Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimos įdomios tendencijos, susijusios su pensinio amžiaus žmonių užimtumu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užimtumo lygis tarp šios amžiaus grupės pasiekė rekordinį lygį. Panašus lygis buvo užfiksuotas tik 2007 metais.
Šis aukštas užimtumas yra išskirtinis, žinant, kad Lietuvos gyventojų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo. „Swedbank“ analitiko teigimu, tokį aukštą užimtumą lėmė darbingo amžiaus žmonių migracija ir išaugęs gyventojų įsitraukimas į darbo rinką.
Tačiau kartu su augančiu užimtumu pastebimos ir tam tikros problemos. N. teigimu, „Vienu metu sparčiai augant darbo jėgos skaičiui gali didėti ir užimtumas, ir nedarbo lygis.
Nedarbo lygis šalyje pernai siekė 7,1 proc. - 0,3 proc. punkto daugiau nei 2023 metais. Statistikų teigimu, 2024-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo 112 tūkst. bedarbių ir 0,9 mln. ekonomiškai neaktyvių vyresnių nei 15 metų gyventojų - per metus jų skaičius atitinkamai išaugo 6 proc. (6,3 tūkst.) ir sumažėjo 0,1 proc.
Skurdo Rizika ir Socialinė Atskirtis
Spalio 17-oji - Tarptautinė kovos su skurdu diena - primena, kad skurdas yra ne tik materialinė, bet ir gili socialinės atskirties bei diskriminacijos problema. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje lenkia vidutinį Europos Sąjungos lygį ir 2024 m. Skurdo rizika ypač didelė tarp 50-64 metų amžiaus gyventojų - šioje grupėje skurdo ribą pasiekia beveik vienas iš penkių (18,6 proc.).
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Darbo ieško daugiau nei 60 tūkst. vyresnių nei 50 m. Viena pagrindinių šių sunkumų priežastis - jau minėtas amžizmo reiškinys (angl. ageism). Darbdaviai dažnai vadovaujasi stereotipais: vyresni darbuotojai neva yra „mažiau lankstūs“, nenorintys mokytis ar sunkiau adaptuojasi prie naujų technologijų.
Situaciją dar labiau apsunkina lyčių nelygybė. Vyresnio amžiaus moterys yra itin pažeidžiamos - jos dažniau dirba ne visu etatu, gauna mažesnius atlyginimus, o dėl darbo pertraukų (vaikų ar artimųjų priežiūros) sukaupia mažesnį stažą. Todėl jų pensijos vidutiniškai 14 proc.
„Jei norime Lietuvoje kurti teisingesnę visuomenę, turime pradėti nuo paprasto principo - darbas turi garantuoti orų gyvenimą, o ne tapti skurdo spąstų priežastimi. Todėl palankiai vertiname įvairias priemones, kurios skatina vyresnių darbingo amžiaus asmenų įsidarbinimą: reikalingų įgūdžių įgijimą, perkvalifikavimą, mokymo galimybes.
Koks yra geriausias kraujospūdis vyresnio amžiaus žmonėms?
Socialinis Aktyvumas ir Sveikata
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą vertina geriau nei prieš 5 metus, rodo pastarasis tarptautinis Europos senėjimo tyrimas. Analizuojant 65 metų ir vyresnių žmonių situaciją, pastebėta, kad, pvz., Danijoje, Nyderlanduose socialiai aktyviai gyvena daugiau nei 65% šių gyventojų.
„Ši tendencija pastebima ir gatvėse. Kiek dažnai matome pas mus senjorus viešose erdvėse sporto klubuose, kine, politikoje ar savanoriaujančius? Nagrinėjome, ar gali būti tai susiję su prastesne nei vakarų Europos šalyse sveikata. Paaiškėjo, kad ne: Danijoje net ir turėdami kasdienės veiklos apribojimų, tarkim, sunkiai judantys - 37% gyventojų vis vien lanko socialinį ar sporto klubą. O pas mus ši dalis siekia vos vieną procentą“, - sakė profesorius dr.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
„Vienišumas ir socialinis aktyvumas smarkiai susiję. Vyresniame amžiuje žmonės dažnai praranda artimus draugus ar gimines, su kuriais bendravo, o mes savo šalyje eidami senyn neturime kuo tų ryšių pakeisti. Tai čia signalas ir savanorystės organizacijoms, ir visuomenės klubams, sporto klubams, labiau įtraukti šią amžiaus grupę kaip savo dalyvius. Ji įvairialypė ir didelė, galinti būti ne tik aktyvi, bet ir atnešti į veiklą sukauptų žinių, kompetencijų“, - sakė prof. dr. A.
Lietuvoje tarp pensinio amžiaus žmonių maždaug penktadalis (apie 20 proc.) yra su kasdienės veiklos apribojimais. Tai reiškia, kad jiems sunku be aplinkinių pagalbos tvarkytis namuose, pasigaminti valgyti, nusiprausti, apsipirkti ar apmokėti sąskaitas.
Kaip akcentuoja VU Psichologijos instituto mokslininkė dr. „Čia itin svarbu dirbti dviem kryptimis: ne tik stiprinti sveikatos sistemos orientaciją į ligų prevenciją, bet ir suteikti pakankamai paramos užtikrinant savarankiškumą senatvėje. Matome, kad daugeliui pensinio amžiaus žmonių reikia daugiau pagalbos su kasdieniais klausimais, o ypač - daugiau galimybių dalyvauti visuomenėje, bendrauti, sportuoti, prisidėti prie savanorystės. Tai svarbu, kad senatvė būtų ne liūdna ir vieniša, o rami ir gera,“ - sako VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. O.
Europos Sveikatos, Senėjimo ir Išėjimo į Pensiją Tyrimas (SHARE)
Lietuvoje šiuo metu vyksta jau 10-asis tarptautiniu mastu vykdomas visuomenės senėjimo tyrimas. Didžioji dalis gyventojų (apie 1,3 tūkst.) bus apklausiama jau ne pirmą kartą, mat šis tyrimas yra tęstinis, tiriantis senėjimo pokyčius namų ūkiuose bėgant metams. Taip pat bus apklausta dar apie tūkstantis naujų tyrimo dalyvių. Apklausas gyventojų namuose atliks KANTAR apklausų atlikėjai.
Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) tyrimas vyksta jau 24 metus. Jame dalyvauja 28 Europos šalys. Lietuvoje 2025 m. tyrimas atliekamas ketvirtą kartą. Tai yra pats didžiausias Europoje senėjimo tyrimas, analizuojantis 50+ amžiaus žmonių gyvenimą iš įvairių perspektyvų: sveikatos, pajamų, finansinio raštingumo, socialinio aktyvumo, užimtumo ir kt. Lietuvoje tyrimą organizuoja Vilniaus universitetas, apklausas rengia KANTAR.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Pagrindiniai SHARE tyrimo aspektai:
- Sveikata
- Pajamos
- Finansinis raštingumas
- Socialinis aktyvumas
- Užimtumas