Šiame straipsnyje aptarsime socialinio išmokimo teoriją ir socialinius konfliktus, nagrinėdami jų priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Socialinio išmokimo teorija
Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų, sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Norint tiksliai prognozuoti žmogaus elgesį reikia remtis jo paties subjektyviu sėkmės įvertinimu.
Pagrindiniai socialinio išmokimo teorijos komponentai:
- Elgesio potencialas. Paprastai kiekvienoje situacijoje žmogus gali pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų. Tas elgesys, kurio tikimybė atsitikti bus didžiausia, turės didžiausią potencialą, veikiausiai ir bus atliktas.
- Lūkestis. Lūkesčio jėga svyruoja nuo 0% iki 100% ir priklauso nuo praeities patirties. Jei žmogus praeityje už tam tikrą elgesį tokioje pat ar panašioje situacijoje gavo teigiamą paskatinimą, tai jis greičiausiai tą elgesį kartos.
- Paskatinimo vertė. Ji apibrėžiama tuo, kad esant vienodai tikimybei kažką gauti, žmogus teikia pirmenybę vienam, o ne kitam paskatinimui, nes to paskatinimo vertė jam atrodo didesnė. Paskatinimo vertė susiformuoja iš patirties.
- Psichologinė situacija. Žmogui situacija yra tokia, kaip jis ją suvokia.
Kontrolės lokusas
Kontrolės lokusas - apibendrinti žmogaus lūkesčiai, susiję su tuo, kiek viskas priklauso nuo jo paties elgesio ir kiek ne, t.y., ir kiek nuo išorinių jėgų. Žmonės su išoriniu kontrolės lokusu mano, kad jų sėkmė priklauso nuo likimo, atsitiktinumo, nuo įtakingų žmonių, nenumatomų aplinkos jėgų.
Poreikių kategorijos
Roteris išskyrė šešias pagrindinių poreikių kategorijas:
- Poreikio potencialas.
- Poreikio vertės.
- Veikimo laisvė.
Jei žmogus turi stiprų poreikį, t.y. Bloga adaptacija atsiranda tada, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę. Paprastai blogai adaptavęsi žmonės turi mažą veikimo laisvę dėl informacijos stokos, klaidingai mano, kad neturi reikiamų išteklių jų tikslų pasiekimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo konfliktai ir sprendimai
Socialiniai konfliktai
Socialiniai konfliktai kyla tarp verslo/valdžios siekių ir atskirų bendruomenių. Tokių konfliktų apstu tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse. Savo prigimtimi jie nėra unikalūs. Konfliktai kyla dėl skirtingų pozicijų nesuderinamumo, o jei pasigilinsime - dėl skirtingų realių ar tariamų interesų.
Jau paminėti oro uostų bei kitų reikšmingų ir galbūt naudingų projektų realizavimo planai nukeliami, stabdomi arba peržiūrimi, o tai papildomai kainuoja. Kas trukdo įmonėms ar valdžios institucijoms pasitelkti nepriklausomus ir nesuinteresuotus, t.y. Vietoje to, kad kompanijų ar valdžios atstovai siųsdami savo atstovus įtikinėti, papirkinėti ar visaip kitaip klaidinti savo oponentus - geriau iš pat pradžių sėsti prie derybų stalo ir aptarti visų suinteresuotų grupių poreikius.
Konfliktas savo esme nėra blogai. Žymus vokiečių sociologas Georgas Zimelis, laikomas konflikto teorijos tyrimų pradininku, šį reiškinį apibūdino taip: „Konfliktas - universalus reiškinys. Visiškai vieninga ir harmoninga grupė arba visuomenė negalimos. Jeigu jos ir egzistuotų, tai, neturėdamos vidinio vystymosi mechanizmo ir neveikiamos impulsų, skatinančių pasikeitimus, nesugebėtų išlikti gyvybiškos”.
Tačiau vietoje to, kad iškilsiančias problemas spręstume iki jų pradžios - skambiname varpais, kai nueita per toli. Vietinės bendruomenės jau taip toli nuėjo, kad bet kokie įtikinėjimai ar pastangos susitarti kels tik dar didesnius įtarimus. Ko gero, dar sulauksime ir naujų aktyvistų-žvaigždžių, o gal didvyrių?
Pavyzdžiai
Prancūzijos revoliucijos šimtosioms metinėms iš 107 pretendentų buvo atrinktas inžinieriaus-konstruktoriaus Eifelio projektas. Paryžiaus inteligentija, tame tarpe ir įžymybės Aleksandras Diuma, Gi de Mopasanas ir kt. piktinosi, kad bokštas užgožia miesto architektūrą ir parašė 300 asmenų protestą, remiantis kuriuo buvo pasiektas susitarimas su merija, kad Eifelio bokštas bus demontuotas po 20 metų.
Taip pat skaitykite: Konfliktų sprendimas komandoje
1962 metais Japonijos vyriausybė dėl padidėjusio krūvio nutarė plėsti tarptautinį Tokijo oro uostą Hanedą ir analizavo įvairias alternatyvas. Pasirinkta vieta tarp Sanridzukos ir Sibajamos kaimų kėlė nerimą vietos gyventojams. Žibalo į ugnį pylė ir kairiojo judėjimo dalyviai, skelbdami gyventojams, kad tikroji būsimojo oro uosto paskirtis ne tarptautiniai skrydžiai, o JAV karinė oro bazė karo atveju su tuometine Sovietų Sąjunga. Buvo organizuota pasipriešinimo grupė, kuri, naudodama propagandą, teisinį bylinėjimąsi ir grasinimus griovė valdžios planus. Oro uosto eksploatacijos pradžia buvo numatyta 1971 m., tačiau dėl nuolatinių gyventojų protestų, riaušių ir susirėmimų su policija pirmi skrydžiai pradėti tik 1978 m. Oro uosto statyba kainavo kelias gyvybes ir šimtus sužeistų asmenų. Valstybė buvo priversta imtis privalomo žemės supirkimo iš gyventojų bei kompensacijų išmokėjimo.
2012 m. Vokietijos gyventojų protestus prieš Miuncheno oro uosto plėtrą išvaikė policija. Vis tik, protestuojantis pasiekė, kad naujas pakilimo-nusileidimo takas būtų naudojamas nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, o labiausiai nukentėsiantys nuo triukšmo ir užterštumo gaus kompensacijas. Tais pačiais metais panašūs, tik gausesni protestai vyko ir Nanto mieste Prancūzijoje. Konflikto objektas - naujas tarptautinis oro uostas. Laikinai pasiektas susitarimas tarp valdžios ir protestuotojų ir statybos atidėtos dviems metams.
Fermeriai protestuoja prieš Romos oro uosto plėtrą, Sankt Peterburge kilo didelis visuomenės konfliktas prieš Gazpromo planus statyti Ochta centrą (kitaip vadinamą Gazpromo bokštu). Tokių konfliktų kaina atsiliepia kompanijų ir valstybės ar savivaldos pajamoms, tačiau dauguma valdžios atstovų vis tiek lipa ant tų pačių grėblių. Visi aukščiau minėti, kaip ir konfliktas Žygaičiuose turi labai daug bendrų bruožų. Pagrindinis jų - realaus dialogo nebuvimas su visomis suinteresuotomis grupėmis.
Protestai prieš dujų gavybą - geopolitiniai Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešininkų žaidimai ir interesas (Lachta centrą reikia pabaigti). Manipuliuojama informacija, pateikiami klaidingi faktai. Kiek žmonių dabar gali atsakyti, kuri teorija arčiau tiesos? Projekto realizacija, netgi žvalgyba nejuda. Jei tai Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešininkų žabangos - jiems pavyko.
Rita Regale. 100% konfliktų sprendimo receptas.
Konflikto teorijos teiginiai (pagal Dahrendorfą):
- Visuomenė nuolat patiria pokyčius.
- Visuomenėje nuolat vyksta konfliktai.
- Kiekvienas visuomenės elementas prisideda prie dezintegracijos.
- Visuomenė paremta vienų žmonių dominavimu prieš kitus.
Grupių tipai (pagal Dahrendorfą):
- Quasi grupė.
- Interesų grupė.
- Konflikto grupės.
Taip pat skaitykite: Konfliktų sprendimas globos namuose
tags: #konfliktai #socialinis #mokymasis