Pragulų atpažinimas ir gydymas yra itin svarbūs siekiant išvengti komplikacijų, kurios gali stipriai pabloginti pacientų gyvenimo kokybę. Pragulos dažniausiai atsiranda ilgalaikio spaudimo srityse, kur oda ir audiniai yra suspaudžiami tarp kaulo ir kieto paviršiaus. Pragulų, dar vadinamų spaudimo opomis, susidarymas prasideda, kai oda ir gilesni audiniai ilgą laiką yra spaudžiami ir apribojama kraujo apytaka. Dėl to audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, o toksinai negali būti pašalinami, todėl prasideda audinių mirtis.
Svarbu suvokti, kad pragulos nėra tik estetinė problema, bet rimta medicininė būklė. Jų negydant gali vystytis sunkios infekcijos, kaulų uždegimai ir net sepsis, kas kelia grėsmę gyvybei. Šiuolaikinė medicina skiria didelį dėmesį pragulų prevencijai ir gydymui, nes jos dažnos ilgalaikėje priežiūroje esančių pacientų tarpe, ypač neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonių ir ilgalaikių ligų kamuojamų asmenų.
Kasdieniniame gyvenime susiduriame su netikėtais įvykiais, deja, ne visada pozityviais. Tikėtina, kad neretam teko susidurti su artimojo liga, kuri išveda iš pusiausvyros, ir dėl kurios keičiasi gyvenimo ritmas. Skaudžiausia, kai dėl sunkios ligos, sutrinka žmogaus judėjimas arba judėjimo funkcijos iš vis netenkama (ligonis guli lovoje, ar sėdi neįgaliojo vėžimėlyje).
Visuomenė pasaulyje sensta. Numatoma, kad iki 2050-ųjų 65 metų ir vyresnių žmonių dalis Europos Sąjungos šalyse padidės 70 proc., o vyresnių kaip 80 metų - 170 proc. Lietuva išgyvena intensyviausią senėjimo periodą, nes garbaus amžiaus žmonių skaičius (65 metų ir vyresnių) viršija vaikų (0-14 metų) skaičių. Tokie demografiniai pokyčiai kelia svarbius uždavinius geriatrijos specialistams. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai serga ne viena lėtine liga, dažnai ilgą laiką būna slaugomi, jiems dažniau susiformuoja pragulų.
Taigi akivaizdu, jog svarbiausia slaugant sunkius ligonius užkirsti kelią praguloms atsirasti, t.y. Sutrikusi ligonio judėjimo funkcija riverstinė padėtis, pozicija dėl lėtinės ligos gulinčiam ar sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, pacientams patyrusiems ilgesnes nei 4 val. operacijas. Mitybos nepakankamumas. Svarbu su gydančiu gydytoju, dietologu ar slaugytoja numatyti, kokia turėtų būti slaugomojo mityba, koks paros koloražas, baltymų kiekis racione.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Gera slauga ir pacientų pragulų profilaktika yra labai svarbu, tačiau klaidinga manyti, kad tinkamai slaugant ligonį pragulų išvengsime. Pabrėžtina, kad pragulų atsirandimą sąlygoja sunki paciento būklė (sutrinka paciento kraujotaka, padidėja baltymų irimas).
Dabar jis yra vienas iš vos kelių specialistų šalyje, chirurgiškai gydančių sunkias pragulas, rašoma RVUL pranešime žiniasklaidai.
Pagrindinės pragulų susidarymo priežastys
- Kraujotakos sutrikimai
- Sumažėjęs judrumas
- Sumažėję jutimai
- Drėgmė
- Bloga mityba
- Amžius ir kūno sudėjimas
- Patiriamas kūno vietų spaudimas ir trintis
Pragulos - nejudrumo pasekmė. Pragulos - tai odos, paodžio, raumenų, kaulų pažeidimai ir nekrozės, išsivystančios bet kurioje kūno vietoje, kurioje arti paodžio yra kaulas. Gydytojas V. Vaitkus sako, kad pragula yra ilgalaikio spaudimo pasekmė: „Dažniausiai pragulos formuojasi gulintiems ar nevaikštantiems pacientams. Ši būklė ne tik lemia stiprų skausmą ir diskomfortą, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Pragula gali būti ir gretutine mirties priežastimi, nes į ją gali patekti infekcija, prasidėti sepsis - netgi išgydžius visas pagrindines ligas, žmogus gali mirti dėl pragulų sukeltų komplikacijų.“
Pragulų atsiradimo vieta priklauso nuo paciento pozicijos.
Jei žmogus guli ant nugaros, pragulos formuojasi ant menčių, pečių, kryžkaulio, kulno, po didelių stuburo ar galvos operacijų ar traumų - ant pakaušio. Ypač liesiems žmonėms pragulos gali susidaryti net ant stuburo slankstelių. Gulint ant šono pragulos atsiranda ant klubo, peties, alkūnės, ties kulkšnimis.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Ankstyvas pragulų atpažinimas
Ankstyvas pragulų atpažinimas yra itin svarbus, nes pradiniai odos pažeidimai gali būti lengvai gydomi ir taip išvengiama gilėjančių žaizdų. Pirmasis požymis dažniausiai būna odos paraudimas, kuris nepraeina po spaudimo sumažinimo. Kiti ankstyvi požymiai apima odos patinimą, kietėjimą, karštį ar, priešingai, atvėsimą lyginant su aplinkine oda. Taip pat gali būti jaučiamas skausmas ar nemalonus pojūtis spaudimo srityje. Su progresavimu atsiranda odos sluoksnių pažeidimai, atsiveria žaizdos, iš kurių gali tekėti skysčiai ar pūliai. Pragulos gali būti įvairių dydžių ir gylio, o jų kraštai dažnai yra nelygūs. Svarbu stebėti visas šias išorines apraiškas, ypač jei pacientas turi sumažėjusią judrumą ar kitas rizikos sąlygas.
Pragulų stadijos
Pragulų rizikos veiksniai
Pragulų vystymasis dažniausiai siejamas su ilgalaikiu spaudimu, bet yra ir kitų svarbių rizikos veiksnių.
- Sumažėjęs judrumas ar visiškas nejudrumas: Tai pagrindinis rizikos veiksnys, nes nejudantys pacientai negali savarankiškai keisti kūno padėties ir sumažinti spaudimą tam tikrose vietose.
- Sutrikusi kraujotaka: Ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, kraujagyslių ligos ar širdies nepakankamumas, sumažina odos ir audinių aprūpinimą krauju, todėl audiniai greičiau pažeidžiami.
- Odos drėgmė arba sausumas: Nuolatinis prakaitavimas, šlapimo ar išmatų kontaktas su oda lemia odos pažeidžiamumą ir padidina infekcijų riziką.
Pragulų laipsniai
Gydytojas išskiria keturis pragulų laipsnius.
- Pirmojo laipsnio pragula: nustatoma tada, kai tam tikros vietos oda paraudusi, pamėlynavusi. Tai yra lengviausios kategorijos pragula, kuriai užtenka specialaus tvarsčio, o žmogui pradėjus judėti ji išnyksta.
- Antrojo laipsnio pragula: gali atsirasti pūslė, atsiverti žaizda. Tokia pragula yra pavojingesnė, jai reikia daugiau priežiūros, kad būtų išvengta infekcijų.
- Trečiojo laipsnio pragula: nustatoma tada, kai oda ir audiniai „numiršta“ iki raumenų, atsiveria raumuo. Tokiu atveju reikia dar daugiau priežiūros, specialių tvarsčių, reguliarių perrišimų. Kartais, jei pragulos būna labai masyvios (daugiau nei delno dydžio), galima svarstyti chirurginį gydymą.
- Ketvirtojo laipsnio pragula: pati sunkiausia, nes pasiekia kaulą ir be chirurginio gydymo neužgyja arba gyja kelis metus.
Pagal Europos pragulų konsultacinės grupės rekomendacijas, pragulos skirstomos į 4 stadijas:
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
- I stadija - tai spaudimo vietoje atsiradęs neblykštantis paraudimas ar melsvumas. Reikšmingas požymis, kad eritema neblykšta ją paspaudus - tą lemia iš kapiliarų ekstravazavęs ir intersticiniuose audiniuose susikaupęs kraujas.
- II stadija - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį.
- III stadija - viso odos storio pažeidimas ir poodžio audinių pažeidimas iki fascijos, galima savaiminė epitelizacija iš žaizdos kraštų.
- IV stadija - gilus audinių pažeidimas, įskaitant fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus, gali būti be odos pažeidimo, jei pragulą sukėlė šlyties jėgos.
Esant infekuotoms praguloms, būtina įvertinti žaizdos infekcijos požymius, atlikti žaizdos pasėlį, biopsiją.
Chirurginis pragulų gydymas
RVUL Terminių traumų skyriuje gydomos būtent ketvirtojo laipsnio pragulos. „Sudėtingiausioms praguloms gydyti naudojame pasukamuosius odos-raumenų lopus. Tai yra speciali plastinės chirurgijos technika, kai panaudojami sveiki šalia pragulos esantys audiniai. Operacijos metu iš pradžių išvaloma žaizda, pašalinami visi nekrozės pažeisti audiniai, o tada pragula uždengiama to paties žmogaus sveikais raumenimis, paodžiu ir oda. Tokia technika reikalinga todėl, kad ant „pliko“ kaulo oda užaugti negali.
Operacija yra sudėtinga, todėl esame vieni iš nedaugelio Lietuvoje, galintys ją atlikti. Visgi jei pragula yra tikrai didelė, apie 50 cm ilgio ir pločio, net ir mes galime mažai kuo padėti - nėra galimybės tokio dydžio pragulos uždengti sveikais paciento audiniais. Be to, tokių pragulų gydymą apsunkina ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, autoimuninės ligos, kraujotakos nepakankamumas ir kt.“, - sako V. Vaitkus.
Tačiau gydytojas pabrėžia, kad net ir ketvirtojo laipsnio pragulas chirurgiškai gydo ne visada. Anot jo, jei žmogus yra visai nejudantis, nemotyvuotas sveikti - gydyti jį chirurgiškai nėra prasmės: „Padarius operaciją labai didelė tikimybė, kad pragula vėl atsiras, o antrą kartą padaryti operaciją toje pačioje vietoje yra jau ženkliai sunkiau. Esu daręs operaciją toje pačioje vietoje net tris kartus, o pragula vis tiek atsinaujino - ketvirtos operacijos paprasčiausiai atsisakiau, nes nebebuvo likę sveikų audinių, kuriuos galėčiau panaudoti gydymui.“
Pragulų profilaktika
Paklaustas, ar pragulų galima išvengti, gydytojas sako, kad jų išvengti beveik neįmanoma, todėl pagrindinė tiek gydymo įstaigos, tiek pacientu besirūpinančių artimųjų užduotis - neleisti praguloms formuotis ir plėstis. „Vos tik atsiranda pragulos požymiai, toje vietoje reikia naudoti specialius tvarsčius, užkertančius kelią pragulos gilėjimui. Pagrindinė profilaktikos priemonė vis dar yra judėjimas, to neišvengsime. Be to, svarbu iš karto išsiaiškinti priežastį, kodėl pragula atsirado pirmą ar antrą kartą. Pavyzdžiui, jei žmogus nevaikšto, galbūt jam į vežimėlį reikia dėti specialų įdėklą, kad vėl nesiformuotų pragula ant sėdmenų.
Net ir ilgesnės, 5-6 valandas trunkančios operacijos metu pacientui gali formuotis pragulos, pavyzdžiui, neurochirurginėse ar kardiochirurginėse operacijose pacientas ilgai guli nejudinamas dėl medicininių priežasčių. Žinoma, dabar operacinės stalai modernėja, gaminami operacinio stalo apklotai iš silikono, tačiau tobulo stalo dar niekas neišrado“, - pasakoja V. Vaitkus.
Pragulų profilaktikai svarbu naudoti tinkamus metodus. Būtina keisti ligonio kūno poziciją, siekiant laikinai sumažinti spaudimą, ir tai rekomenduojama daryti kas dvi valandas. Gulinčiojo patalynė turėtų būti slidžiu paviršiumi, siekiant sumažinti pasipriešinimą keičiant kūno padėtį. Labai svarbu, kad paklodė būtų įtempta, be raukšlių.
Odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų.
Ligonio odos vertinimas yra viena pagrindinių pragulų profilaktikos priemonių. Patariama stebėti ligonio odą kiekvieną dieną, jį nurengiant, ir apžiūrint odą tose vietose kur audinių spaudimas yra didžiausias - ties kaulais (žr.1 pav.). Atsiradus pirmiesiems audinių pažeidimo požymiams, oda parausta, gali būti lokalus temperatūros pakilimas. Toks pažeidimas kelia nerimą, nes tai gali būti 1 stadijos pragula (t.y. kai lokalus odos paraudimas teis kaulo spaudimo vieta sumažinus spaudimą neišnyksta). Tokiu atveju, reikėtų imtis profilaktikos ir gydymo taktikos keitimo. Pirmiausia, kaip jau minėta, niekada neversti paciento ant paraudusios vietos, nes pažeidimai audiniuose gilės ir susidarys rizika susiformuoti gilesnėms, sunkiai gyjančiom praguloms. Šiuolaikiniai tvarsčiai yra pritaikyti, juos nesudėtinga uždėti ir pakeisti. Be to paciento odos apžiūra atliekam kasdien. Atkreiptinas dėmesys į išsausėjusią odą, - tokiu atveju naudojame emoliantus.
Jeigu slaugomam pacientui susiformuoja pradiniai odos pakitimai, t.y. atsiranda išnykstantis, odos paraudimas ties kaulu (pragula nesusiformavus), rekomenduojama pradėti naudoti minėtus tvarsčius. Kai atsiranda neišnykstantis odos pažeidimas ( I stadijos pragula), tvarstis turėtų būti naudojamas.
Ką daryti pastebėjus pragulas?
Kreiptis į gydytoją reikėtų iš karto pastebėjus pirmuosius pragulų požymius, tokius kaip nepraeina odos paraudimas ar atsiranda skausmas spaudimo vietoje. Jei žaizda pradeda kraujuoti, pūliuoti ar ima skleisti nemalonų kvapą, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti su specialistu, jei pacientas turi lėtinių ligų, kurios komplikuoja pragulų gydymą, pavyzdžiui, diabetą arba kraujotakos sutrikimus. Reguliarios profilaktinės apžiūros slaugos įstaigose ar namuose taip pat padeda anksti identifikuoti riziką ir užtikrinti, kad pragulos būtų tinkamai valdomos bei gydomos.
Mitas apie čiužinius nuo pragulų
Gydytojas pastebi, kad su pragulomis susijęs ir ne vienas mitas. Turbūt dažniausiai pasitaikantis klaidingas įsitikinimas - jei žmogus turi čiužinį nuo pragulų, jų tikrai neatsiras. Tai yra netiesa. Specialus čiužinys gali sulėtinti pragulų susidarymą, bet jis negali padėti jų išvengti. Jeigu pacientas ilgiau guli vienoje padėtyje, nėra judinamas ar jo laikinai nerekomenduojama judinti dėl medicininių priežasčių - susidarys pragulos. Tiesa, būklių, kai judinti nerekomenduojama nėra daug, pavyzdžiui, esant nestabiliam stuburo lūžiui, sunkiai politraumai, po galvos smegenų dekompresijos ir kt.
Artimųjų klaidos
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, su kuriuo susiduria gydytojas V. Vaitkus ir visas skyriaus personalas - artimųjų įsitikinimas, kad pacientą reikia palikti ramybėje, jo nejudinti. „Žinoma, žmogui skauda, jis nenori judėti, bet tokiu atveju iš karto susidaro rizika formuotis praguloms. O artimieji dažnai pyksta, kad mes vartome gulinčius pacientus, skatiname pacientus keltis ir sėdėti. Tradicinės jų frazės - „palikite ramybėje, leiskite ramiai pagulėti, geriau duokite vaistų, kad greičiau pasveiktų“. Taip jie tikrai nepadeda savo artimiesiems.
Beje, kai tik pacientas pradeda pats judėti, mes jo daiktus padedame kiek toliau, ar kitoje pusėje nei jam įprasta. Tai darome ne dėl jautrumo trūkumo, o tam, kad pacientas pats stengtųsi judėti. Pavyzdžiui, jei paralyžiuota kairė paciento pusė, rekomenduojama daiktus dėti ne prie sveikos pusės, o prie paralyžiuotos, kad pacientas bandytų siekti, judėtų, vartytųsi. Tai yra profilaktika, mes stengiamės žmogų kuo greičiau aktyvuoti“, - pasakoja gydytojas.
Slaugytoja prižiūri pacientą
Pragulos ir slauga
RVUL Terminių traumų skyriaus vyresnioji slaugytoja Jolanta Lištvan taip pat pabrėžia, kad ligonis turėtų kuo trumpiau gulėti ar sėdėti vienoje padėtyje, reikia ypač stengtis sumažinti spaudimą ten, kur atsikišę kaulai. Ji sako, kad visuose RVUL skyriuose odos spaudimui mažinti naudojamos įvairios pagalbinės slaugos priemonės: „Turime naujas funkcionalias, mobilias lovas, kurios padeda žymiai lengviau pakeisti ligonio kūno padėtį. Naudojame profilaktinius čiužinius, kurie lėtina pragulų formavimąsi. Turime ir kompresinių oro čiužinių, kurie naudojami esant didelei pragulų rizikai ar kai pragulos jau yra. Taip pat naudojame tokias papildomas priemones, kaip kulnų, dubens, alkūnių pagalvėles. Ir, žinoma, skatiname pacientų judrumą, padedame jiems keisti padėtį.“
J. Lištvan priduria, kad RVUL naudojamas pragulų rizikos vertinimo aprašas, pagal kurį kiekvienas hospitalizuojamas pacientas apžiūrimas ir yra įvertinama jo individuali pragulų rizika: „Jeigu rizikos nėra, jokios priemonės netaikomos. Tačiau pažymima, kada būklę reikės vertinti iš naujo, nes dauguma pacientų RVUL hospitalizuojami chirurginiam gydymui, po kurio rizika gali pasikeisti. Jei pragulų rizika yra ar pacientas jau atvyko su pragulomis, tai pažymima specialioje formoje ir parenkamos reikalingos priemonės, pavyzdžiui, kompresinis čiužinys, pleistrai, paskiriami perrišimai ir kt. Jei pacientą reikia vartyti, yra sudaromas grafikas“, - pasakoja vyresnioji slaugytoja.
RVUL laimėjo Inovacijų agentūros organizuotą konkursą ir gavo finansavimą mobiliajai programėlei „PRAGULOMS STOP“ sukurti. Šios programėlės tikslas - slaugytojoms ir jų padėjėjoms padėti vertinti, priminti, patarti, pasiūlyti pragulų gydymo priemones pagal algoritmus. Pragulos bus fotografuojamos, todėl sukaupus vaizdų banką dirbtinis intelektas galės parinkti, pavyzdžiui, tvarsčius ir kitas reikalingas priemones pagal pragulos tipą. Kiek žinoma, tai bus pirmoji tokia programėlė Lietuvoje.
Patarimai artimiesiems
J. Lištvan sako, kad pragulų gydymas ir priežiūra nesibaigia gydymo įstaigoje. Net ir grįžus namo, sunkiai judantys ar nejudantys pacientai turėtų būti prižiūrimi laikantis pagrindinių slaugos principų.
- „Pirmiausiai reikia skatinti ligonį judėti, jei tik tai įmanoma.
- Lova, kėdė, vežimėlis ar kitos priemonės turi būti specializuotos - būtina vengti kietų paviršių.
- Taip pat reikėtų vengti tempimo ar trinties, pavyzdžiui, gulintį ligonį kelti specialia pakėlimo paklode arba lenta.
- Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas arba velkamas. Patalynės raukšlės turi būti išlygintos.
- Didelį dėmesį reikėtų skirti odos priežiūrai - ji visą laiką turi būti sausa ir švari, prausiantis naudoti švelnų muilą, odą nusausinti ne trinant, o švelniai patapšnojant.
- Jei ligonis nelaiko šlapimo ar išmatų, odai apsaugoti reikia naudoti apsauginį kremą, dažnai maudyti.
- Jei lova užteršta, tuojau pat pašalinti išmatas, šlapimą, maisto likučius“, - vardina vyresnioji slaugytoja.
Be to, būtina stiprinti ligonio organizmo atsparumą ir užtikrinti pakankamą maisto medžiagų (baltymų), vitamino C ir skysčių kiekį bei sveiką paciento mitybą. Taip pat nepamiršti tinkamai parinkti ir naudoti pragulų gijimą skatinančius pleistrus, išsiaiškinti pakartotinio pragulų atsiradimo priežastis ir jas pašalinti. J.
Šiuolaikinis pragulų gydymas
Konservatyvusis III-IV stadijos pragulų gydymas nėra veiksmingas arba tikimasi greitesnio rezultato. Atliekant operaciją, šalinama pragulos ertmė su ją išklojančiu granuliaciniu audiniu bei aplinkiniais surandėjusiais audiniais, atliekama žaizdos plastika.
Vietinis pragulų gydymas
Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti.
Cheminė nekrektomija taikoma tada, kai nekrozės sritis sausa ir stora. Nekrozinė sritis patepama 35-40 proc. salicilio rūgšties tepalu, storai aprišama ir laikoma dvi dienas. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai.
Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas.
Svarbu paminėti, kad būtina atsakingai pasirinkti antiseptines medžiagas pragulų priežiūrai, nes dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir stabdo lėtinės žaizdos gijimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.
Mitybos svarba pragulų gydyme
Pacientui, kuriam yra opų, žaizdų ar pragulų, būtina įvertinti mitybą, o prireikus ją koreguoti: tokio ligonio bazinis energijos poreikis yra 30-35-40 kcal/kg/d., 1,25-1,5 g/kg/d. baltymų (jei yra dideli odos defektai - iki 2 g/kg/d.).
Viena iš klinikinės mitybos Lietuvoje pradininkių, gydytoja dietologė dr. E. Gintauskienė teigia: „Šiandien mitybos terapija ligoninėje ir namuose - tarsi du skirtingi pasauliai. Ligoninėje per 24-48 val. galime pradėti enterinę ar, esant poreikiui, parenterinę mitybą. Turime komandą, stebime rodiklius, reaguojame. Bet kai pacientas išrašomas - ypač jei jam reikalinga parenterinė mityba - viskas sustoja. Jos teigimu, ligoninėje mitybos terapija yra efektyviai integruota į gydymo procesą - veikia komanda, galima koreguoti gydymą.
„Dabar 100 proc. kompensuojami įvairūs mišiniai pagal paciento poreikius: standartiniai, su daugiau kalorijų, baltymų ar skaidulinių medžiagų. Kompensuojamos ir reikalingos priemonės - sistemos, pompos.
Tyrimai Lietuvoje rodo, kad net 48 proc. onkologinių pacientų nustatomas mitybos nepakankamumas. Prieš širdies operacijas jis diagnozuojamas ketvirtadaliui pacientų, o dar pusei - nustatoma didelė rizika. Neurologinių ligų reabilitacijos centruose mitybos nepakankamumas nustatomas net dviem trečdaliams pacientų.
tags: #kaip #sirdies #nepakankamumas #paveikia #pragulas