Ar dingsta nepanaudotos atostogos išėjus motinystės atostogų?

Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų.

Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia.

Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.

Kiek kasmet priklauso atostogų?

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę).

Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pensininkų finansinė padėtis

Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą.

Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų.

Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.

Kasmetinės atostogos skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal, darbuotojui darbo sutartyje nustatytą, darbo laiko normą, įskaitant kalendorinių dienų skaičiavimą.

Nėra privaloma prieš išnaudoti visas sukauptas atostogas. Tačiau darbuotoja turi teisę prašyti darbdavio suteikti jai visas ar dalį neišnaudotų atostogų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos įstatymai apie motinystės atostogas

Jei išeinant į dekretą lieka neišnaudotų atostogų, kompensacija už nepanaudotas atostogas nėra skaičiuojama.

Kada kasmetinės atostogos gali būti nurašytos?

Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus.

Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją.

Taigi, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį.

Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?

Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus.

Taip pat skaitykite: Darbo kodeksas ir atostogų kompensacija

Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.

Išeina iš darbo, bet turi nepanaudotų atostogų

Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas.

Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.

Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų.

Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė?

Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų.

Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.

Kokio dydžio atostoginių tikėtis?

Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją.

Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.

Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.

Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis.

Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.

Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.

Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).

Primename, kad 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai praras galimybę pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.

Svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju už neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija.

Nors Darbo kodeksas gan painiai įvardija laikotarpį, kai sukauptos atostogos išnyksta, Lietuvos teismų praktika suformavo aiškias taisykles, kaip jį vertinti.

Šiuo atveju svarbu, kad pagal Lietuvos įstatymus darbuotojai kasmetines atostogas kaupia ne kalendorinių metų, o darbo metų pagrindu.

Pavyzdžiui, jei darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. birželio 1 d., jo darbo metai ir prasidės birželio 1 d. Atitinkamai, toks darbuotojas teisę į visų metų kasmetines atostogas įgis praėjus metams nuo darbo pradžios, t.y. 2020 m. birželio 1 d.

Tai reiškia, kad 2019 m. birželio 1 d. - 2020 m. gegužės 31 d. sukauptas atostogas darbuotojas gali panaudoti tiek 2020 m., tiek po jų sekančius trejus kalendorinius metus - 2021 m., 2022 m. bei 2023 m.

Na, o 2024 m. sausio 1 d. toks darbuotojas neteks galimybės pasinaudoti atostogomis, kurias sukaupė iki 2020 m.

Taigi, 2024 m. sausio 1 d. Darbo kodeksas numato, kad senesnės negu trejų metų atostogos išsaugomos, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Kiekvieną atvejį ir priežastis, dėl kurių darbuotojas negalėjo išnaudoti atostogų, reikėtų vertinti individualiai.

Svarbia priežastimi taip pat galėtų būti laikomi atvejai, kai darbuotojas prašo suteikti jam kasmetines atostogas, o darbdavys tokius prašymus nuolat atmeta.

Tuo atveju, jei darbdavys „neišleidžia“ darbuotojo atostogų, rekomenduojama darbuotojui išsaugoti tai patvirtinančius įrodymus.

Tai gali būti susirašinėjimas su darbdaviu el. Visgi, ne kiekvienas darbdavio atsisakymas suteikti atostogas gali būti laikomas priežastimi, dėl kurios darbuotojas faktiškai negalėjo išnaudoti atostogų.

Pavyzdžiui, jei nėra galimybės suteikti atostogų darbuotojo pageidaujamomis datomis (nes, pvz., tuo metu ir taip atostogauja daug darbuotojų), tačiau darbdavys noriai patvirtintų atostogas kitu laikotarpiu, tai neturėtų būti laikoma darbdavio veiksmais, dėl kurių darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis.

Jei darbuotojas mato, kad turi sukaupęs atostogų už daugiau nei trejus metus, ir yra įsitikinęs, kad negalėjo laiku pasinaudoti jomis dėl svarbių priežasčių, jis turėtų aktyviai tuo rūpintis.

Tokiais atvejais siūlome darbuotojams nelaukti 2024 m. pradžios (kai įmonės sistemose perteklinės atostogos gali būti ir automatiškai panaikintos), o jau dabar aptarti šį klausimą su darbdaviu.

Gali pasitaikyti situacijų, kai darbuotojas ir darbdavys skirtingai vertina aplinkybes, dėl kurių darbuotojas laiku neišnaudojo atostogų.

Dėl to geriau šį klausimą išsiaiškinti kuo anksčiau, nes praėjus daugiau laiko kur kas sunkiau atsiminti tikslias aplinkybes, o tai gali sukelti nereikalingų konfliktų.

Siekiant išvengti perteklinio atostogų kaupimosi bei su tuo susijusių nesusipratimų, darbdaviams siūlome turėti tvarką, kurioje darbuotojams būtų aiškiai pateikta informacija apie tai, į ką ir prieš kiek laiko kreiptis dėl atostogų suteikimo, kaip sudaromas atostogų grafikas ir pan.

Negalint suteikti darbuotojui atostogų jo pageidaujamu metu, reikėtų paraginti jį pasirinkti atostogoms kitą laiką.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius aspektus, susijusius su kasmetinėmis atostogomis ir jų kompensavimu:

Klausimas	Atsakymas
Ar privaloma išnaudoti visas sukauptas atostogas prieš išeinant į dekretą?	Ne, nėra privaloma, bet darbuotoja turi teisę prašyti.
Ar mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas išeinant į dekretą?	Ne, kompensacija neskaičiuojama, jei neišnaudotos atostogos lieka.
Kada atostogos gali būti nurašytos?	Jei neišnaudojamos per trejus metus nuo teisės į jas atsiradimo.
Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?	Jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties.
Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė?	Proporcingai išdirbtam laikui, atsižvelgiant į darbo dienų skaičių per savaitę.
Kaip apskaičiuojami atostoginiai?	Pagal vidutinį darbo užmokestį, gautą per paskutinius tris mėnesius.

tags: #ar #dingsta #nepanaudotos #atostogos #isejus #motinystes