Šiuo metu Lietuvoje įsibėgėja tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Deinstitucionalizacija reiškia valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, įsipareigojimus pereiti nuo diskriminacinės institucinės globos prie paslaugų ir pagalbos neįgalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, lygiai ir kartu su visais žmonėmis.
Kodėl reikalingi grupinio gyvenimo namai (GGN)?
Grupinio gyvenimo namai pradėti steigti 2017-aisiais. Jie skirti nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems suaugusiesiems ar vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią, apgyvendinti. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai už gyvenamosios erdvės sienų.
Gyvenimas lygiai su visais žmonėmis reiškia, kad valstybė įsipareigojo užtikrinti negalią turintiems žmonėms teisę patiems priimti sprendimus visais su jų gyvenimu susijusiais klausimais, mokytis ir dirbti drauge su visais, o ne atskirose specialiai jiems sukurtose vietose. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19-asis straipsnis nurodo, kad visų neįgaliųjų lygių teisių su gyventi su visais žmonėmis, taigi, ir socialinės įtraukties, pagrindas yra savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis bendruomenę.
Konkrečios iniciatyvos ir jų rezultatai
Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendino milijoninį paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia skirtą projektą. Oficialiai atidarius paskutinį projekto objektą, galima pasidžiaugti rezultatu. Užbaigtas beveik 5 mln. eurų vertės projektas. Paslaugos žmonėms turintiems proto ar psichikos negalią, įgyvendinus šį projektą, Šiauliuose kilstelėjo į naują lygį.
Rekonstruojant buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų pastatą, esantį Vilniaus g. 303, buvo įrengti specializuoti slaugos ir globos namai, kuriuose sukurtos 36 vietos, turintiems proto ar psichikos negalią, bei dienos užimtumo centras. Dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių veikla vykdoma 425 kv. m. erdviose patalpose. Socialinėse dirbtuvėse 12 suaugusių proto ar psichikos negalią turinčių asmenų įgis specialiuosius darbinius įgūdžius, ir, tikimasi, kad taip didės jų galimybės įsidarbinti atviroje rinkoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos grupinio gyvenimo namai
Valakampių socialinių paslaugų namai, dalyvaudami projekte „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“, planuoja įkurti grupinius gyvenimo namus. Pastačius dviaukštį pastatą adresu Tunelio g. 8, įrengus gyvenamąsias ir kitas patalpas, įsigijus baldus, įrangą, juose apsigyvens 10 asmenų su intelekto negalia. Aplinka pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims.
Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama spręsti problemą, planuoja įkurti 3 grupinio gyvenimo namus, kuriuose iš viso galėtų gyventi 30 asmenų. Rekonstruojamame pastate bus įrengta po 10 vienviečių gyvenamųjų kambarių, o statomuose GGN - po 6 vienviečius ir 2 dviviečius kambarius. Visi pastatai bus statomi arba rekonstruojami laikantis universalaus dizaino principų, atitiks STR ir HN 125:2011 reikalavimus.
Paslaugų įvairovė: slauga, dienos užimtumas ir socialinės dirbtuvės
Šiuose specializuotuose slaugos-globos namuose, paslaugos teikiamos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Slaugos-globos paslaugoms teikti rekonstruotos per 960 kv. m. patalpos, kuriose sumontuota reikiama įranga, pastatas pritaikytas asmenims su negalia, įrengtas liftas.
Socialinėse dirbtuvėse darbingo amžiaus asmenys, turintys intelekto ar psichikos negalią, mokomi aplinkos tvarkymo-valymo paslaugų teikimo. Darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis. Socialinių dirbtuvių dalyviai, kartu su socialinio darbuotojo priežiūra, atlieka aplinkos tvarkymo-valymo darbus (pvz. rudenį grėbia lapus, tvarko viešąsias erdves, o pavasarį vykdo vejos - žolės priežiūros darbus).
Sėkmės pavyzdžiai ir gerosios praktikos mainai
Valakampių socialinių paslaugų namai dalijasi gausia patirtimi: svečiai iš Islandijos susipažino su įstaigos paslaugomis, dalijomasi gerąja patirtimi. Apsilankymai tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Izraelyje ar Škotijoje, leido pasisemti profesinės patirties apie įdarbinimo, reabilitacijos ir socialinės integracijos mechanizmus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Tarptautinis pripažinimas - Valakampių socialinių paslaugų namams suteiktas Europos socialinių paslaugų apdovanojimas, o darbuotojų apdovanojimai, savanorių įsitraukimas, bendruomeninės šventės ir kūrybinės veiklos rodo, kad bendruomeniniai paslaugų modeliai gali būti gyvybingi ir prasmingi.
Gyventojų įtraukimas, savarankiškumo skatinimas ir darbo galimybės
Grupiniuose gyvenimo namuose gyventojams bus sudarytos sąlygos maksimaliai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą: apsipirkti, ruošti maistą, tvarkyti savo būstą, dalyvauti užimtumo ir laisvalaikio veiklose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas pabrėžė, kad Lietuvai reikia šios socialinės srities reformos.
Pasak atliktų apklausų, dirbti nori beveik 62 proc. didžiuosiuose miestuose, 33 proc. rajonų centruose ir 31 proc. kaimiškose vietovėse įsteigtų grupinio gyvenimo namų gyventojų. Socialinių įgūdžių ir įdarbinimo galimybių didinimui būtina specializuotų programų plėtra bei glaudesnis darbdavių įtraukimas.
Iššūkiai diegiant GGN ir deinstitucionalizacijos procesą
Daugiausiai iššūkių steigiant grupinio gyvenimo namus kilo su tinkamo būsto paieška. Nebuvo paprasta rasti ir butų apsaugoto būsto programai. Sudėtinga buvo ir atrinkti grupinio gyvenimo namų darbuotojus ir gyventojus, organizuoti jiems reikiamas paslaugas. Susidurta su visuomenės pasipriešinimu - žmonės protestavo, nenorėjo parduoti ar nuomoti nekilnojamo turto dėl stigmos, žyminčios turinčius proto ar psichikos negalią. Kaimynai taip pat iš pradžių į grupinio gyvenimo namų gyventojus žiūrėjo skeptiškai, vėliau to skepticizmo mažėjo.
Finansiniai aspektai: vidutinės išlaidos vienam suaugusiam žmogui sudarė 355 eurus, o skirtinguose regionuose ir vietovėse išleistos sumos varijavo nuo 219 iki 818 eurų žmogui. Atlikta analizė parodė, kad daugiausiai lėšų skiriama ten, kur įsigytas ne visada ekonomiškas nekilnojamasis turtas.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Tyrimas parodė, kad dauguma grupinio gyvenimo namų gyventojų lieka uždarame neįgaliųjų bendravimo rate, tai trukdo jiems integruotis į visuomenę. Reikėtų plėsti bendravimo ratą, organizuoti daugiau bendrų veiklų su visuomenės nariais, taip pat skatinti palaikyti ryšius su giminėmis, artimaisiais.
Organizaciniai ir metodiniai siūlymai
Siekiant didesnio autonomiškumo ir savarankiškumo, derėtų atsisakyti centralizuotų pirkimų, suteikti galimybę grupinio gyvenimo namams instituciškai atsiskirti nuo stacionarios globos įstaigos. Tam, kad grupinio gyvenimo namai būtų labiau autonomiški, o gyventojai - savarankiškesni, derėtų skatinti decentralizaciją.
Paslaugų įvairovė individualizuota ir daugiapakopė sistema, kurioje skirtingo savarankiškumo žmonės gali gauti individualias paslaugas, yra tinkama ir motyvuojanti žmones siekti didesnio savarankiškumo. Žmonės apgyvendinami pagal savarankiškumo lygį, jie turi būti skatinami siekti iš grupinio gyvenimo namų patekti į savarankiško gyvenimo namus, vėliau - į apsaugotą būstą.
Praktiniai pavyzdžiai: pasiruošimas persikėlimui ir gyventojo patirtis
Siekiant harmoningo pasiruošimo ir sėkmingo persikėlimo į naujus namus, Valakampių socialinių paslaugų namų darbuotojos apsilankė Nijolės Genytės socialinės globos namuose, kur susipažino su būsimais Grupinių gyvenimo namų gyventojais. Susitikimo metu darbuotojos papasakojo apie save, gyvenimą naujuose namuose, sužinojo būsimų paslaugų gavėjų nuomonę apie pasirengimą persikelti į kitą vietą, galimybes toliau palaikyti ryšius su šeimos nariais, artimaisiais ir draugais.
Dūseikių socialinės globos namai Telšių mieste atidarė pirmuosius grupinio gyvenimo namus. Šiuose namuose įsikūrė penki globos namų gyventojai. Praėjo dveji metai nuo to laiko, kai pirmieji grupinio gyvenimo namų gyventojai pasuko savarankiškesnio gyvenimo keliu. Nors iš pradžių kaimynai stebėjo gyventojus, dabar džiaugiasi tokia kaimynyste.
Teisinis ir etinis kontekstas
Konvencija remiasi žmogaus teisių principais, visų pirma, orumo, lygybės ir nediskriminavimo. Konvenciją ratifikavusios valstybės, tame tarpe, ir 2010 m. Konvenciją ratifikavusi Lietuva, pripažino negalią turinčių žmonių įvairovę ir jų teisę gyventi lygiai su visais žmonėmis.
Pirma, žmogaus laisvės ir orumas, pagrindiniai žmogaus teisių principai, atsiranda tuomet, kai žmogus pats kontroliuoja savo gyvenimą, pats sprendžia, kur gyventi, su kuo gyventi, ko siekti gyvenime, o ne kiti nusprendžia už jį. Antra, negalią turinčiam žmogui gyventi savarankiškai būtina pagalba, kad būtų kompensuojamos patiriamos kliūtys dėl negalios. Trečia, savarankiško gyvenimo visuomenėje sąlyga yra prieinamos bendrosios paskirties paslaugų sistemos ir institucijos, kokios yra švietimas, sveikata, darbas ir užimtumas, skirtos visiems žmonėms.
Ko trūksta ir ką toliau daryti?
- Plėtoti specializuotas darbinės reabilitacijos programas, prisitaikant prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių.
- Skatinti darbdavių įsitraukimą ir kurti specialias įdarbinimo programas, remiantis tarptautine patirtimi.
- Sumažinti centralizuotų pirkimų apimtis ir suteikti daugiau autonomijos GGN veiklai.
- Plėsti prevencines programas, pvz., „Naujagimiai tėvai“, kad šeimos gautų pagalbą laiku ir mažėtų vaikų atidavimų į globą rizika.
- Gerinti visuomenės švietimą, mažinant stigma ir skatinant bendras veiklas tarp GGN gyventojų ir bendruomenės narių.
Projektų finansavimas ir administravimas
Projektas „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurio vertė apie 4 842 015,57 eurų (3,4 mln. ES fondų lėšos ir LR valstybės biudžeto lėšos - 1,4 mln.). Rangos darbų vertė Kai kur projektų administravimą vykdė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, rangos darbus - UAB „Veikus“.
| Projekto elementas | Vertė / apimtis |
|---|---|
| Bendras projekto biudžetas (Šiauliai) | ~4,84 mln. EUR |
| Slaugos-globos namų vietų skaičius (Vilniaus g. 303) | 36 vietos |
| Dienos užimtumo erdvė | 425 kv. m |
| Rekonstruotos patalpos slaugos-globos paslaugoms | 960 kv. m |
| Klaipėdos rajono planuojami GGN | 3 namai, 30 vietų |
Įžvalgos iš vertinimų ir tyrimų
UAB „Contextus“ atliktas tyrimas rodo, kad žmonių gyvenimo kokybė persikėlus į grupinio gyvenimo namus pagerėjo. Teigiamai pokyčius vertina ir apsaugoto būsto paslaugas gavę klientai. Jie jautė darbuotojų rūpestį, sulaukė konstruktyvios pagalbos, jautėsi saugūs. Apklaustųjų teigimu, paslauga labai reikalinga.
Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visiems gyventojams teiktos darbinės reabilitacijos programos buvo tinkamos. Šios programos labiau orientuotos į asmenis su fizine negalia ir neugdo šiuolaikinėje darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Dėl to grupinio gyvenimo namus verta steigti arčiau didžiųjų miestų arba efektyviau spręsti transporto problemas kaimiškose vietovėse.
Socialinis poveikis ir visuomenės požiūris
Dar neseniai viešojoje erdvėje plačiai kritikuotas Žiežmarių gyventojų pasipriešinimas globos institucijų gyventojų apgyvendinimui miestelyje atkreipė dėmesį į visuomenės nejautrumą negaliai. Tačiau praktika rodo, kad palaipsniui bendruomenės pripranta ir pradeda vertinti GGN teikiamą naudą, o priešprieša dažnai mažėja po pirmųjų pažinties etapų.
Socialinių paslaugų politika orientuota į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tačiau neišplėtota krizės pasekmių prevencijos sistema. Prevencinės programos, tokios kaip „Naujagimiai tėvai“, padeda šeimai, pagimdžiusiai kūdikį ar kūdikį su negalia, susiduriančiai su sunkumais, gauti reikalingą pagalbą laiku.