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Profilaktikai priklauso tinkama paciento slauga, režimo laikymasis, jei ligonis yra savarankiškas.
Vėliau gulinčius pacientus reikia vartyti kas 1-2 val. Jei nėra galimybių ligonį vartyti, labai tinka pripučiami čiužiniai, kurie padalinti sekcijomis ir pripučiami elektriniu siurbliu. Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.
Taip pat skaitykite: efektyvūs pragulų gydymo būdai
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra dinamiškos oro sistemos ir antipraguliniai čiužiniai.
Odos higiena ir priežiūra
Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu.
Negalima masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstantys paraudimai. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Tepalai, geliai ir kiti vietiniai preparatai
Įvairūs kremai ir tepalai slaugai yra pagrindiniai produktai, skirti palaikyti ir apsaugoti odos sveikatą tiems, kurie ilgą laiką praleidžia lovoje ir negali savarankiškai pasirūpinti savo odos sveikata bei higiena. Šie specializuoti produktai ne tik padeda apsaugoti odą nuo pragulų atsiradimo, bet ir palaiko jos drėgmę, padeda sumažinti sudirgimus bei skatina greitesnį žaizdų gijimą.
- Drėkinamieji kremai ir geliai - padeda išlaikyti odos elastingumą ir apsaugo nuo sausumo, kuris gali sukelti įtrūkimus ir diskomfortą. Kremai paprastai yra tirštesnės konsistencijos, o geliai greičiau įsigeria.
- Tepalai nuo odos sudirgimų - skirti sumažinti uždegimą, niežėjimą ir kitus diskomforto simptomus, padeda greičiau atkurti odos barjerinę funkciją.
- Tepalai nuo pragulų / aktyvizuojantys geliai - pagerina mikrocirkuliaciją audiniuose, skatina greitesnį audinių atsinaujinimą ir mažina pragulų atsiradimo riziką (pvz., produktai su kamparu ar guarana, Seni Care aktyvizuojantis kūno gelis).
- Apsauginiai raminantys kremas - SUDOCREM efektyviai mažina odos sudirgimą, sudaro apsauginį sluoksnį ir apsaugo nuo drėgmės poveikio.
Tinkamai parinkti ir naudojami kremai bei tepalai gali žymiai pagerinti paciento gyvenimo kokybę, mažinant skausmą, diskomfortą ir užkertant kelią rimtesniems odos pažeidimams.
Taip pat skaitykite: vakuminio tvarsčio nauda gydant pragulas
Antiseptikai ir sidabras tvarsčiuose
Antiseptikai - vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.
Tvarsčiai, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jie naikina platų spektrą patogeninių mikroorganizmų, įskaitant atsparias antibiotikams bakterijas. Tvarsčiuose Aquacel® Ag + Extra sidabro jonai apsaugoti dviem pagalbinėmis medžiagomis, kurios tirpdo klampų bioplėvelės polisacharidinį sluoksnį, pasiekia patogenines bakterijas ir jas sunaikina. Būtina pabrėžti, kad bioplėvele padengta daugiau nei 60 proc. lėtinių žaizdų, ir ji yra viena dažniausių žaizdos gijimą stabdančių veiksnių.
Vienas efektyviausių vietinių antiseptikų yra jodo povidonas (Betadine). Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Betadine gaminamas dviejų formų - 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Betadine - modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai.
Tvarstymų parinkimas pagal žaizdos būklę
Tvarsčiai parenkami atsižvelgiant į žaizdos būklę: infekcija, eksudacija, gylis, audiniai, dydis, aplinkinė oda. Yra daug modernių tvarsčių - hidrokoloidiniai, hidropluoštai (Hydrofiber), putų poliuretano, silikoniniai, sidabro turintys ir kt. Kiekviena tvarsčių grupė pasižymi skirtingomis charakteristikomis: skirtingai absorbuoja žaizdos eksudatą, ne visų tvarsčių sudėtyje yra antiseptinių medžiagų, ne visi tvarsčiai naikina bioplėvelę.
Pluoštiniai Hydrofiber technologijos principu pagaminti Aquacel® tvarsčiai gerai sugeria žaizdos eksudatą ir tarsi užrakina tvarsčio skaidulose, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdami tarpo. Hydrofiber technologijos principu pagamintas Aquacel® Extra tvarstis tinka gausiai eksuduojančioms žaizdoms gydyti ir gilioms žaizdoms tamponuoti. Tvarsčiai, sudaryti iš kelių sluoksnių, gerai sugeria ir sulaiko žaizdos eksudatą - pavyzdžiui, Aquacel® Foam tvarstis.
Silikoniniai tvarsčiai turi silikoninį sluoksnį, kuris prilaiko tvarstį pakankamai tvirtai, tačiau nuimant tvarsčius apsaugo odą ir žaizdos dugną nuo pažeidimo, netraumuoja aplinkinės odos ir žaizdos audinių.
Tvarstymas pagal pragulų stadijas
- I stadijos praguloms: prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai (pvz., Granuflex® Extra Thin arba Foam Lite™ ConvaTec), kurie gali būti laikomi 5-7 dienas.
- II stadijos praguloms: poliuretano putų ar hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie efektyviai sugeria sekreto perteklių ir kontroliuoja drėgmės balansą žaizdoje.
- III stadijos praguloms: žaizdos užpildas (gali būti Aquacel® Extra) ir dengiamasis tvarstis; esant kanalui, tvarstant jį būtina setonuoti.
- IV stadijos praguloms: dažniausiai reikalinga chirurginė intervencija; tvarstymas panašus į gilių III stadijos pragulų priežiūrą.
Namų sąlygos ir tvarstymo ypatumai
Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną terpę, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.
Naudojimas: atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu; nuimkite apsauginius lapelius; švelniai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno; tvarsčio kraštus galima pritvirtinti pleistru. Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų kontūrus. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, tvarstį reikia pakeisti nedelsiant. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.
Chirurginis gydymas
Ketvirtos stadijos pragulos yra gydomos chirurginiu būdu - šalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas. Siekiant padengti visą kišenę, neretai reikia panaudoti aplinkinius audinius. Kartais, kai kišenė nėra labai didelė, pavyksta tiesiog susiūti žaizdos kraštus. Kai pragulos defektas didelis, tenka atlikti pasukamojo raumens lopo operaciją. Tokios operacijos tikslas - kad raumeniniai audiniai užslinktų ir padengtų kaulinį paviršių.
Ne itin gilias pragulas, iki 3 stadijos, o kai kurias atvejais ir 3 stadijos, galima visiškai išgydyti konservatyviai. Tiesa, tam reikia nemažai laiko, tačiau apsieinama be operacinio gydymo, nes parenkami tinkami tvarsčiai ir atliekama adekvati pragulų profilaktika.
Antimikrobinis gydymas ir infekcijos kontrolė
Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti.
Esant labai virulentiškiems patogenams, skiriama plataus veikimo spektro sisteminė antibiotikų terapija. Kai pragulos infekuotos, vietiniai antimikrobiniai tvarsčiai su sidabru yra rekomenduojami, o vietinis sidabro sulfadiazino tepalas dažnai naudojamas ankstyvuoju infekcijos gydymo etapu.
Mityba, audinių atstatymas ir skausmo valdymas
Pragulų gydymo dalis - paciento mitybos įvertinimas ir korekcija: tokio ligonio bazinis energijos poreikis yra 30-35-40 kcal/kg/d., 1,25-1,5 g/kg/d. baltymų (jei yra dideli odos defektai - iki 2 g/kg/d.). Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas ir geros mitybos užtikrinimas pagerina gijimą.
Gydydami opas, žaizdas ir pragulas, nepamirškime įvertinti ir malšinti skausmą. Tam būtina įvertinti paciento patiriamą skausmą naudojant skales, saugoti nuo skausmo procedūrų ir padėties keitimo metu, skirti vaistus nuo skausmo.
SEIMAS DIRBA! UŽ KĄ JIEMS MOKAMAS ATLYGINIMAS?
Praktinės rekomendacijos slaugai ir namų priežiūrai
- Vartykite ligonį kas 1-2 val. gulintiems; sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15-20 min. keisti atramos taškus.
- Naudokite specialius čiužinius, pagalvėles kulnams, dubeniui ir kt., jei nėra galimybės dažnai keisti padėties.
- Užtikrinkite kasdienę odos higieną, naudokite emolientus, nedelykite sušlapusių ar pažeistų vietų sausinimu ir apsauga.
- Venkite masažo paraudusių vietų ir spiritinių tirpalų naudojimo.
- Esant paraudimui, laiku pradėkite gydymą moderniais tvarsčiais (hidrokoloidiniai, putos, hidropluoštai, sidabro turintys tvarsčiai pagal indikacijas).
- Kreipkitės į šeimos gydytoją dėl kompensuojamų tvarsčių ir specialių priemonių.
Pragulos stacionare ir epidemiologija
Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, iš kurių daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma 60 proc. atvejų. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų.
Visuomenė pasaulyje sensta. Lietuva išgyvena intensyviausią senėjimo periodą, todėl pragulų prevencija ir gydymas išlieka aktuali problema.
Santrauka praktiniams vartotojams
Pragulų prevencija yra reali ir efektyvi: reguliariai keiskite ligonio padėtį, užtikrinkite odos higieną, naudokite specialias čiužinių ir pagalvių priemones, pasirinkite tinkamus vietinius tepalus, kremus ir modernius tvarsčius pagal žaizdos stadiją. Jei pragula infekuota arba gili, būtina gydytojo konsultacija ir galimas chirurginis gydymas.