Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas nuolatinis pensinio amžiaus žmonių skaičiaus augimas. Ši tendencija atspindi demografinius pokyčius ir turi įtakos socialinei bei ekonominei šalies raidai.
Pensininkų skaičiaus tendencijos šalyje
Spalio 1 dieną minėjome Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Praėjusiųjų metų pradžioje Lietuvoje gyveno 560,6 tūkst. Šių metų pradžioje vyresnio amžiaus žmonių skaičius jau siekė 571,7 tūkst. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst.).
Prognozuojama, kad 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
Pensijų išlaidų ir indeksavimo kontekstas
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Taip pat skaitykite: Mada vyresniems: Lietuvos perspektyva
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Dirbantys pensininkai: skaičiai ir motyvai
Pensinio amžiaus sulaukusių, tačiau vis dar dirbančių gyventojų Lietuvoje kasmet daugėja. „Lietuvoje dirba apie beveik 75 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų ir tai yra 12 procentų nuo visų pensininkų“, - teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. Pasak Vilniaus universiteto docento Algirdo Bartkaus, šie skaičiai - išties dideli.
Dirbti, sulaukę pensijos, gyventojai ryžtasi dėl dviejų pagrindinių priežasčių. „Matome, kad yra didelė dalis žmonių tokių, kurių tiesiog darbo rinka dar nepaleidžia. Jie yra vertinami darbuotojai ir dar tęsia savo karjerą“, - teigė M. Kozič. Pasak A. Bartkaus, tokių darbuotojų nepakeičia net ir veržlus jaunimas. „Juos pakeičiantys, sakykime, nauji darbuotojai, jaunimas, ką tik įsiliejęs į darbo rinką - jų įgūdžių, paprasčiausiai, neturi. Savotiškai, tai yra gyvybiškai būtini mūsų ekonomikos funkcionavimui darbuotojai“, - teigė jis.
Kita dalis vyresnėlių - tiesiog nemato kitos išeities, esą darbingame amžiuje didelio atlyginimo neuždirbo, pensijai nekaupė, todėl ir senatvės išmoka dabar nedidelė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokių turėtų būti dauguma, tačiau mokslininkai sako, kad yra atvirkščiai. „Situacija yra absoliučiai paradoksali ir dirbti ilgiau lieka tie, kurie ir anksčiau uždirbo didesnį atlygį, ir kurių pensija šiandien yra didesnė“, - tikino Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Zitikytė.
Sveikatos ir socialiniai veiksniai
Gal dirbančių pensininkų būtų ir daugiau, tačiau lietuvių sveikata - viena prasčiausių Europos Sąjungoje. „Sulaukęs 65 metų europietis dar gali tikėtis, kad apie dešimt metų sveikata bus pakankamai gera, o Lietuvoje ta trukmė yra apie šeši metai“, - teigė Vilniaus universiteto mokslininkė K. Zitikytė. Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali.
Taip pat skaitykite: Užimtumo galimybės senjorams Lietuvoje
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. Kristina Zitikytė ir prof. 2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. Mokslininkai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Lietuvos pensininkai vyrai labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys.
Pensijų dydžių paskirstymas ir netolygumai
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų. „Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. J.
Viena iš problemų - žema pensijų pakeitimo norma. Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos, antrina Šiaulių banko vyr. Žems pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės.
Finansavimo mechanizmai ir papildomos įmokos
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai).
Taip pat skaitykite: Diskusijos apie pensijų reformą
Regioninis kontekstas: gyventojų skaičius ir migracija
Akivaizdu, kad suburbanizacijos procesas Kaune ir Klaipėdoje ir toliau vyksta sparčiai, atnešdamas eilę su tuo susijusių problemų. Iš didžiųjų miestų vienintelė paaugo Vilniaus miesto savivaldybė - +1,7 %. Absoliučiais skaičiais gyventojų labiausiai padaugėjo Vilniaus miesto savivaldybėje - net +10 317, Kauno rajono savivaldybėje - +2 913, Vilniaus rajono savivaldybėje - +2 337, Klaipėdos rajono savivaldybėje - +2 318.
Šešiose savivaldybėse - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų bei Vilniaus ir Kauno rajonų - gyvena daugiau nei 100 000 tūkstančių gyventojų. Penkiose savivaldybėse gyvena mažiau nei 10 000 gyventojų: Kalvarijos, Rietavo, Pagėgių, Birštono ir Neringos.
Radviliškio rajono kontekstui svarbūs faktai
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas savivaldybių (kartu ir regionų ir apskričių) gyventojų skaičius 2023 m. ... Radviliškio r. ... Šiaulių m. Šiaulių r. Jurbarko r. Šilalės r. Tauragės r. Mažeikių r. Plungės r. Telšių r. Anykščių r. Ignalinos r. Molėtų r. Utenos r. Zarasų r.
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas nuolatinis pensinio amžiaus žmonių skaičiaus augimas. Ši tendencija atspindi demografinius pokyčius ir turi įtakos socialinei bei ekonominei šalies raidai.
Gyvenimo pavyzdžiai ir motyvacija likti darbe
Mokytoja Laimutė dirba jau 43 metus ir, nors šiuo metu jau galėtų mėgautis užtarnautu poilsiu, kas rytą vis dar keliasi į pamokas. „Neįsivaizduoju rugsėjo be mokinių žvilgsnių, neįsivaizduoju ryto, kai nereikėtų skubėti“, - teigė lietuvių kalbos mokytoja Laimutė Valantiejienė. Moteris sako likusi mokykloje dėl to, nes darbas teikia jai malonumą.
Panašiai kalba ir istorijos mokytoja Vilija Malonaitienė, kuri darbo Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijoje palikti taip pat neskuba. „Galbūt, manęs dar per daug, kad aš likčiau tik namie ir užsiimčiau kažkuo kitu. Aš užsiimu kitkuo, bet, aišku, pagal galimybę, pagal norą. Kol kas - dabar aš tokia. Man dabar gerai, kol kas dar jėgų yra ir aš tuo džiaugiuosi“, - atviravo moteris.
GERIAUSI VISŲ LAIKŲ PATARIMAI DĖL IŠĖJIMO Į PENSIJĄ + DAUGIAU PRAMOGŲ!
Ekonominiai iššūkiai ir politinės iniciatyvos
Ekonomistai įspėja, kad, jei dirbančių pensininkų skaičius padvigubėtų ir sudarytų 10 procentų Lietuvos darbuotojų, tektų rimtai svarstyti apie pensinio amžiaus vėlinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc.“
Pensijų biudžeto prioritetai
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Valstybės institucijos planuoja didinti pensijų finansavimą ir indeksuoti pensijas, siekiant mažinti skurdo riziką senatvėje ir užtikrinti didesnį pensijų atitikimą ankstesnėms pajamoms.
tags: #pensijinio #amziaus #zmoniu #skaicius #radviliskyje