Šeimos gydytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, yra vienas iš kertinių pirminės sveikatos priežiūros sistemos pajėgumo rodiklių. Gydytojas - asmuo, turintis universitetinio lygio medicininį išsilavinimą (gydytojo diplomą), galintis teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Pateikiamos dvi kategorijos: profesiškai aktyvių ir praktikuojančių specialistų skaičius. Praktikuojantys medicinos specialistai - tai specialistai, dirbantys klinikinį darbą su pacientais.
Skaičiavimas - specialistų skaičius metų pabaigoje/gyventojų skaičius metų pabaigoje x 10 000. Duomenų valdytojas ir teikėjas - Higienos institutas. Duomenų šaltinis: metinės sveikatos statistikos ataskaitos formos „Metų personalo ataskaita Nr.3 (sveikata) “, „Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos metų veiklos ataskaita Nr.1-PR (sveikata)“, ištisinis tyrimas.
Rodiklio apibrėžimas ir duomenų interpretavimo niuansai
Gydytojai pateikiami pagal specialybes. Profesiškai aktyvūs medicinos specialistai - tai specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros, mokslo, mokymo, valdymo srityje, kurių darbe būtinas arba pageidautinas atitinkamas medicinos išsilavinimas. Į praktikuojančių gydytojų skaičių įtraukiami gydytojai rezidentai. Į praktikuojančių specialistų skaičių neįtraukiami: specialistai dirbantys valdymo, mokslo ir mokymo įstaigose, sveikatos priežiūros administratoriai ir statistikai, gydytojai higienistai ir epidemiologai, klinikinio darbo nedirbantys įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, turintys atitinkamą medicinos išsilavinimą.
Šio rodiklio interpretacijai svarbu atskirti profesiškai aktyvių ir praktikuojančių gydytojų dalis, nes šeimos gydytojų prieinamumo vertinimui kritiškas yra būtent praktikuojančių šeimos gydytojų tankis. Lietuvoje praktikuojančių gydytojų skaičius buvo vienas iš didesnių Europos Sąjungoje.
Lietuvos dinamika: šeimos gydytojų skaičiaus pokyčiai
Per 2005-2021 m. laikotarpį įvairių specialybių gydytojų skaičius kito nevienodai. Šeimos gydytojų skaičius padidėjo 19 proc. Vaikų ir vidaus ligų gydytojų sumažėjimą lėmė ir jų persikvalifikavimas į šeimos gydytojus. 2021 m. pabaigoje iš viso Lietuvos sveikatos sistemoje dirbo 13 165 aktyvūs gydytojai (46,9/10 000 gyventojų). Praktikuojantys, t.y. dirbantys su pacientais, gydytojai, įskaitant rezidentus, sudarė 95,2 proc. aktyvių gydytojų.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Lietuvoje nuo 2001 m. gydytojų skaičius sumažėjo 479 asmenimis, tačiau dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo bendras gydytojų skaičius, tenkantis 10000 gyv., nuo 2001 m. padidėjo 12,3 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius jau daugelį metų mažėja. Per pastaruosius metus populiacija sumažėjo 1,3 proc (40,3 tūkst. gyventojų) - 2012 m. Lietuvoje gyveno vidutiniškai 2 987,8 tūkst. gyventojų, o 2011 m. - 3 028,1 tūkst. gyventojų.
Amžiaus ir migracijos veiksniai, darantys įtaką pasiūlai
Lietuvai yra svarbi sveikatos specialistų emigracijos problema. 2017-2021 m. 22 EBPO šalyje licenciją turėjo (arba praktikavo) 1 621 Lietuvoje išsilavinimą įgiję gydytojai. Daugiausiai Lietuvoje išsilavinimą įgijusių gydytojų buvo Vokietijoje - 477, Švedijoje - 236, Jungtinėje Karalystėje - 219, Izraelyje - 165, Norvegijoje - 158. Atlikti tyrimai rodo, jog per 2004-2010 m. apie 3 proc. sveikatos priežiūros specialistų emigravo į kitas šalis [3]. Emigracijos problema atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tyrimais nustatyta, jog pagrindinės emigracijos priežastys buvo maži atlyginimai, didelis darbo krūvis, prastos darbo sąlygos ir nepatenkinama darbo aplinka [4].
Ateityje sveikatos priežiūros sektorius patirs išbandymą dėl vykstančio sveikatos priežiūros specialistų vidutinio amžiaus didėjimo [5]. Prognozuojama, kad 40-60 proc. dabar dirbančių medicinos specialistų dėl savo amžiaus paliks darbo rinką iki 2025 m., todėl juos bent jau iš dalies turės pakeisti nauji paruošti specialistai. Lietuvos natūrali demografija per pastaruosius 30 metų yra neigiama. Daugiau gyventojų miršta nei gimsta. Dauguma mirčių įvyksta esant garbingam amžiui, kai atsparumas ligoms tampa mažesnis.
Lietuvos padėtis ES ir tarptautiniame kontekste
Europos Sąjungoje 100 tūkstančių gyventojų vidutiniškai tenka apie 360-370 gydytojų. Daugiausia medikų Ispanijoje ir Graikijoje, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 400 gydytojų. Šioje srityje pirmaujančioje Italijoje 100 tūkstančių gyventojų sveikata rūpinasi beveik pusė tūkstančio gydytojų. Didžiausias jų stygius Didžiojoje Britanijoje. Čia 100 tūkstančių gyventojų tenka tik apie 250 specialistų.
Lietuvoje praktikuojančių gydytojų skaičius buvo vienas iš didesnių Europos Sąjungoje. Daugiau gydytojų turėjo tik Austrija, Norvegija, Ispanija ir Vokietija. Mažiausiai gydytojų turinčią Lenkiją Lietuva lenkė beveik 1,9 kartų. Ekspertų nuomone, 100 tūkstančių gyventojų pakaktų 335 gydytojų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje jų kol kas daugiau nei reikėtų, tačiau prognozuojama, kad iki 2015 metų dėl emigracijos, amžiaus, kitų priežasčių trūks tūkstančio gydytojų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Specialybių struktūros pokyčiai ir šeimos medicinos stiprėjimas
Per 2005-2021 m. laikotarpį įvairių specialybių gydytojų skaičius kito nevienodai. Šeimos gydytojų skaičius padidėjo 19 proc., anesteziologų - 36,1 proc., ortopedų traumatologų - 16,4 proc. Didėjo gydytojų rezidentų (33,6 proc.) skaičius, medicinos gydytojų skaičius padidėjo 3,5 karto. Labiausiai sumažėjo epidemiologijos ir higienos (67 proc.), vaikų (33,9 proc.), akušerijos ginekologijos (23,6 proc.) ir vidaus ligų gydytojų (15,9 proc.). Vaikų ir vidaus ligų gydytojų sumažėjimą lėmė ir jų persikvalifikavimas į šeimos gydytojus.
Ginekologija problemiška dėl to, kad iš visų srityje dirbančių gydytojų trečdalis vyresni nei 60 metų amžiaus. Apskaičiuota, jog dėl migracijos, amžiaus ar kitų priežasčių per metus šią specialybę „apleidžia“ 26 ginekologai. "Tai reiškia, jog kasmet turi atsirasti bent 20 specialistų, kurie galėtų juos pakeisti", - DELFI komentavo sveikatos apsaugos ministro padėjėja L.Starkienė. Ne ką geresnė situacija ir oftalmologijoje. Vyresni nei 60 metų amžiaus - net 28 procentai akių gydytojų. Vyresnių anesteziologų dalis palyginti nedidelė - tik 10 procentų. Tačiau šios srities medikai - vieni paklausiausių užsienyje.
Rodiklio ryšys su paslaugų poreikiu ir naudojimu
2024 metais Lietuvos gyventojai pas gydytojus lankėsi 24 mln. kartų - tai vidutiniškai 8,3 vizito vienam gyventojui. Šiuos statistinius duomenis pateikia Higienos institutas, remdamasis Privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema (PSDF IS). Daugiausia vizitų nuo 2001 metų buvo užfiksuota 2017-aisiais - tuomet gyventojai pas gydytojus lankėsi 25,8 mln.
Statistikos duomenimis 2024 m. pas gydytojus dažniau lankėsi moterys, 59 proc., vyrų - 41 proc. Taip pat pernai 68 proc. miesto gyventojų kreipėsi į sveikatos įstaigas, likę 32 proc. buvo kaimo gyventojai. Žiūrint į statistiką pagal amžiaus grupes, jaunesni gyventojai dažniau pas gydytojus apsilankydavo profilaktiškai: 0-17 m. - 32 proc. tokių vizitų, 18-64 m. - 17 proc., virš 65 m. - 7 proc. profilaktinių vizitų.
Slaugos ir gydytojų santykis: poveikis šeimos medicinai
2021 m. Lietuvoje buvo 22 173 aktyvūs slaugytojai ir akušeriai, 10 000 gyventojų teko 79 specialistų. Vienam praktikuojančiam gydytojui teko 1,8 praktikuojančių slaugytojų ir akušerių. Lietuvoje slaugytojų skaičius buvo 2,3 kartus mažesnis negu didžiausią slaugytojų skaičių turinčioje Norvegijoje. Šis santykis yra svarbus šeimos gydytojų darbo krūviui ir komandiniam paslaugų teikimui pirminėje grandyje.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Infrastruktūros ir išteklių pokyčiai: platesnis fonas rodikliui
2021m. duomenimis, Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros ištekliai kito nežymiai. 2021 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 79 valstybės ir savivaldybių ligoninės bei 130 ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų (juridiniai vienetai). 2005-2021 m. stacionaro lovų skaičius sumažėjo 16,6 proc. ir 2021 m. pasiekė 23 035 lovas, 10 tūkst. gyventojų teko 82,1 lovų. Aktyvaus gydymo lovų slaugos ir palaikomojo gydymo, reabilitacijos, tuberkuliozės ir psichiatrijos lovų) skaičius mažėjo net 30,6 proc. ir 2021 m. siekė 12 507 (44,6/10 000). Jos sudarė 54,3 proc. visų stacionaro lovų.
Padidėjo slaugos ir palaikomojo gydymo (72,3 proc.) ir reabilitacijos (6,8 proc.) lovų skaičius. Dėl gyventojų senėjimo slaugos ir palaikomojo gydymo lovų poreikis didėjo. 2021 m. Lietuvoje buvo slaugos 6 078 lovos, 10 tūkst. gyventojų teko 21,7 lovų. Lietuva vis dar turi vieną iš didesnių aktyvaus gydymo lovų skaičių ES. Tačiau tai leido lengviau susitvarkyti su COVID- 19 ligoniais.
Finansavimo kontekstas ir poveikis žmogiškiesiems ištekliams
Nuo 2004 m. Lietuvoje naudojama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Sveikatos sąskaitų sistemos metodika. Nuo 2013 m. naudojama SHA2011 metodika. Negalutiniais duomenimis 2020 m., palyginus su 2019 m., einamosios išlaidos sveikatos priežiūrai padidėjo 9,1 proc. iki 3,73 mlrd. eurų. Einamosios išlaidos sveikatos priežiūrai vienam gyventojui 2020 m. pasiekė 1 335 eurus.
2021 m. tarp visų PSDF išlaidų asmens sveikatos priežiūrai daugiausiai 42,4 proc. buvo skiriama stacionarinėms paslaugoms, 22,1 proc. - specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms, 19,3 proc. 2021 m. sanatoriniam gydymui - 44,6 proc., ortopedijos techninėms priemonėms (26,9 proc.). 2020 m. pagal sveikatos priežiūros funkcijas didžioji einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų dalis teko gydymo paslaugoms (51,2 proc.) ir medicinos prekėms (daugiausiai vaistams) ambulatoriniams ligoniams (26,9 proc.).
Santraukos lentelė: pagrindiniai rodikliai, darantys įtaką šeimos gydytojų tankiui
| Rodiklis | Reikšmė | Pastaba |
|---|---|---|
| Aktyvūs gydytojai (2021) | 46,9/10 000 gyv. | 95,2 proc. - praktikuojantys |
| Šeimos gydytojų pokytis (2005-2021) | +19 proc. | Persikvalifikavimas iš kitų specialybių |
| Slaugytojai ir akušeriai (2021) | 79/10 000 gyv. | 1,8 slaugytojo vienam gydytojui |
| ES gydytojų vidurkis | ~360-370/100 000 gyv. | Lietuva - aukščiau ES vidurkio pagal gydytojų tankį |
| Vizitai pas gydytojus (2024) | 24 mln. | 8,3 vizito vienam gyventojui |
| Demografija | Neigiama | Gyventojų mažėjimas didina gydytojų rodiklio per 10 000 reikšmę |
Prieinamumas ir teritoriniai skirtumai
Gyventojų skaičius 2012 m. dėl migracijos sumažėjo visose savivaldybėse išskyrus keturias: Kauno r., Klaipėdos r., Vilniaus ir Neringos* savivaldybes (3 pav.). Daugiausiai gyventojų dėl migracijos sumažėjo Visagino, Skuodo r.*, Joniškio r., Alytaus m. Netolygus gyventojų pasiskirstymas ir migracijos kryptys gali lemti netolygų šeimos gydytojų pasiskirstymą.
Kai kurios politinės iniciatyvos sustabdė didesnį specialistų išvykimą iš šalies ar perėjimą į kitus sektorius (padidinti atlyginimai, padidintas dalyvavimas mokymo programose, rezidentūros pokyčiai, profesinio pakartotinio grįžimo programos). Tačiau vis dar pastebimas netolygus sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas šalyje.
Paklausos signalai iš paslaugų naudojimo
SVEIDROS duomenimis, Lietuvoje 2012 m. 762350 gyventojams (255,2/1000 gyv.) buvo suteiktos stacionarinės paslaugos (be stacionaro dienos atvejų, įskaitant sanatorijų stacionarinės reabilitacijos ligonius). Dėl COVID-19 pandemijos 2021 m. palyginus su 2019 m. beveik 2,4 kartus buvo padidintas infekcinių lovų skaičius. Kartu buvo mažinamas kai kurių kitų lovų (reabilitacijos, slaugos) skaičius.
Perkeliant akcentą į pirminę grandį, šeimos gydytojų skaičiaus rodiklis įgauna dar didesnę reikšmę, nes pirminė grandis yra vartai į sveikatos sistemą. Pateikiamos dvi kategorijos: profesiškai aktyvių ir praktikuojančių specialistų skaičius. Skaičiavimas - specialistų skaičius metų pabaigoje/gyventojų skaičius metų pabaigoje x 10 000.
Tarptautinės traukos ir migracijos spaudimas
"Šioje šalyje medikams keliami atlyginimai, didinamas priėmimas į medicinos studijas, tačiau britai negali 10-11 metų laukti, kol bus parengta daugiau medikų, todėl aktyviai ir netgi, sakyčiau, agresyviai vilioja gydytojus ne tik iš naujųjų Europos Sąjungos narių, bet ir iš senbuvių", - sakė L.Starkienė. Daugiausia medikų Ispanijoje ir Graikijoje, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 400 gydytojų.
Ekspertų nuomone, 100 tūkstančių gyventojų pakaktų 335 gydytojų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje jų kol kas daugiau nei reikėtų, tačiau prognozuojama, kad iki 2015 metų dėl emigracijos, amžiaus, kitų priežasčių trūks tūkstančio gydytojų. Lietuva vis dar turi vieną iš didesnių aktyvaus gydymo lovų skaičių ES.
Struktūriniai pokyčiai privačiame sektoriuje
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius sumažėjo. 2021 m. Lietuvoje buvo 3 240 privačios sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 2 027 pateikė metines ataskaitas, 303 nevykdė veiklos (atsiskaitymo lygis 71,9 proc.). Privačių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų Lietuvoje nuo 2001 m. padaugėjo daugiau nei 2,7 karto (10266 darbuotojais). Vien tik gydytojų privačiose sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2001 m. 2012 m. privačiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbo 4624 gydytojai, iš jų 26,2 proc. dirbo privačioje įstaigoje pagrindiniame darbe.
Gydytojų ir slaugytojų pasiskirstymas tarp viešojo ir privataus sektorių turi įtakos prieinamumui ir laukimo laikams pirminėje grandyje. Lietuvoje praktikuojančių gydytojų skaičius buvo vienas iš didesnių Europos Sąjungoje.
Metodikos akcentai ir duomenų kokybė
Pateikiamas specialistų fizinių asmenų, dirbančių pagrindiniame darbe, skaičius metų pabaigoje. Pagrindiniu darbu (arba pagrindine specialybe) laikomos darbovietė (arba pareigos), kuriose dirbama didžiausiu krūviu arba kur yra įsidarbinta anksčiausiai. Į aktyvius specialistus įtraukiami praktikuojantys specialistai (įsk. gydytojus rezidentus); specialistai, dirbantys administracinį darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dirbantys visuomenės sveikatos, sveikatos mokslo, mokymo ir valdymo srityse.
Duomenys atnaujinami vieną kartą per metus įvairiose valstybės informacinėse sistemose, todėl analizuojant šeimos gydytojų skaičių, tenkantį 10 000 gyventojų, būtina vertinti ir gyventojų skaičiaus pokyčius, migraciją bei registrų atnaujinimo ciklus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius jau daugelį metų mažėja.
Papildoma perspektyva: reabilitacijos ir specialybių nišų reikšmė
Aktyvūs Fizinė medicinos ir reabilitacijos / Rehabilitation gydytojai Lietuvoje 382, tenka 1.4 / 10000 gyventojų, sudaro 2.9 proc. visų šalies gydytojų. 2021m. stacionarinių reabilitacijos lovų Lietuvoje yra 1429 arba 5.1/10 000 gyventojų, arba 6.2 proc. Atliekamų fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų skaičius kasmet didėjo ( 2013-2014-2015 m.): 326 → 333,2 → 367,8 / 100 gyv. (neskaičiuojant atliekamų procedūrų sanatorijose).
Perkeliant dalį paslaugų į ambulatorinę ir reabilitacinę grandį, šeimos gydytojų darbo krūvis ir koordinuojančio vaidmens svarba didėja, o tai gali keisti ir šeimos gydytojų poreikio rodiklius ateityje.