Kovo 15 d. Seime priimta nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Už įstatymo projektą balsavo 99, prieš buvo du parlamentarai, 17 Seimo narių susilaikė. Prieš naują įstatymo redakciją balsavo Zigmantas Balčytis ir Dainius Kepenis. Priimtos pataisos įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.
Po balsavimo žurnalistams premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kai kurių Seimo narių argumentai primena Vladimiro Putino argumentus. Taip galime teigti, kad žengtas žingsnis į priekį.
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Orderis
Atsiranda naujas institutas - apsaugos nuo smurto orderis skiriamas policijos pareigūno, kuriuo pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiu įpareigojamas nesiartinti, nebendrauti su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - tai prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė. Jis skiriamas smurto pavojų keliančiam asmeniniu - įpareigoja jį / ją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu gyvenama kartu su smurto pavojų patiriančiu žmogumi), čia nesilankyti, nesiartinti nei prie žmogaus, nei prie kartu gyvenančių šeimos narių, nebendrauti, neieškoti ryšio.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Smurto orderį 15-os dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas arba pareigūnė. Jis skiriamas tuomet, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų. Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą. Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo.
Policijos Veiksmai Ir Kontrolė
Tai reiškia, jog į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje policija reaguos kaip ir iki šiol. Įvykio vietoje neįžvelgęs nusikaltimo sudėties, policijos pareigūnas privalės atlikti pavojaus rizikos vertinimą ir identifikavęs, jog rizika pakankama, jog smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas skirs apsaugos nuo smurto orderį. Paskyrus orderį policijos pareigūnai privalės kontroliuoti ar smurto riziką keliantis asmuo laikosi orderyje numatytų įpareigojimų.
Taip pat (ne)paskyrus apsaugos nuo smurto orderį tikėtini skundai, kuriuos pirmu etapu vertins policijos pareigūnai, o po policijos pareigūnų sprendimų į procesą įsijungs ir teismai.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: adaptacijos procesas
Jeigu kalbėti ne tiek apie procedūras, kiek apie platesnį pokyčių spektrą tai be abejo pirmiausiai pareigūnams teks mokytis taikyti naujas įstatymo nuostatas, tinkamai fiksuoti smurto riziką patiriančių žmonių teikiamą informaciją ir teisingai vertinti duomenų pakankamumą skiriant apsaugos nuo smurto orderį.
Ikiteisminio tyrimo atvejais pagalbos nukentėjusiems spektras niekaip nesikeis. Ženklesnis pasikeitimas bus smurto riziką patiriančių asmenų atžvilgiu. Iki šiol policijos pareigūnams įvykio vietoje nenustačius nusikaltimo požymių, tik policijos iniciatyva trijų dienų laikotarpyje po iškvietimo dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo vykdomi pakartotiniai apsilankymai įvykio vietose. Apsilankymų metu pareigūnai turi išsiaiškinti ar nebuvo pakartotinio įvykio ar galima auka pateikė visą galimą informaciją pirmiesiems atvykusiems pareigūnams. Tačiau taikoma praktika buvo tik prevencinė ir nekurianti jokių įpareigojimų smurto riziką keliantiems (ar galimiems smurtautojams).
Visų pirma galima tikėtis, kad pagaliau apsauga bus užtikrinta ne tik toms nukentėjusioms, kurios patiria akivaizdų fizinį smurtą, kurio žymių pakanka pradėti ikiteisminiam tyrimui, bet ir toms, kurios kasdien kenčia nuo smurto, nepaliekančio plika akimi matomų žymių.
Paskyrus orderį policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis: tikslai ir perspektyvos
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo.
Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau - sprendimas) apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tuo pačiu faktiniu pagrindu trukmė negali būti ilgesnė negu 15 dienų.
Institucinė Struktūra Ir Funkcijos
Į smurto artimoje aplinkoje problemos spendimą privalo įsijungti įvairios ministerijos, kurių įsitraukimas iki šiol buvo nepakankamas. Bus plečiami instituciniai mechanizmai.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos steigiama taryba teikianti pasiūlymus dėl valstybės politikos, jos politikos įgyvendinimo, prevencijos ir pagalbos organizavimo. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma smurto artimoje aplinkoje komisija nagrinėjanti smurto artimoje aplinkoje klausimus savivaldos lygmeniu.
Taryba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atstovai į Tarybą deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir Tarybos personalinę sudėtį.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau - Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Institucijų Ir Įstaigų Funkcijos Ir Bendradarbiavimas
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą aprašymą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Pagalbos Priemonės Ir Nevyriausybinės Organizacijos
Specializuota kompleksinė pagalba bus prieinama daug didesniam nukentėjusiųjų skaičiui. Tai reiškia, kad galimai daugiau asmenų nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje kreipsis į policiją dėl patiriamo smurto, t.y. padidės pasitikėjimas institucijomis.
Labai viliuosi, kad apsaugos orderio dėka gerokai padidės nukentėjusiųjų pasitikėjimas apsaugą ir pagalbą teikiančiomis institucijomis, kad pagaliau sugebėsime įgyvendinti prieš dešimtmetį valstybės prisiimtą įsipareigojimą - nedelsiant suteikti apsaugą smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims, kuri yra pati svarbiausia prielaida suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą.
Smurto šeimoje, artimoje aplinkoje, smurto prieš moteris klausimus NVO ir ypač moterų NVO kėlė nuo pat nepriklausomybės paskelbimo. Jų nenuilstamo 20 metų darbo dėka 2011 metais buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 2012 m. Rengiant įstatymą aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, jungianti visus specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, kitos žmogaus teisių srityje veikiančios NVO.
Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas.
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
| Laikotarpis | Pranešimų skaičius | Išduotų orderių skaičius |
|---|---|---|
| Pirmas pusmetis nuo įstatymo įsigaliojimo | ~27,000 | >1,000 (išduota >7,000 asmenų) |
Nė vienas įstatymas neveikia savaime, todėl kitas žingsnis turėtų būti tinkamos praktikos kūrimas. Privalome sutelkti SKPC ir teisėsaugos institucijų pastangas tam, kad maksimaliai išnaudotume įstatymo teikiamas galimybes ir užtikrintume gyvybiškai svarbią apsaugą nuo įvairių rūšių smurto kenčiančioms moterims.