Ketinimai ilginti pensinį amžių iki 65-erių šalyje sukėlė piktas diskusijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijos amžių ilginti iki 65-erių ir suvienodinti jį ir vyrams, ir moterims. Tačiau mes gyvename trumpiausiai visoje ES. Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė yra 71 metai, o ES vidurkis viršija 79 metus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje 2008 m.
ES valstybėse senjorai į pensiją išeina būdami 60-65 metų amžiaus. Vadinasi, lietuviai su dar kelių valstybių gyventojais iš darbo rinkos pasitrauktų vėliausiai.
- Manau, kad pensinio amžiaus ilginimas yra neišvengiamas. Argumentai Lietuvoje panašūs kaip ir kitose ES valstybėse - ilgėjanti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo trukmė, mažėjantis gimstamumas, visuomenės senėjimas. Valstybinio socialinio draudimo esmė - kartų solidarumas, t. y. Pensinio amžiaus ilginimas dabartinių "Sodros" problemų neišspręs, bet yra būtina sąlyga ilgalaikiam "Sodros" tvarumui. Šiuo metu su visuomene, ekspertais, socialiniais partneriais diskutuojame, kaip tai padaryti mažiausiai skausmingu būdu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė siūlo stiprinti įmokėtų įmokų ir gaunamų išmokų ryšį, o tai galima daryti keliais būdais.
Ekspertų nuomonės išsiskyrė, bet alternatyvų esmė ta pati - vesti viso darbuotojo gyvenimo įmokėtų įmokų apskaitą ir jo pensiją sieti su jo įmokėtomis įmokomis, žinoma, indeksuojant pagal vidutinio darbo užmokestį, infliaciją ar kitą formulę. Ta reforma neliestų dabartinių pensininkų ir nekeistų jau uždirbtų teisių dabartinėje sistemoje. Taigi perėjimas į naują sistemą būtų ilgalaikis procesas. Taip pat reikėtų racionalizuoti "Sodros" administravimą. O trumpalaikis gelbėjimas, mano nuomone, turėtų apimti ir "Sodros" skolų dengimą iš valstybės biudžeto, nes skolų kupra kels nuolatinę grėsmę "Sodros" tvarumui.
Pirmaisiais metais jis teduotų mažą dalelytę to, kokio konsolidacijos masto siekiama. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, į ilgėjančias demografines tendencijas ir į tai, kad "Sodros" klausimas turi būti sprendžiamas ne metams, dvejiems, o penkiolikai-dvidešimčiai metų ir kad apskritai "Sodra" liktų gyvybinga, bijau, kad laipsniško pensinio amžiaus ilginimo tiesiog neišvengsime. Galime diskutuoti, ietis laužyti, bet anksčiau ar vėliau tą sprendimą reikės priimti. Pensinio amžiaus ilginimas nėra dabartinių "Sodros" problemų sprendimo vaistas.
Taip pat skaitykite: Mada vyresniems: Lietuvos perspektyva
Stebuklingų vaistų nėra, bet pirmiausia reikia sustabdyti nedarbo lygio didėjimą ir emigraciją. Tai turėtų būti bene svarbiausias uždavinys ir prioritetas. Antras blokas - "Sodros" pajamos ir išlaidos. "Sodros" pajamų požiūriu, abejoju, ar galima ką nors stebuklinga nuveikti. Reikia kovoti su šešėliniais atlyginimais. O pajamų didinimo būdai susiję su "Sodros" mokesčių didinimu.
"Sodros" aparatas yra išsipūtęs per ekonomikos gerovės metus, ir to niekas nenuneigs. Dabar buvo mėginimų jį šiek tiek pakarpyti, bet rezervų yra apstu. Trečias būdas yra pats skausmingiausias - žvelgti į "Sodros" išmokas ir ieškoti galimybių taupyti. Bet šiuo metu labai nesėkmingai imamės iniciatyvų, kad ir motinystės išmokų srityse. Iš pradžių sakoma, jog bus išsaugotos išmokos, paskui pradedami keisti sprendimai, daug populizmo ir neaišku, koks galutinis tikslas. Reikėtų pritarti darbo grupės pasiūlymams dėl valstybių pensijų, nes šioje srityje pernelyg didelis iškraipymas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pasiūlymus, kaip būtų galima keisti valstybinių pensijų sistemą. Tačiau su jais susipažinusios profesinės sąjungos nenori, kad jų nariams priklausančios privilegijos būtų siaurinamos.
Siūlo keisti valstybines pensijas
Šiuo metu minimalus stažas pareigūnų ir karių pensijai gauti yra 5 metai. Maždaug nuo 45 metų nemažai jų palieka tarnybą. Skaičiuojama, kad ketvirtadalis šių pensijų gavėjų nėra sulaukę ir 50 metų, nors norint gauti paprastą senatvės pensiją reikia sulaukti bent 64 metų. Pareigūnų ir karių pensijas gauna apie 24 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vidutinė tokia naujai skiriama pensija su priedu sudaro 568 eurus. Sulaukę įprasto pensinio amžiaus, kariai ir pareigūnai taip pat gauna ir paprastą senatvės pensiją, kuri dabar siekia vidutiniškai beveik 540 eurų. Taigi, jau dabar pareigūnai ir kariai iš abiejų išmokų gali gauti per 1 tūkst. eurų. Maždaug 40 proc. šių valstybinių pensijų gavėjų taip pat gauna ir „Sodros“ pensiją. Beveik 35 proc. dar dirba, tad prie atlyginimo prisideda ir valstybinę pensiją, nors valstybinės pareigūnų ir karių pensijos bent pačioje pradžioje buvo skirtos tam, kad padėtų darbo netekusiems pareigūnams ir kariams.
Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti informaciją, kaip ministerija siūlo keisti dabartines pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tarp tokių pasiūlymų - ilgesnis stažas pensijai gauti (15 m. vietoje 5 m.), teisės į ją susiejimas su statutiniu amžiumi (dabar tėra 20 m. tarnybos reikalavimas). Be to, siūloma, kad tokios valstybinės pensijos būtų skaičiuojamos pagal 15 metų gautas pajamas (ne 5 m., kaip yra dabar). Galiausiai, kai kariai ir pareigūnai gautų įprastą „Sodros“ pensiją, jos dydžiu būtų mažinama valstybinė pensija.
Taip pat skaitykite: Užimtumo galimybės senjorams Lietuvoje
Susipažinkite su Lietuvos gyventojų senėjimo iššūkiais ir galimais sprendimais.
Pareigūnai nenori pokyčių
Susipažinusi su ministerijos siūlymais, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) dalį suplanuotų pokyčių vertina atsargiai. Daugelį pareigūnų ir karių profesinių sąjungų vienijanti federacijos siūlo koreguoti kai kurias ministerijos pasiūlytas nuostatas, nes jos esą gali programuoti naujas problemas. „Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei“, - sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF vertinimu, siūlymas ilginti minimalų tarnybos stažą teisei į pensiją įgyti iki 15 metų yra netinkamas, nes tai esą blogina pareigūnų padėtį. „Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. Pareigūnų darbo užmokestis po truputį didėjo tik nuo 2016 metų. Imant 15 metų „atgal“ -vienareikšmis pareigūnų situacijos bloginimas. LTPF siūlymas - sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį“, - aiškina federacija.
Ji nesutinka, kad pareigūnų ir karių pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už 1 tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. Į darbo užmokestį įskaitomi visi priedai ir priemokos, t. y. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Pagal tokį paskaičiavimą, pareigūnas, turintis 30 metų darbo stažą, turėtų gauti 75 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją. „Tačiau, skaičiuojant pensiją nuo paskutinių 15 metų darbo užmokesčio vidurkio, darbo užmokesčio vidurkis mažėja ir jis gali būti gerokai mažesnis, negu 70 proc. paskutinio darbuotojo darbo užmokesčio. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija“, - aiškina federacija.
Ji nesutinka ir su siūlymu, kad teisė į pensiją būtų įgyjama kartu su vadinamu statutiniu amžiumi sulaukus 55 arba 60 metų. Tai yra, jeigu pareigūnas pradėjo tarnybą būdamas 20-ies ir sėkmingai tarnavo 25 metus, jis galės išeiti į pensiją, bet valstybinė pensija jam bus pradėta mokėti tik po 10 metų. „Ne kiekviena tarnyba savo gretose išlaiko pareigūnus, vyresnius nei 45 metai, ir tam yra daugybė priežasčių. Tačiau reiktų įvertinti realybę, kad nėra taip paprasta įsidarbinti buvusiems pareigūnams. Ar reikalingos tokios papildomos įtampos pareigūnų bendruomenėje?“ - retoriškai klausia federacija.
Taip pat skaitykite: Vaiko slauga ir nedarbingumo sąlygos
Ji skaičiuoja, kad tokie pokyčiai per 10 metų valstybei vieno pareigūno sąskaita „sutaupytų“ apie 44 tūkst. eurų: „Vargu, ar po 10 metų pradėta mokėti didesnė pensija kompensuotų šias netektis. LTPF nesutinka su tokiu siūlymu, būsimoje reformoje negali likti jokio „tuščio“ laikotarpio.“
Federacija viliasi, kad ministerija įsiklausys į jos pastabas ir bent dalį dabartinių privilegijų paliks. „Manome, kad planuojamas 10 metų pereinamasis laikotarpis, numatant galimybę pareigūnui rinktis, pagal kurį reguliavimą skirti ir mokėti valstybinę pensiją, yra gana racionalus sprendimas. Vis tik tikimės, kad projektą rengusi ministerija įsiklausys į pareigūnų bendruomenės pastabas ir pakoreguos projektą. Tai būtų geros valios žingsnis plėtojant socialinį dialogą ir rūpinantis pareigūnų bei karių ateitimi“, - komentuoja L. Soščekienė.
Kiek laiko reikia pokyčiams?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad šios Vyriausybės programoje numatytas tikslas sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas. Nuo Vyriausybės darbo pradžios praėjo beveik 3 metai, tačiau valstybinių pensijų reforma iš vietos vis dar nepajudėjo. Tiesa, ir ankstesniam ministrų kabinetui ši reforma nepavyko.
„Rengiami siūlymai, kaip sistemiškai pertvarkyti visas pensinio pobūdžio išmokas, laikantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principų bei siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių“, - komentare portalui tv3.lt nurodė ministerija.
Ji tikino, kad nėra parengusi įstatymo projekto, kuriuo būtų siūloma reformuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimą. „Ir toliau vyksta darbinio pobūdžio pokalbiai, susitikimai ir diskusijos su visomis suinteresuotomis šalimis, ieškant geriausių sprendimų. Tik išdiskutavus visus siūlymus dėl visų pensinio pobūdžio išmokų, bus rengiamas teisės akto projektas. Jį parengus, visuomenei bus sudarytos galimybės su juo susipažinti“, - paaiškino ministerija.
tags: #del #pensijinio #amziau #pratesimo