Vaikas ir globa - tai dvi sąvokos, kurios yra glaudžiai susijusios. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka vaikas yra apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Visuomenė suteikia vaikui specialų statusą, pripažindama suaugusiuosius atsakingais už vaikų apsaugą, ir užtikrinančiais vaikų globą. Vaiko apsauga siejasi su jo priklausomumu. Šeima yra pripažinta saugiausia vieta vaikui.
Vaiko globos samprata
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka globa apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai yra asmeninis, ir turtinis teisių, ir interesų apsaugos forma. Tai yra teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa. Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos.
Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų. Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos. Teisiniuose dokumentuose sąvoka globa įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Globos tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo etikos kodeksas
Vaiko globos uždaviniai:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rūpintis vaiko sveikata, mokymusi ir kitais poreikiais, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Vissų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
Kiti svarbūs principai:
- Prioritetas teikiamas globai šeimoje.
- Siekiama, kad nebūtų išskirti broliai ir seserys.
- Būtina išklausyti vaiko nuomonę.
Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai.
Taip pat skaitykite: Sakytinė kalba kūdikių namuose
Motyvacija tapti globėju
Svarbu išsiaiškinti, kokie motyvai skatina žmones globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidines bei išorines motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tai, kokiais motyvais vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Tyrimas yra aktualus, nes išsiaiškinus globėjų motyvacijos vidinius bei išorinius veiksnius, galima sužinoti, kokios priežastys ar aplinkybės paskatina asmenis (šeimas) ryžtis globoti tėvų globos netekusius vaikus. Magistro darbo tyrimas atskleidė, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinių motyvacijos veiksnių.
Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių arba į socialinius partnerius ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą.
Kaip gauti auksinę vizą į Lietuvą (išsamus vadovas)
Globėjų patirtys ir savipagalbos grupės
Vaiko globa (rūpyba) yra įtemptas procesas, kurio metu stengiamasi vaikui suteikti tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Globėjai (rūpintojai), priimdami vaiką į savo šeimą, gali stokoti žinių ir įgūdžių, kaip atliepti vaiko poreikius (DeGarmo, 2013). Savipagalbos grupėse dalinantis patirtimi su kitais globėjais (rūpintojais), gali būti aptariami sunkumai ir taip prisidėti prie jų įveikimo, užtikrinant geresnes globos (rūpybos) sąlygas vaikui.
Kokybinio tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad tyrime dalyvavusiems nuolatiniams globėjams (rūpintojams), globojantiems likusius be tėvų globos vaikus šeimoje, dalyvavimo savipagalbos grupėje patirtis yra teigiama. Informantai atskleidė, kad patiria priėmimą, palaikymą, bendrystę, atsiskleidimą. Informantai teigia, jog svarbiausios temos, kurios aptariamos savipagalbos grupėje yra ryšys su biologiniais vaikų tėvais, paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumai, drausmės užtikrinimo būdai, globėjo savęs analizavimas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija akliesiems ir kurtiesiems
Savipagalbos grupių funkcijos
- Priėmimas ir palaikymas
- Bendrystės jausmas
- Galimybė atsiskleisti
- Dalijimasis patirtimi
Taip pat iš tyrimo paaiškėjo, kad kai kuriems informantams trūksta laiko pasidalinti savo patirtimi, pradžioje sunku pasitikėti savipagalbos grupės nariais dėl susidariusių neigiamų nuostatų apie savipagalbos grupes.
Statistika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos, iš jų 1216 vaikams nustatyta globa (rūpyba) šeimose (640 vaikų - senelių globoje, 240 - dėdės, tetos šeimoje, 132 - sesers, brolio šeimoje, 204 - kito asmens šeimoje).
Pastaraisiais metais Kauno mieste globėjais ruošia Vaikų gerovės centras "Pastogė" ir VšĮ "Šeimos santykių institutas". Šių įstaigų paruošiamų Kauno mieste globėjų statistika atskleidžia, kad 2007 m. buvo paruošti 5 globėjai, 2008 m. - 12 globėjų, 2009 m. - 12 globėjų.
| Metai | Tėvų globos netekę vaikai Kauno mieste | Paruošti globėjai Kauno mieste |
|---|---|---|
| 2007 | 275 | 5 |
| 2008 | 265 | 12 |
| 2009 | - | 12 |