Vilniaus universitetas (VU) buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas. Pirmoji Socialinio darbo programa VU Filosofijos fakultete buvo parengta dar 1992 m. pavasarį. Šiandien VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra tęsia šią tradiciją, siūlydama tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas.
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas, įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vienijantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Socialinio darbo programa suteikia tvirtus pagrindus praktinei veiklai, skatina studentus globaliai mąstyti apie socialines problemas ir lokaliai veikti siekiant padėti asmenims ir bendruomenėms įveikti patiriamus sunkumus arba mažinti patiriamų sunkumų pasekmes.
Socialinio darbo studijų programos
Socialinio darbo studijų programos kokybę užtikrina Studijų programos komitetas. Komiteto pirmininkė: doc. dr. Jurga Mataitytė-Diržienė.
Socialinio darbo bakalauro studijos
Socialinio darbo bakalauro studijų programos paskirtis - parengti išsilavinusius, imlius naujovėms, gebančius kritiškai mąstyti generalistinio socialinio darbo profesionalus sparčiai besikeičiančiai nacionalinei ir tarptautinei darbo rinkos erdvei. Studijų metu studentai parengiami darbui su skirtingomis klientų grupėmis siekiant identifikuoti jų psichosocialinius poreikius ir galimybes, planuoti, organizuoti ir koordinuoti socialinės pagalbos procesus, vertinti žmonių socialinio funkcionavimo ir visuomenėje vykstančius pokyčius, siekti socialinio teisingumo ir žmogaus teisių užtikrinimo. Baigus programą suteikiamas universitetinio socialinio darbo bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: disertacijos temų apžvalga
Baigę socialinio darbo bakalauro studijas, absolventai gali dirbti socialiniais darbuotojais, jaunimo darbuotojais, atvejų vadybininkais, projektų koordinatoriais, komandų vadovais, specialistais ir pan. valstybinėse, savivaldybių socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės reabilitacijos, teisėsaugos ir kt. įstaigose.
Socialinio darbo studijos skatino ieškoti ir išbandyti save įvairiose šio plataus profesinio lauko srityse. Studijuojama daug įdomių, įvairialypių, tarpdisciplininių dalykų. Dėstytojai nuo pat studijų pradžių skatino savanoriauti, domėtis socialinio darbo praktine veikla, kvietė į paskaitas praktikus, kūrė alternatyvius kursus, jungė teorines paskaitas su galimybe įgyti asmeninės patirties.
Socialinio darbo magistro studijos
Socialinio darbo magistrantūra skirta norintiems įgyti naujų kompetencijų socialinio darbo srityje, pasikeisti patirtimi ir idėjomis, praplėsti karjeros galimybes. Šią programą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip vieną geriausių socialinio darbo magistro studijų programų Lietuvoje, ją vykdo savo srityje pripažinti, Lietuvoje gerai žinomi dėstytojai ir mokslininkai.
Socialinio darbo magistro studijų programos paskirtis - parengti aukštos kvalifikacijos socialinį darbuotoją, gebantį inovatyviai ir etiškai veikti įvairiose socialinio darbo profesinėse ir akademinėse srityse, reikalaujančiose tarptautinių tyrimų įrodymais grįstų teorijų ir inovatyvių socialinio darbo praktikos metodų bei intervencijų išmanymo ir vertinimo įvairiuose profesiniuose kontekstuose, socialinio darbo tyrimų inicijavimo bei įgyvendinimo, inovatyvių socialinių programų, paslaugų kūrimo bei socialinės politikos įtakos siekiant socialinio teisingumo ir žmogaus teisių užtikrinimo.
Studijų programą sudaro dalykai, ugdantys studijuojančių kaip mokslininkų-tyrėjų kompetencijas bei dalykai, lavinantys socialinio darbo profesines kompetencijas, ugdantys vadybinius, lyderystės ir organizacinius gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Ypač laukiami jau turintys socialinio darbo patirties, tvirtai apsisprendę ir toliau dirbti sunkų, bet prasmingą darbą socialinės pagalbos srityje. Taip pat laukiami tiek baigę socialinio darbo bakalauro studijas, tiek gretimų socialinių mokslų srities programų absolventai, apsisprendę prasmingam darbui su žmonėmis, susiduriančiais su socialinėmis problemomis ir žmogaus teisių pažeidimais. Ypač laukiami tie, kurie mato visuomenėje pribrendusius pokyčius ir nori tobulinti lyderystės kompetenciją bei inicijuoti socialines inovacijas.
Absolventai, kuriuos traukia akademinė veikla, gali stoti į doktorantūrą ir pasinerti į mokslinį-tiriamąjį darbą. Tie, kurie pasirenka praktiką, gali užimti vadovaujančias pozicijas tiek valstybinėse, tiek nevyriausybinėse organizacijose, dirbti tarptautinėse institucijose, socialinio verslo įmonėse, sveikatos, švietimo ir teisėtvarkos institucijose.
2022 metais magistrantūros studijas baigė jau 28-a laida, o iš viso magistro diplomus gavo 786 absolventai. Šiuo metu pagal magistrantūros ir bakalauro studijų programas dirba 15 dėstytojų ir tyrėjų.
Tarptautiškumas
Tarptautiškumas yra vienas iš socialinio darbo magistrantūros programų ypatumų. Šį ypatumą lėmė socialinio darbo studijų ištakos bei vėliau sekęs bendradarbiavimas su JAV, Kanados ir Vakarų Europos universitetais.
Katedros dėstytojai magistrantūros programoje dėstomus studijų dalykus visiškai ar iš dalies kūrė bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio universitetų.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Nuo 2008 metų du magistrantūros studijų dalykai „Sociokultūrinių problemų tarpkultūrinis kontekstas“ ir „Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“ įtraukti į privalomų studijų dalykų sąrašą. Šiuo metu kassavaitinių videokonferencijų būdu studijų dalyką „Globalus socialinis darbas: reflektyvi praktika siekiant teisingumo ir taikos“ dėsto SDK docentė dr. Violeta Ivanauskienė ir studijų dalyką „Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“ dėsto profesorius dr. Jonas Ruškus, kartu su Lojolos universiteto Čikagoje profesore Katherine Tyson McCrea.
Socialinio darbo disertacijos
VU Filosofijos fakultete apgintos disertacijos nagrinėja įvairius socialinio darbo aspektus, įskaitant profesijos statusą, superviziją ir egzistencialistinę paradigmą.
Dr. L. Varžinskienės disertacija
L. Varžinskienė disertacijoje „Socialinio darbo profesijos statusas Lietuvoje“, remdamasi A. Abbott (1988) sistemine profesijų teorija, analizuoja, jaunos Lietuvoje socialinio darbo profesijos statusą. Tyrimo metu atskleista, kad socialinio darbo profesija ir jos samprata Lietuvoje yra nevienareikšmė, o jos vidiniai ypatumai nulemia ir profesijos statusą didinančius ir mažinančius veiksnius.
Dr. D. Snieškienės disertacija
D. Snieškienės disertacija nagrinėja socialinių darbuotojų konfliktų sprendimo strategijas ir superviziją.
Dr. disert. (socialiniai m.) - Vilniaus universitetas, 2006
Dr. disert. santrauka: Soziale Arbeit in Litauen: soziologische Analyse der Entstehungs-bzw. Entwicklungsvoraussetzungen eines neuen Funktionssystems in der Gesellschaft.
Siekiant disertacijos tikslo atlikti teorinis ir empirinis tyrimai bei jų abiejų sintezė. Teorinė analizė remiasi N. Luhmann’o sociologine socialinių sistemų teorija, kurios pagrindu rekonstruojami socialinio darbo kaip specifinio modernios visuomenės reiškinio paskirtis, funkcijos ir specifiniai bruožai. Teorinės analizės rėmuose specialus dėmesys skiriamas socialinio darbo situacijos dabartinėje Lietuvoje aptarimui. Aptarties pagrindas - teisės aktai bei lietuvių mokslininkų tyrimai. Empirinio tyrimo (kokybinio socialinio darbo ekspertų ir kiekybinio Vilniaus m. socialinio darbo organizacijų) pagalba rekonstruojami socialinio darbo veiklos sėkmingumo veiksniai. Pastarųjų teorinis generalizavimas (N. Luhmann’o socialinių sistemų teorijos perspektyvoje) leido nustatyti esmines socialinio darbo sistemos Lietuvos visuomenėje problemas bei apibrėžti sėkmingo vystymosi prielaidas. Disertacijos apimtis - 168 psl. Su disertacija galima susipažinti Nacionalinėje M. Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Socialinių tyrimų instituto bibliotekose.
Socialinio darbo katedros veikla
Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra įsteigta 2018 metais siekiant užtikrinti nuo 1992 metų veikusios Socialinio darbo katedros tęstinumą. Nuo 2021 m. vasario mėn. Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėjos pareigas eina doc. dr.
Esame vieni pagrindinių veikėjų Lietuvoje inicijuojant ir formuojant akademinį socialinio darbo diskursą: intensyviai vykdome socialinio darbo lauko ir socialinio darbuotojo profesijos ypatumų tyrimus, leidžiame pirmąjį socialinio darbo žurnalą STEPP, rengiame mokslo publikacijos. Kasmet organizuojame mokslo renginius, skirtus aptarti aktualiausioms socialinio darbo temoms - lyderystei, socialinėms inovacijoms, socialinio darbo ekologijai bei kitiems Lietuvai ir pasauliui reikšmingiems klausimams.
Katedros vykdomi tyrimai
Katedros vykdomi tyrimai orientuoti į aktualiausias socialinio darbo sritis ir jų raidą. Jie nagrinėja Lietuvos visuomenei kylančius socialinius iššūkius. Socialinis darbas kaip žmogaus teisių profesija labai svarbus sprendžiant nelygybės, socialinio neteisingumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje. Tad socialiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirties, diskriminacijos, o taip pat - integracijos ir įgalinimo tyrimai žmogaus teisių kontekste yra vienas esminių mūsų tyrimo laukų.
Visuomenės senėjimas Lietuvoje kaip visoje Europoje verčia skirti ypatingą dėmesį tarptautiniams palyginamiesiems ilgalaikės pagyvenusių žmonių globos tyrimams. Su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais aktyviai dalyvaujame moksliniuose projektuose bei taikomojo pobūdžio projektinėje veikloje. Šie projektai orientuoti į socialinio darbo ir socialinės gerovės mokslinių tyrimų plėtrą, inovacijų socialiniame darbe bei socialinių paslaugų organizavime diegimą, patirties sklaidą besivystančiose šalyse, reikminių tyrimų vykdymą.
SDK dėstytojai dirba tarpdisciplininiame ir tarpkryptiniame mokslo ir tyrimų klasteryje „Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje“.
SDK vykdomose socialinio darbo bakalauro ir socialinio darbo magistrantūros programose išsaugotos pirmųjų studijų programų modernaus socialinio darbo teorinės ir praktinės idėjos bei integruojamas postmodernaus socialinio darbo mąstymas ir praktiniai metodai.
Socialinio darbo tyrimų metodologija socialinio darbo studijose buvo plėtojama nuo pat socialinio darbo programų pradžios. Nuo 2008 metų kokybinius tyrimo metodus dėsto doc. dr. Rasa Naujanienė. Šiuo metu absoliuti dauguma socialinio darbo bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų yra rengiami atliekant kokybinių tyrimų metodologiją naudojantį tyrimą.
Socialinio darbo praktika
Socialinio darbo praktika yra svarbi studijų programos dalis, nes jos metu studentai turi galimybę paskaitų metų įgytas teorines žinias išbandyti ir tikslingai taikyti praktinėje veikloje.
Siekiant užtikrinti sėkmingą mokomosios praktikos tikslų įgyvendinimą, pasitelkiami ne maži žmogiškieji ištekliai, kuriami ir palaikomi partneryste paremti tarpusavio santykiai su socialiniais partneriais. Ilgalaikis bendradarbiavimas su šiomis bei daugeliu kitų Kauno mieste veikiančių organizacijų leido sukurti prasmingas tarpusavio bendravimo tradicijas, kurios sudarė galimybes kartu sėkmingai veikti ir kitose srityse.
Socialinio darbo mokomoji praktika - tai dinamiškas, iššūkių pilnas procesas, kuris suteikia galimybę jame dalyvaujantiems žmonėms (studentams, tutoriams, mentoriams ir supervizoriams) nuolat vystyti turimas kompetencijas, įtvirtinti profesinį vaidmenį, formuluoti pokyčius atliepiančius mokymosi siekius.
Praktikos organizavimo ir įgyvendinimo klausimams spręsti veikia praktikos grupė, į kurią įeina programoje dirbantys tutoriai, praktikos dėstytojai universitete, praktikai.
Supervizija
Nuo pat socialinio darbo studijų pradžios VDU 1992 metais buvo pradėta plėtoti socialinio darbo supervizija. Pradžioje tai buvo suprantama, kaip socialinio darbo studentų supervizija, jiems atliekant praktiką.
Vis dėlto poreikis tobulinti socialinio darbo studentų praktikos superviziją skatino ieškoti būdų, kaip didinti supervizorių kompetenciją. Miunsterio akademijos (Vokietija) vadovas Bernd Jansen, kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Austrijos įgyvendino profesionalių supervizorių rengimo programą, kuri buvo įgyvendinta VDU. 2004 metais pirmieji supervizoriai baigė šią studijų programą ir įgijo supervizoriaus kvalifikaciją liudijančius diplomus.
2003 metais, dar studijuodami supervizorių rengimo programą, supervizoriai įsteigė Lietuvos profesinių santykių konsultantų (Supervizorių) asociaciją. Nuo pat LPSKA įsikūrimo pradžios iki dabar VDU Socialinio darbo katedra yra viena iš pagrindinių LPSKA partnerių, kartu įgyvendina nemažai bendrų supervizorių rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir kt.
2013 metais VDU Socialinio darbo katedra kartu su Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacija (LPSKA) organizavo ANSE (Europos nacionalinių supervizorių organizacijų asociacijos) vasaros mokyklą „Pasitikėjimas. Pasitikėjimo kūrimas supervizijoje“.
Absolventų atsiliepimai
Buvę studentai teigia, kad studijos VU Filosofijos fakultete suteikia galimybę išmokti vertinti socialinio darbo realijas tiek mokslo, tiek profesijos, tiek ypatingo, jautraus ir kartu atsakingo bendravimo su žmonėmis prasme.
Studijuodamas socialinio darbo bakalaurą turėjau daugybę progų. Sutikau nuostabių dėstytojų, kurie skatino klausti, patikrinti, patirti, pamatyti. Buvau maloniai priimtas socialinį darbą dirbančiųjų - praktikai ir darbui. Aplankiau nemažai Europos Sąjungos šalių ir mačiau gerąją patirtį. Dalyvavau fakulteto studentų atstovybės veikloje. Galop patyriau save patį įvairiose situacijose. Kiti liudijo, pamačiau ir pats, ko apie save nežinoti nežinojau. Džiaugiuosi baigęs socialinio darbo studijas.
Mąstant apie savo profesinės kelionės pradžią, prisiminimuose giliai kapstytis netenka, nes įgytos žinios ir patirtys vis dar gyvos kasdieniniame praktiniame darbe. Esu dėkingas už įdiegtą stiprų konsultavimo ir darbo grupėmis pagrindą, tarnavusį jau ir 3 kurso praktikos metu, už ypač įsiminusią išvyką su Neformaliojo ugdymo metodų kurso grupe, už bakalaurinio darbo rašymą, įtvirtinusį akademinio rašymo gebėjimus… Studijų vientisumo ir tęstinumo pojūtį užtikrino dėstytojų nuoširdus, betarpiškas bendravimas, asmeninės iniciatyvos skatinimas, potencialo įžvelgimas ir rimtas bei pagarbus požiūris į studentą, nuolat motyvavęs eiti tolyn ir gilyn.
Studijos VU Filosofijos fakultete padėjo pagrindus mano, kaip socialinės darbuotojos profesiniam tapatumui. Studijų metu aš pirmiausia labai gerai pažinau save: atradau savo stipriąsias savybes, suvokiau ir mokiausi priimti savo bei kitų ribas. Nuo pat pirmo kurso studijos pasiūlė platų ir tarpdalykinį žinių lauką. Nuolatinės diskusijos su dėstytojais, kuriančiais pagarbų santykį su studentais, leido jaustis saugiai ir nebijoti kelti klausimus, kritiškai pažvelgti į socialines problemas ir ieškoti jų sprendimų būdų. Ypatingai vertinu praktikas ir seminarus, kurių pagrindas buvo mokymasis per patyrimą ir jo refleksija. Taip išsiugdžiau įgūdį ir įprotį reflektuoti praktinę veiklą, kuris tapo „duona kasdienine“, be kurios socialinio darbo neįsivaizduoju.
„Įsiliejau į VU studentų bendruomenę vedina asmeninių inspiracijų ir per laiką užaugintos motyvacijos didinti savo, kaip asmens, daromą socialinį poveikį. O VU istoriškai didinguose pastatuose pasitikusios socialinio darbo magistrantūros studijos mane privertė pasijusti moderniai, jaukiai, suteikė gebėjimą jungti jau turimas žinias su naujai įgytomis, įvyko lyg ir vidinė transformacija, labai laiku ir labai gražioje Vilniaus vietoje, o mūsų pilietinėje visuomenėje esamų socialinių problemų identifikavimas ir sprendimai įgavo visai kitus, inovatyvesnius, gilesnius, aiškesnius pavidalus.
tags: #socialinis #darbas #vu #disertacija