Šiame straipsnyje aptarsime socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, pensijų kaupimo niuansus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Pensijų kaupimas: ką svarbu žinoti?
Pensijų kaupimas yra svarbi finansinio planavimo dalis, leidžianti užsitikrinti orią senatvę. Aptarsime, ką reikia žinoti apie pensijų kaupimą Lietuvoje, įmokas, galimybes sustabdyti ar atnaujinti kaupimą ir kitus svarbius aspektus.
Kas yra antroji pensijų pakopa?
Antroji pensijų pakopa - tai sistema, kurioje dalis socialinio draudimo įmokų yra nukreipiama į asmeninę pensijų sąskaitą pensijų fonde. Tai leidžia kaupti papildomą kapitalą senatvei.
Jau kaupiu: ar reikia ką nors daryti?
Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Invalidumo pensijos straipsnio analizė
Pavyzdžiui, dirbate samdomą darbą ir uždirbate 1153 eurus neatskaičius mokesčių per mėnesį. 2026 metais Jūsų pensijų kaupimo įmoka yra 34,59 euro. Kartu su valstybės skatinamąja įmoka kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 68,08 euro.
Jei dirbate savarankiškai, įmokas mokate patys - kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas.
Jeigu laikinai nedirbate, įmokų mokėti nereikia.
Esu kaupimo dalyvis, tačiau neterminuotai sustabdžiau įmokų mokėjimą
Dalis antrosios pensijų pakopos dalyvių tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad tuo metu jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų, tačiau iki tol sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau yra investuojamos.
Informaciją apie tai, ar esate neterminuotai sustabdę įmokų mokėjimą, galite rasti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Joje taip pat matysite, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate.
Taip pat skaitykite: Pensijų įstatymo naujienos
Jeigu nuspręsite atnaujinti anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, turėsite pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.
Esu kaupimo dalyvis, tačiau laikinai sustabdžiau įmokų mokėjimą
Jeigu dalyvaujate antrosios pensijų pakopos pensijų kaupime, tačiau esate pateikę prašymą tam tikram laikotarpiui stabdyti įmokų mokėjimą, per tą laikotarpį įmokos nuo Jūsų atlyginimo neskaičiuojamos. Suma, kuri jau yra pensijų fonde, ir toliau yra investuojama pensijų kaupimo bendrovės.
Pasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, įmokos į pensijų fondą vėl pradedamos pervesti įprasta tvarka - Jums nieko daryti nereikia.
Svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą skaičių kartų, net jeigu šia galimybe jau buvote pasinaudoję anksčiau. Jeigu nuspręsite atnaujinti įmokų mokėjimą dar nepasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Dar nekaupiu, bet noriu pradėti: ką daryti?
Sausio mėnesį gyventojams, kurie iki šiol niekada nebuvo kaupimo dalyviai, bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę kaupti antroje pakopoje. Tai yra pasiūlymas ir informacija.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Jei norite pradėti kaupti, tereikia išsirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su ja. Jei nuspręsite to nedaryti - netapsite pensijų kaupimo dalyviu, jokių papildomų veiksmų imtis nereikės.
Pasirašyti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove galite bet kada, net jei negausite informacinio pranešimo apie galimybę prisijungti prie kaupimo.
Ar galima grįžti į pensijų kaupimą, jei buvau pasitraukęs?
Žmogus gali bet kada sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, jei dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Jokių papildomų finansinių ar laiko apribojimų nėra - galioja tos pačios sąlygos kaip ir visiems naujiems pensijų kaupimo dalyviams.
Atkreipkite dėmesį, kad nauja sutartis nepradeda galioti iš karto - ji įsigalioja nuo trečio mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre. Tai bendra taisyklė, taikoma visiems.
Sugrįžus į pensijų kaupimą, dalyvavimas pradedamas iš naujo. Žmonės, kurie kartą jau pasinaudojo galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo pereinamuoju 2026-2027 metų laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės, nes pereinamasis laikotarpis galioja tik sutartims, sudarytoms iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Kur rasti informaciją apie mano pensijų kaupimą?
Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
Pagrindiniame paskyros puslapyje pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek - valstybės skatinamosios įmokos.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas: savivaldybių praktika
Pastaruoju metu iškilo klausimas dėl savivaldybių praktikos apdrausti savo darbuotojus papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu už savivaldybės biudžeto lėšas. Aptarsime skirtingų savivaldybių patirtį šiuo klausimu.
Anykščių rajono savivaldybės administracija už 60 tūkstančių eurų iš ADB „Gjensidige“ užsisakė papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo paslaugą. Šiuo metu Anykščių rajono savivaldybės administracijoje dirba 181 asmuo, tačiau papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas užsakytas platesniam specialistų ratui.
„Preliminari perkamų paslaugų apimtis: 200 apdraustųjų (pasiliekant galimybę įtraukti naujai priimamus darbuotojus metų eigoje)“, - „Anykštą“ informavo savivaldybės komunikacijos specialistė Silvija Sakevičiūtė.
Kaip nurodė S. Sakevičiūtė, „draudžiami darbuotojai pilna apimtimi, išskyrus darbuotojus, priimtus pagal terminuotą darbo sutartį“.
Kaip nurodoma draudimo bendrovės „Gjensidige“, kurios paslaugomis naudosis savivaldybės administracija, tinklalapyje, papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas užtikrina šeimos ar gydytojo specialisto konsultaciją, paskirtų diagnostinių tyrimų atlikimą, ambulatorinį gydymą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose visoje Lietuvoje.
„Jūsų darbuotojai taupys laiką negaišdami jo eilėse. Jie galės į gydytoją specialistą kreiptis tiesiogiai ir laiku diagnozuoti ligą.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas „Anykštai“ sakė, kad savivaldybės administracijos darbuotojų papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu už savivaldybės biudžeto pinigus nedraudžia.
„Kadangi turime veikiančią profsąjungą savivaldybės administracijoje, iš jos pusės buvo toks pageidavimas, kad gal norėtų, bet vis dėl to esame valstybinė institucija, Lietuvoje gydymą nemažu atveju galima gauti ir nemokamai, turime veikiantį pirminės sveikatos priežiūros centrą, ligoninę. Ir kažkaip nebediskutavom šiuo klausimu“, - sakė P.
Administracijos direktorius P. Čyvas pasakojo, kad savivaldybės administracijos darbuotojams suteikia kitokias naudas. Pavyzdžiui, tie darbuotojai, kurie vyksta į kokius nors objektus, apžiūras kaimuose, jie yra skiepijami nuo erkinio encefalito.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis „Anykštai“ taip pat sakė, kad savivaldybės administracijos darbuotojų papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu už savivaldybės biudžeto pinigus nedraudžia.
„Turėjome pasiūlymų iš draudimo kompanijų, bet kažkaip nesusigundėm, galbūt mums per didelė našta. Mes persižiūrėjome savo biudžeto galimybes ir tikrai negalėjome skirti tokių pinigų. Galvojam, kad šitą daugiau propaguoja privatus verslas“, - sakė A.
Po to, kai žinia apie savivaldybės nupirktą papildomo sveikatos draudimo paslaugą pasirodė portale anyksta.lt, buvęs „Sodros“ Anykščių padalinio vadovas, atkūrus Nepriklausomybę buvęs vienu iš Anykščių rajono vadovų Juozas Ratautas komentavo:
„Tai pinigų švaistymas. Darbdavys privalomai draudžia savo darbuotojus, mokėdamas socialinio draudimo įmokas į Socialinio draudimo fondo biudžetą. Lygiai tas pats ir su sveikatos draudimu. Tie asmenys, kurie nesusiję su darbo santykiais, PSD įmokas moka patys arba už juos moka valstybė. Visomis savanoriškomis draudimo rūšimis draudžiami asmenys apsimoka asmeninėmis lėšomis. Savivaldybės administracija turi viešai paaiškinti išlaidų šiam draudimui aplinkybes.“
„Jie save laiko privilegijuota grupe. Mano supratimu, tai yra negražus faktas“, - sakė J.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute politologo išsilavinimą įgijęs konservatorius D. Puzinas savo atsakyme J. Ratautui nurodė, kad savivaldybės administracija papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu savo darbuotojus apdraudė teisėtai.
„Kalbant apie biudžeto lėšų panaudojimą - tai teisėta, tačiau diskutuotina praktika. Vieni ją vertina kaip investiciją į darbuotojų gerovę ir organizacijos stabilumą, kiti - kaip nebūtiną išlaidą, ypač turint omenyje ribotus savivaldybės finansinius išteklius ir kitus aktualius poreikius. Mano nuomone, tokie sprendimai visada turi būti vertinami platesniame kontekste - lyginant naudą, kaštus ir alternatyvias galimybes, kur būtų galima panaudoti tas pačias lėšas“, - į J. Ratauto užklausą atsakė D. Puzinas, pridurdamas, kad iškeltas klausimas vertas platesnės diskusijos ir Anykščių rajono taryboje.
Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktorė Danutė Mažvylienė „Anykštai“ sakė, kad progimnazijos darbuotojai papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu nėra draudžiami.
„Kodėl nedraudžiam? Todėl, kad neturime biudžete tam skirtų lėšų“, - sakė D. Mažvylienė.
Direktorė sakė, kad progimnazijos darbuotojai draudžiami civilinės atsakomybės draudimu. Anykščių vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Virginija Padūmienė „Anykštai“ sakė, kad kiekvienas įstaigos darbuotojas papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu draudžiasi asmeniškai.
„Įstaiga nedraudžia. Nei pinigų tam yra, be to žmogus yra, jis pats draudžiasi“, - sakė direktorė V. Padūmienė.
Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Pleškienė „Anykštai“ sakė, kad taip pat įstaigos darbuotojai papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu nėra draudžiami.
„Skaičiuojam lėšas, dėliojamės ir visada atsiklausiam, reikia to ar nereikia. Kol kas buvo tokia kalba, kad susilaikom. Su darbuotojais šnekamės, kaip įstaigos pinigus geriau panaudoti“, - sakė direktorė J.
tags: #socialinio #draudimo #istatymo #33 #straipsnis #5