Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra vienas seniausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje, turintis gilią istoriją ir reikšmę Lietuvos kultūrai bei religijai. Šis paveikslas, garsinantis Trakų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, užima garbingą vietą mūsų istorijoje. Trakų parapinės bažnyčios Švč. Mergelės Marijos garbingasis paveikslas, kuriame Marija 1718 m. rugsėjo 4 d. buvo karūnuota kaip Lietuvos Globėja, iki pat XVIII a. pabaigos buvęs garsiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Trakų Dievo Motinos paveikslas
Legenda ir Kilmė
Trakų Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo kilmė ir istorija apipinta įvairiomis legendomis. Pagal susiklosčiusią tradiciją šis paveikslas siejamas su Vytautu Didžiuoju. Manoma, kad kunigaikštis jį krikšto proga gavęs dovanų iš Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Paleologo (1374-1423). XVIII a. pradžioje paveikslo kitoje pusėje atsirado įrašas, kad šį paveikslą Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1350-1425). Be to, įraše teigiama, jog tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai - Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087-1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Nors stinga istorinių žinių apie Vytauto vaidmenį Trakams įgyjant senąjį Dievo Motinos atvaizdą, jo kilmės legenda grindžiama patikimais liudijimais, esą paveikslą jau šeštas šimtmetis gerbia ne tik katalikai bei stačiatikiai, bet ir Vytauto pavaldiniai, vietos musulmonai.
Tačiau tyrimai rodo, kad tai negalėjo būti dabartinis Trakų Dievo Motinos paveikslas. Galbūt Ldk Vytautas savo pastatytai bažnyčiai buvo palikęs kitą paveikslą, kurio tolesnis likimas nežinomas? Dabar matoma bizantinei tapybai artima „ikoninė“ Trakų Dievo Motinos paveikslo išvaizda nėra autentiška. Restauratoriai nustatė, kad anksčiau paveikslas buvo didesnis ir Švč. Mergelė Marija buvo vaizduojama kitaip - visu ūgiu, stovinti, vienplaukė, Kūdikėlį laikanti priešais save. Sprendžiant pagal tapybos stilių, šis atvaizdas galėjo būti sukurtas XV-XVI a. sandūroje, jam būdingi gotikos tapybos bruožai.
XVI amžiuje stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Trakų Dievo Motinos paveikslas atskleidžia ir bažnyčios istoriją, kurią anksčiausiai yra aprašęs kanauninkas Symonas Mankiewiczius. Iš jo 1645 m. Vilniuje išspausdintos knygelės sužinome, kad XVII a. pradžioje bažnyčia buvo remontuojama - pristatytas priebažnytis, kalkėmis uždažyta navas puošusi bizantinė tapyba, įrengtas naujas altorius, į kurį įmontuojant Trakų Dievo Motinos paveikslą (anksčiau vaizdavusį visafigūrę Švč. Mergelę Mariją) teko nupjauti ir atnaujinti.
Taip pat skaitykite: Trakų Dievo Motinos paveikslo reikšmė Lietuvai
Trakų bažnyčios vidaus remonto metu (apie 1600 m.) pastačius naują Didįjį altorių, paveikslas buvo sumažintas (nupjauta jo apatinė dalis) ir pakeistas: vietoje prieš tai buvusio perregimo šydo buvo užtapytas Marijos galvą ir kaktą dengiantis gobtuvas (maforijus), papuoštas graikišku kryželiu (tai būdinga ikonų tapybai); Kūdikėlis Jėzus nutapytas sėdintis ant kairiojo Motinos kelio; pakeistas auksuotas ornamentinis fonas. Taigi atvaizdas XVII a. pr. vizualiai „pasendintas“. Galbūt norėta, kad jis labiau atitiktų su Vytauto vardu siejamą istoriją.
Paveiksle, kurį regi šiandienis maldininkas, vaizduojama Hodegetria tipo Dievo Motina, sėdinti veidu į žiūrovą, nukreipusi į jį žvilgsnį. Ant jos kairiojo kelio - purpurinę tuniką vilkintis Kūdikėlis Jėzus, kairėje rankoje turintis knygą, o dešinę tiesiantis link Motinos laikomos, tris rožinio slėpinius simbolizuojančios trižiedės rožės. Maforijaus kaktos srityje nutapytas graikiškas kryžius, o ant kairiojo peties - žvaigždė. Dievo Motinos ikonose ant Marijos kaktos ir pečių vaizduojamos žvaigždės ženklina Mergelės skaistybę.
Paveikslui būdinga bizantiškosios ikonų tapybos kanoninė schema (statika, nuo realybės atsietas vaizdas), kartu jis atspindi kai kuriuos Vakarų Europos vėlyvųjų viduramžių tapybos bruožus - plačius, figūrą po sąlygiškomis klostėmis paslepiančius drabužius, idea¬lizuotą, XV a. „gražiąsias Marijas“ (Tota Pulchra) primenantį veidą.
Stebuklai ir Pamaldumas
Žinios apie pamaldumą Trakų Dievo Motinai ir patiriamus stebuklus prasideda nuo XVII a. pr. Trakų Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo buvo šaukiamasi visų didesnių nelaimių ir negandų metais, jos gailestingumui priskirti džiaugsmingi istorijos įvykiai. 1602 m. Vilniuje kilus maro epidemijai vyskupas Benediktas Vaina su jėzuitais surengė viešą atgailautojų procesiją iš Vilniaus į Trakus, kviesdamas miestiečius melsti išsigelbėjimo prie tuomet jau garsaus Dievo Motinos atvaizdo.
Štai po reikšmingos pergalės prieš turkus prie Chotino (1621) jau 1622 m. buvo surengta iškilminga padėkos procesija į Trakus, vėliau tapusi reguliaria tradicija. Paveikslas buvo lankomas ir per įprastas Dievo Motinos iškilmes. Vyskupas Eustachijus Valavičius 1629 m. pranešime Šv. Sostui rašė, kad prie Trakų bažnyčios paveikslo „į kiekvieną Marijos šventę suplaukia nuostabiai daug nuoširdžiai pamaldžių žmonių“.
Taip pat skaitykite: Kultūros paveldo išsaugojimas
Nuo XVII a. vidurio paveikslas vis labiau garsėjo stebuklais ir malonėmis, atsidėkojant jam buvo dovanoti prabangūs aptaisai, karūnos, juvelyrikos dirbiniai. Dauguma senųjų votų šiandien galima pamatyti Trakų bažnyčioje ir Bažnytinio paveldo muziejuje.
Tuo metu votai būdavo kalami vinukais prie paveikslo, iš viso suskaičiuotos net 394 skylutės - votų tvirtinimo pėdsakai. Ankstyviausia votinė plokštelė datuota 1603 m. Dabar prie paveikslo sukabinti votai žymi įvairius išgijimus, kurių dauguma įvyko laikotarpiu nuo XVIII a. pabaigos iki XX a.
Trakų Dievo Motinos votai
Vainikavimas ir Lietuvos Globėja
1718 m. rugsėjo 4 d. malonėmis ir stebuklais išgarsėjęs Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas auksinėmis karūnomis, o Trakų Dievo Motina paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Globėja. Karūnas atgabeno Lietuvos provincijos jėzuitas tėvas Aleksandras Savickis. Šventasis Tėvas Klemensas XI šiai vainikavimo šventei suteikė visuotinius atlaidus, o į vainikavimo iškilmes suvažiavo daugybė tikinčiųjų iš Lietuvos, Žemaitijos, Rusijos, Palenkės, Mozūrijos, Lenkijos ir Prūsijos kraštų.
1718 m. rugsėjį Trakų Dievo Motinos paveikslas vainikuotas iš Romos atsiųstomis karūnomis. Šiandien vainikavimo ceremoniją primena virš didžiojo altoriaus presbiterijos skliaute kabanti karūna.
Taip pat skaitykite: Dievo Globa: Priežiūra
Neatsitiktinai nuo tada Trakų Dievo Motina laikoma Lietuvos valstybės globėja - šis jos atvaizdas buvo pirmasis karūnuotas Švč. Mergelės Marijos paveikslas Lietuvoje.
Paveikslą karūnuojant (1718 m.) Trakų Madona buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja. Carinės priespaudos metais Trakų Marijos, kaip valstybės globėjos, gerbimas buvo smarkiai suvaržytas ir užgniaužtas; sovietmečiu viešas gerbimas - draudžiamas.
Atlaidai Trakuose
Žmonės nuo seno garbina Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslą. Rugsėjo 1-8 dienomis Trakų Dievo Motinos, visos Lietuvos globėjos, paveikslas savo šviesa apšvies piligrimus, dvasininkus ir į šventovę užsuksiančius svečius.
2025 m. rugsėjo 1-8 dienomis Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vyks tradiciniai Trakinių atlaidai, šiemet kviečiantys tikinčiuosius į Vilties piligrimystę kartu su Marija, Lietuvos Globėja. Atlaidai prasidės rugpjūčio 31 d. (sekmadienį) 18 val. Mišparais. Atlaidai tęsis iki rugsėjo 8 d.
Svarbiausia atlaidų diena - sekmadienis, rugsėjo 4-oji, kuomet šv. Mišios 10 val. ir 17 val. lenkų kalba, 12 val. ir 19 val.
Katechezės prieš vidudienio ir vakaro Mišias - 09.45 val. ir 16.45 val. lenkų kalba, 11.45 val. ir 18.45 val.
Rožinio malda 09.20 val. lenkų kalba, 11.20 val.
Atlaidų programa:
- Rugsėjo 1 d.
- Rugsėjo 2 d.
- Rugsėjo 3 d.
- Rugsėjo 4 d.
- Rugsėjo 5 d.
- Rugsėjo 6 d. meldžiamės už jaunimą ir visus ieškančius pašaukimo.
- Rugsėjo 7 d.
- Rugsėjo 7 d., sekmadienį, 10 val. (lenkų kalba) ir 12 val. (lietuvių kalba) šv.
- Rugsėjo 8 d., pirmadienį, 10 val. (lenkų kalba) ir 12 val. (lietuvių kalba) šv.
- Rugsėjo 8 d., Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmėje, dėkojame už Jubiliejinius Vilties piligrimų metus ir Švč.
Maloniai kviečiame visus tapti Vilties piligrimais! Nesvarbu, ar atvykstate į Trakus su šeima, bendruomene, ar po vieną - visi esate laukiami. „Būk sveika, lobyne neaprėpiamojo Viešpaties!
Artėjančios šventės proga pakalbintas Trakų parapijos klebonas Jonas Varaneckas svarbiausiu Trakinių atlaidų tikslu laiko piligrimystės atgaivinimą. Pirmuosius piligrimus į Trakus atsivedė Šv. Kazimiero bažnyčios jėzuitai.
Paklaustas apie atlaidų prasmę ir sąlygas vikaras kunigas R. Kalmatavičius paaiškina, kad per atlaidus atleidžiama laikinoji bausmė. Kiekviena padaryta nuodėmė reikalauja bausmės - mirties. Per išpažintį atleidžiama amžinoji bausmė, bet lieka laikinoji, už kurią atkenčiama skaistykloje. Atlaidai padeda pastarąją panaikinti. Pagrindinės atlaidų sąlygos, pasak dvasininko, yra atlikti išpažintį, vengti bet kokios, net ir smulkios nuodėmės, dalyvauti šv. Mišiose ir priimti Švč.
„Istoriniai vargonai“: vargonai socialinių tinklų amžiuje (2025-02-22)
Trakų Dievo Motinos Atvaizdo Kartotės
Kadangi tikėta, jog stebuklingas yra ne tik pats paveikslas, bet ir jo kopijos kūrinys, ypač baroko epochoje, kartotas įvairiomis formomis: paveikslais, raižiniais, medalikėliais. Straipsnyje norima šį kūrinį nagrinėti tipo ir individo požiūriu, į Dievo Motinos atvaizdą žvelgiant kaip į tam tikrą formą, galinčią tapti pagrindu kitiems pakartojimams. Pats paveikslas kaip daiktas savyje neturi kulto vertybių, nes visa pagarba ir garbinimas priklauso šventajam asmeniui, kurį jis vaizduoja.
Imitations of this picture can be seen in the churches of Varniai, Vilnius, Agluona, Rozalimas and in the Kaunas Seminary. The closest to the prototype is the picture in Agluona.
Aglonos Dievo Motinos paveikslas
Pašto Ženklas
Pirmasis Lietuvos filatelistikos istorijoje kartu su Lenkijos paštu išleistas proginis pašto ženklas, kuriame pavaizduotas Trakų Dievo Motinos paveikslas, pristatytas liepos 27 dieną. Bendro abiejų šalių paštų kūrinio pristatymas vyko Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje.
Abiejų šalių paštų administracijos nusprendė, kad pašto ženklas bus išleistas sudvigubintas, kad galima būtų parodyti du Trakų Dievo Motinos atvaizdus - su puošniais apkaustais ir be jų. Jo nominalai - 1,56 euro ir 3,40 zloto.
Pašto ženklas su Trakų Dievo Motinos atvaizdu