Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinių paslaugų kokybei ir prieinamumui, ypač asmenims su negalia. Grupinio gyvenimo namai (GGN) tampa svarbia alternatyva institucinei globai, siekiant užtikrinti orų ir savarankišką gyvenimą bendruomenėje.
Žinia, nuo 2014 m. vyksta vadinamasis deinstitucionalizacijos procesas, įkvėptas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir remiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Deinstitucionalizacija reiškia valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, įsipareigojimus pereiti nuo diskriminacinės institucinės globos prie paslaugų ir pagalbos neįgalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, lygiai ir kartu su visais žmonėmis.
Pertvarkos branduolys, vertinant pagal viešai skelbiamą informaciją ir pagal disputų su įvairių atsakingų institucijų atstovais turinį, yra dalies globos namų gyventojų perkėlimas gyventi į naujai statomus grupinio gyvenimo namus bei jų užimtumas greta steigiamose dirbtuvėlėse.
Konvencija remiasi žmogaus teisių principais, visų pirma, orumo, lygybės ir nediskriminavimo. Konvenciją ratifikavusios valstybės, tame tarpe, ir 2010 m. Konvenciją ratifikavusi Lietuva, pripažino negalią turinčių žmonių įvairovę, nesvarbu, kokia negalia ir kokio sunkumo, ir jų teisę gyventi lygiai su visais žmonėmis. Gyvenimas lygiai su visais žmonėmis reiškia, kad valstybė įsipareigojo užtikrinti negalią turintiems žmonėms teisę patiems priimti sprendimus visais su jų gyvenimu susijusiais klausimais, mokytis ir dirbti drauge su visais, o ne atskirose specialiai jiems sukurtose vietose.
Lietuvoje jau veikia ne vieneri grupiniai gyvenimo namai, kuriuose gyvena iš globos institucijų perkelti negalią turintys asmenys. Neprieštarauju teigimui, kad grupiniuose gyvenimo namuose negalią turintys žmonės apsigyvena ženkliai geresnėse sąlygose, nei jos yra globos institucijose, kuriuose patalpinta nuo 100 iki 400 asmenų. Žinau keletą grupinio gyvenimo namų, kuriuose negalią turintys žmonės jaučiasi tikrai geriau, nei globos institucijose, nes patiria pagarbius santykius ir yra laisvi susitvarkyti savo asmeninę aplinką, spręsti dėl savo dienotvarkės ar lankytis visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Visgi, nors tokios iniciatyvos, ypač grįstos asmeniniu pasiryžimu ir įsipareigojimu, yra labai gerbtinos, tenka pripažinti, jos tik dar labiau išryškino sistemines institucinės globos pertvarkos spragas, kartu ir pertvarkos neperspektyvumą negalią turinčių žmonių teisės gyventi visuomenėje lygiomis teisėmis su visais ir be jokios diskriminacijos užtikrinimą, kaip tai numatyta Konvencijoje. Suprasti gali padėti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19-asis straipsnis, kuriame nurodyta, kad visų neįgaliųjų lygių teisių su gyventi su visais žmonėmis, taigi, ir socialinės įtraukties, pagrindas yra savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis bendruomenę.
Pirma, žmogaus laisvės ir orumas, pagrindiniai žmogaus teisių principai, atsiranda tuomet, kai žmogus pats kontroliuoja savo gyvenimą, pats sprendžia, kur gyventi, su kuo gyventi, ko siekti gyvenime, o ne kiti nusprendžia už jį. Savo gyvenimo kontrolė, laisvė priimti sprendimus numano ir atsakomybę už savo sprendimus. Antra, negalią turinčiam žmogui gyventi savarankiškai būtina pagalba, kad būtų kompensuojamos patiriamos kliūtys dėl negalios. Antai, neregiui būtinos alternatyvios komunikacijos priemonės, fizinę negalią - judėti įgalinančios priemonės, o intelekto negalią - pagalba priimant sprendimus.
Trečia, savarankiško gyvenimo visuomenėje sąlyga yra prieinamos bendrosios paskirties paslaugų sistemos ir institucijos, kokios yra švietimas, sveikata, darbas ir užimtumas, skirtos visiems žmonėms. Jei visos šios savarankiško gyvenimo prielaidos neturintiems negalios atrodo savaimės, tačiau negalią turintiems žmonėms, ypač turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, jos toli gražu nėra savaimės. Labai tikėtina, kad dėl intelekto ar psichosocialinės negalios žmogui gali būti apribotas teisinis veiksnumas, o tai reiškia, kad bus apribotos galimybės savarankiškai priimti sprendimus, kurie bus susiję su juridiniais, finansiniais ar asmeniniais santykiais, pavyzdžiui, teise vesti ar tekėti, balsuoti rinkimuose ar būti renkamam.
Taigi, ar grupinio gyvenimo namai, kaip bene pagrindinė deinstitucionalizacijos priemonė, sudaro sąlygas žmogui pačiam pasirinkti, kuri gyventi ir su kuo gyventi? Tikrai ne, nes globos institucijoje gyvenantis žmogus negali pasirinkti gyventi ne grupinio gyvenimo namuose, o visiškai kitur, ten, kur jis pats nori. Globos namų gyventojo išlaikymas kainuoja apie 770 eurų, o grupinio gyvenimo namuose keliasdešimt eurų mažiau. Ar gali žmogus gauti šias lėšas, kad įsikurtų gyventi savarankiškai, ten, kur jis nori, o ne globos namuose ar grupinio gyvenimo namuose? Tikrai ne, šios lėšos jam asmeniškai perkeltos nebus. Ar bus šiam žmogui suteikta asmeninė pagalba, jei pasirinks gyventi savarankiškai, ne globos namuose ar ne grupinio gyvenimo namuose, įskaitant ir pagalbą priimant sprendimus? Tikrai ne, žmogus bus paliktas likimo valiai, be pinigų ir be pagalbos.
Ar grupiniuose gyvenimo namuose apgyvendintam globos namų gyventojui bus sudarytos sąlygos įgyti profesijos bendrosios paskirties profesinio rengimo įstaigose, dirbti ten, kur dirba visi žmonės? Tikrai ne, nes deinstitucionalizacijos programa to nenumato. Deinstitucionalizacijos programa numato tik gyvenamo ploto suteikimą grupinio gyvenimo namuose ir dirbtuvėles darbiniams įgūdžiams formuoti.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Deja, tokios deinstitucionalizacijos priemonės neužtikrina gyvenimo savarankiško lygių galimybių. 2020 metais sausio mėnesį vienas Seimo narys Seime organizuoja vienų socialinės globos namų gyventojų tapybos ir akvarelės darbų parodą. BNS spaudos pranešime rašoma: „Šiuo metu šiuose socialinės globos namuose gyvena 200 asmenų, 8 asmenys gyvena grupinio gyvenimo namuose, dirba 115 darbuotojų. Bendruomenės nariai gali laisvai save išreikšti mene: organizuojami muzikos, šokio, medžio darbų, dailės, keramikos užsiėmimai bei aktyvi sportinė veikla.
Labai gerbiu ir sveikinu menininkus, atlikusius ir pristačiusius savo nuostabius meno kūrinius į šią parodą. Tačiau negaliu sveikinti Seimo, kuris didžiuojasi institucija, kurioje patalpinta 200 asmenų, įskaitant 8, gyvenančius grupinio gyvenimo namuose, kur jiems suteikiamos paslaugos neturi nieko bendro su socialine įtrauktimi ir visaverčiu gyvenimu bendruomenėje, kartu su visais žmonėmis. Seimui turėtų būti gėda dėl tokių globos namų gyvavimo 2020 metais, nes tai faktinis įrodymas, kad įsipareigojimai, 2010 metais ratifikavus JT Neįgaliųjų teisių Konvenciją, liko nesuprasti ir neįgyvendinti, o žmonių su negalia teisės pažeidžiamos iki šiol.
Globos namų gyventojų pasirinkimai yra labai riboti, jie gali veikti tam tikroje, tik jiems skirtoje erdvėje, bet ne visuomenėje, bendruomenėse, kartu su visais. Nieko bendro su savarankišku gyvenimu neturi ir viena iš pertvarkos idėjų grupinio gyvenimo namuose apgyvendinti mažesnes negalias turinčius žmones, tikintis, kad jie ten paprasčiau įgis savarankiško gyvenimo gebėjimų ir vėliau persikels gyventi kartu su visais. Akivaizdu, kad tai yra saviapgaulė ir apgaulė.
Viena, ydinga nuostata, kad Konvencija ir minėtas jos 19 straipsnis yra skirtas „mažiau neįgaliems“, „labiau savarankiškiems“, taip sukuriant neva „labiau nusipelniusių“ kategoriją. Asmens laisvė, savo gyvenimo kontrolė, teisė gauti asmeninę pagalbą, turėti prieinamumą prie bendros paskirties paslaugų yra kiekvieno negalią turinčio asmens tiesė, nepriklausomai nuo negalios sunkumo ar pobūdžio. Antra, ydinga manyti, kad negalią turintys žmonės neteks savo negalių, taps mažiau „neįgalūs“ ir priaugs iki „savarankiško“ gyvenimo, tikintis, kad jie galės sėkmingai gyventi, mokytis ir dirbti be pagalbos.
Taip atkartojama atgyvenusi diskriminacinė negalios samprata, pagal kurią tikimasi suremontuoti ar perdaryti žmogų pašalinus jo esamą neįgalumą. Remiantis šia nuostata, sunkią negalią turintys žmonės yra pasmerkiami likti gyventi institucijose, nesudarant jiems galimybių patiems spręsti dėl savo gyvenimo, gauti asmeninę pagalbą ir prieiti prie bendrosios paskirties paslaugų sistemos ir institucijų.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Grupiniai gyvenimo namai, su visa pagarba juose gyvenantiems negalią turintiems žmonėms ir jiems nuoširdžiai padedantiems darbuotojams bei savanoriams, nėra nei išsilaisvinimo iš globos institucijų, nei žmogaus teisių užtikrinimo priemonė. Perkėlus kanarėlę į naują, gražesnį narvelį, ji netampa laisvu paukščiu, galinčiu rinktis, kur skristi.
Patirtis rodo, įskaitant ir kai kurios atvejus Lietuvoje, kad Žiežmarių ir kitų bendruomenių reakcija būtų visiškai kita, jei būtų investuota atsižvelgiant į JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Ne naujas mažas institucijas reikia statyti, nukreiptas į lengvesnę negalią turinčių asmenų perkėlimą iš didelių globos institucijų, bet įgyvendinti savo dar 2010 metų įsipareigojimą dėl visų neįgaliųjų socialinės įtraukties, įskaitant apgyvendintus globos institucijose.
Saulėtą gegužės 23 d. rytą Ateities gatvėje - įkurtuvės. Į Grupinio gyvenimo namus iš Adakavo socialinės globos namų, lydimi socialinių darbuotojų, atvyko gyventi 7 asmenys (1 asmuo atvyks vėliau), turintys proto ir (ar) psichikos negalią. Padedami darbuotojų grupinio gyvenimo namų gyventojai mokysis patys pasirūpinti savo buitimi ir pagrindiniais poreikiais: tvarkytis namuose, apsipirkti parduotuvėje, pasigaminti valgyti, dalyvauti įvairiose užimtumo veiklose, lankysis socialinėse dirbtuvėse.
Grupinio gyvenimo namų atidarymas Pagėgiuose - dar vienas realus žingsnis vykdant deinstitucionalizijos procesą, kuris pagerins šių namų gyventojų gyvenimo sąlygas ir kokybę.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr. 08.1.1-CPVA-427 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“ Nr. 08.1.1-CPVA-427-16-0009 (Toliau- Projektas), finansuojamą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“.
Bendra projekto vertė 4 890 024,94 Eur, iš jų 4 491 606,00 Eur Europos regioninės plėtros fondo lėšos ir 398 418,94 Eur Savivaldybės biudžeto lėšos. Pagrindinė projektu sprendžiama problema - Vilniaus regione asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią (toliau - tikslinės grupės asmenys), nėra galimybių gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir dalyvauti jame nepatiriant socialinės atskirties.
Projektu siekiama spręsti problemą, t. y. sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios skatintų paslaugos gavėjų savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą bendruomenėje. Projekto tikslas - sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios skatintų negalią turinčių žmonių savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą bendruomenėje.
Projekto tikslui pasiekti pasitelkti 9 partneriai: BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai, BĮ Vilniaus Lakštingalos namai, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, VšĮ „Betzatos bendruomenė“, VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, VšĮ „Rastis“, Nijolės Genytės socialinės globos namai.
Projekto veikloms įgyvendinti bus atlikta: 6 grupinio gyvenimo namų statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 60 proto negalią turinčių žmonių; 1 savarankiško gyvenimo namų statyba ir baldų/ įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 10 psichikos negalią turinčių žmonių; 2 apgyvendinimo apsaugoto būsto įsigijimas/ remontas ir baldų/ įrangos įsigijimas, 8 psichikos negalią turintiems asmenims; 2 dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 40 žmonių; 2 socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas 44 neįgaliems ir 1 dienos centro statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kur paslaugos bus teikiamos 20 asmenų.
Įgyvendinus Projekto veiklas, bus sukurta bendruomeninio apgyvendinimo ir dienos užimtumo paslaugų infrastruktūra Vilniaus regione.
Naujasodžio g. 64 grupinio gyvenimo namų naujienos:
- 2023-07-28 pasirašyta rangos darbų sutartis su UAB „Profitecha“, darbų atlikimo preliminarus terminas iki 2024-01-28.
- 2023-06-19 paskelbtas rangos darbų pirkimas.
- 2022-12-19 vyko projekto viešinimas.
- 2022-12-12 perduotas projektas ekspertizei.
- 2022-06-28 pasirašyta statybos techninio projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis su UAB „PA Group“.
Pagirio g.
Grupinio gyvenimo namai Vilniuje
Vilniaus Rajono Pavyzdys
„Per pastaruosius keletą metų socialinių paslaugų kokybė ir prieinamumas Vilniaus rajone pastebimai pagerėjo. Suprantame, kad ši sritis turi ypatingą reikšmę mūsų bendruomenei, todėl siekiame paslaugas organizuoti atsakingai, užtikrinant dėmesį kiekvienam žmogui. Nors kartais susiduriame su tam tikrais iššūkiais, jausdami gyventojų palaikymą ir kartu įgyvendindami būsimus projektus galime pasiekti dar didesnės pažangos“, - sakė vicemeras A. Naujai pastatytas 256 kv. m ploto pastatas pritaikytas dešimčiai gyventojų - čia įrengti 8 vienviečiai ir 1 dvivietis kambarys.
„Tikiu, kad kuo daugiau mes padedame mūsų silpniausiems, tuo geresni patys tampame. Tai matau ir Vilniaus rajone, kur gyvena nuostabūs, kitų sunkumams neabejingi žmonės. Grupinio gyvenimo namai yra projekto „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia plėtra Vilniaus rajone“ dalis. Projektu numatyta, kad iš viso Vilniaus rajone veiks du naujai pastatyti grupinio gyvenimo namai (20 vietų) bei Dienos užimtumo centras su socialinėmis dirbtuvėmis (32 vietos). Dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių veiklos apims vaistažolių, prieskoninių žolelių, gėlių ir vaismedžių auginimą, džiovintų žolelių pakavimą, gėlių puokščių komponavimą, verbų pynimą bei suvenyrų gamybą.
Pirmieji grupinio gyvenimo namai pagal šį projektą jau buvo atidaryti Pikeliškėse (Riešės sen.) 2024 metų pabaigoje. Projektui įgyvendinti skirtas Europos Sąjungos finansavimas - 1,066 mln. Eur, savivaldybės lėšos sudarė 1,5 mln. 2019 m.
Grupinio gyvenimo namų atidarymas Vilniaus rajone
Bendruomenės Įtraukimas Ir Iššūkiai
Dar neseniai viešojoje erdvėje plačiai kritikuotas Žiežmarių gyventojų pasipriešinimas globos institucijų gyventojų apgyvendinimui miestelyje, keltas klausimas dėl lietuvių nejautrumo negalią turintiems žmonėms, nenoro priimti jų į savo bendruomenes. Beje, Žiežmarių atvejis tikrai nėra vienintelis. Visoje šioje dar nepasibaigusioje istorijoje nutylėta kita medalio pusė. Nutylėta, nes, panašu, tikroji klausimo esmė buvo nei atpažinta, nei suprasta.
Grupinio gyvenimo namai Klaipėdoje