Aukso, kaip saugaus prieglobsčio, vaidmuo per pastaruosius dešimtmečius itin sustiprėjo. Kiekviena pasaulinė krizė - pradedant nuo Didžiosios depresijos 1929 m., naftos kainų šoko 1973 m., „Juodojo pirmadienio“ akcijų rinkos griūties 1987 m., Azijos finansų krizės 1997 m., „dot-com“ burbulo sprogimo 2000 m., 2008 m. pasaulinės finansų krizės, euro zonos skolų krizės 2010 m., COVID-19 pandemijos 2020-2023 m., karo Ukrainoje nuo 2022 m., rekordinės infliacijos 2022-2023 m., bankų sektoriaus krizės 2023 m., technologijų sektoriaus nuosmukio, Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus griūties - ir rekordinio aukso kainos šuolio 2025 m.
Aukso luitai - stabilumo simbolis krizės metu.
Aukso Standartas: Stabilumo Garantas
Aukso standartas (angl. gold standard) - tai pinigų sistema, kurioje šalies valiutos vertė yra tiesiogiai susieta su aukso atsargomis. Pagal šį modelį pinigai galėjo būti keičiami į auksą už fiksuotą kainą, o vyriausybė turėjo užtikrinti, kad jos aukso atsargos atitiktų cirkuliuojančių pinigų kiekį.
Sistema atsirado XIX amžiaus viduryje, pirmą kartą ją įdiegus Didžiojoje Britanijoje 1821 metais. Tai greitai pritaikė ir kitos šalys, įskaitant JAV ir daugelį Europos valstybių, kad užtikrintų savo ekonomikos ir valiutos stabilumą. Aukso kaina pagal šį standartą buvo fiksuota - pavyzdžiui, JAV ji siekė 20,67 JAV dolerių už unciją.
Kiekviena šalis fiksuodavo savo valiutos vertę aukso atžvilgiu savarankiškai, o ne pagal JAV. Tačiau JAV, kaip didelė ekonominė jėga (ypač XX a. ● Klasikinio aukso standarto laikotarpiu (XIX a. pab. - XX a.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
- Didžioji Britanija: 1 svaras sterlingų buvo prilygintas ~113 gražų (grains) aukso.
- JAV: 1 Trojos uncija aukso = 20,67 JAV dolerio.
- Kitos šalys fiksuodavo savo kursą aukso atžvilgiu nepriklausomai, bet siekdavo stabilumo tarptautinėje prekyboje.
- Aukso standartas buvo laikinai sustabdytas daugelyje šalių, bet vėliau atstatytas, nors nebe taip tvirtai.
- Tada JAV doleris tapo vienintele valiuta susieta su auksu (35 USD/uncija), o kitų šalių valiutos buvo susietos su doleriu.
Apibendrinant, iki Bretton Woods susitarimo (1944 m.) kiekviena šalis fiksuodavo savo valiutą savarankiškai, o JAV nebuvo „standarto“ centras. Po 1944 m. Aukso standartas suteikė stabilumo tarptautinėje prekyboje ir finansuose, nes užtikrino, kad kiekvienos šalies valiuta turės tvirtą pagrindą, pagrįstą ribotu aukso kiekiu.
Tai kontroliavo infliaciją, nes šalys negalėjo išleisti daugiau pinigų nei turėjo aukso atsargose. Tačiau sistema turėjo ir trūkumų, ypač per ekonomines krizes.
Didžioji Depresija Ir Aukso Svarba
Didžioji depresija buvo didžiausias pasaulinės ekonomikos nuosmukis, kuris prasidėjo 1929 metais. Ši krizė buvo sukelta daugelio veiksnių, tačiau svarbiausiu laikytinas 1929 metų spalio mėnesį įvykęs JAV akcijų rinkos krachas, vadinamas „Juoduoju ketvirtadieniu“.
Auksas buvo itin svarbus Didžiosios depresijos metu dėl jo ryšio su aukso standartu, kuris tuo metu buvo plačiai taikomas daugelyje pasaulio šalių. Aukso standartas pirmą kartą oficialiai įdiegtas Didžiojoje Britanijoje 1821 m., o XIX a. bėgyje jį palaipsniui perėmė ir kitos šalys.
Kai 1929 metų pasaulinė ekonominė krizė išprovokavo didelius ekonominius nuostolius, aukso vertė ir atsargos tapo esminiais veiksniais, padedančiais išlaikyti finansinį pasitikėjimą. Vyriausybės, įskaitant JAV, pasitelkė auksą kaip priemonę stabilizuoti valiutą, kovoti su infliacija ir atkurti pasitikėjimą pinigų sistema.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Dėl ribotos aukso pasiūlos ir jo pastovios vertės jis tapo patikima investavimo priemone ir ekonominio stabilumo simboliu. Didžioji depresija taip pat atskleidė aukso standarto silpnybes, dėl kurių kai kurios šalys nusprendė atsisakyti šio sistemos.
Aukso standartas, kuris tuo metu siejo valiutų vertę su aukso atsargomis, nebeatitiko ekonominės realybės, kai krizė sukėlė didžiulį infliacijos, nedarbo ir valiutų nuvertėjimo augimą.
1933 metais JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, siekdamas atgaivinti ekonomiką, paskelbė aukso konfiskacijos įsakymą ir uždraudė piliečiams laikyti auksą, išskyrus tam tikras išimtis.
Franklino D. Roosevelto parašas.
Pasekmės Ir Pokyčiai
1933 m. Franklino D. Trumpalaikės pasekmės buvo reikšmingos tiek ekonominiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Pirmiausia, JAV federalinė vyriausybė ir Federalinis rezervų bankas įgijo kur kas daugiau laisvės vykdyti pinigų politiką - atsisakius tiesioginio ryšio su aukso atsargomis, buvo galima padidinti pinigų pasiūlą, skolintis ir finansuoti viešąsias išlaidas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Tai leido pradėti ekonomikos skatinimo programas, tokias kaip „New Deal“, siekiant suvaldyti nedarbą ir ekonominį nuosmukį. Vis dėlto šis sprendimas sukėlė ir pasitikėjimo krizę: daugelis žmonių jautėsi pažeisti, praradę teisę laikyti auksą kaip asmeninį turtą. Dėl to kilo dešimtys teisminių procesų, nors galiausiai Aukščiausiasis Teismas palaikė vyriausybės veiksmus.
Tuo pat metu valiutos devalvacija padėjo paskatinti eksportą, bet sukėlė ir infliacijos augimą. Nepaisant to, ekonomikos atsigavimas buvo pastebimas - nedarbo lygis po truputį mažėjo, o vartojimas pradėjo augti.
Ilgalaikės pasekmės buvo dar gilesnės - jos pakeitė pačią pinigų sistemos esmę. Nuo 1933 m. pradėtas procesas palaipsniui vedė link visiško atsisakymo aukso standarto: 1971 m. prezidentas Richardas Nixonas galutinai nutraukė JAV dolerio konvertavimą į auksą tarptautinėje prekyboje, taip užbaigdamas Bretton Woods sistemą.
Šis virsmas pavertė dolerį - ir vėliau daugumą kitų valiutų - fiat pinigais, kurių vertę lemia ne fizinės atsargos, bet valstybės pasitikėjimas ir ekonomikos stabilumas.
Aukso Kainų Pokyčiai Pasaulinių Krizių Metu
1973 m. pasaulio finansų sistemoje įvyko reikšmingas įvykis - auksas buvo atrištas nuo JAV dolerio. Iki 1971 m. Ši sistema buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, siekiant užtikrinti pasaulinę finansinę tvarką ir stabilumą. Tačiau 1971 m. JAV patyrė didelį infliacijos spaudimą (infliacija siekė 4,38 %), o JAV biudžeto deficitas augo dėl didėjančių karo išlaidų (Vietnamo karas truko nuo 1955 m. lapkričio 1 d. iki 1975 m. balandžio 30 d.) ir socialinių programų: sveikatos apsaugos, maisto kuponų, būsto subsidijų ir miesto atnaujinimo, taip pat dėl socialinės apsaugos išmokų didinimo.
Dėl šių priežasčių 1971 m. rugpjūčio 15 d. JAV prezidentas Richardas Niksonas nusprendė sustabdyti dolerio konvertavimą į auksą, taip nutraukdamas aukso standartą. 1973 m. Tai buvo pradžia vadinamajam „fiat“ pinigų laikotarpiui, kai pinigų vertė nebėra paremta tiesioginiu auksu, bet pasitikėjimu vyriausybe ir centriniais bankais.
Nuo 1973 metų pabaigos, kai auksas buvo atsietas nuo dolerio, jo kaina ėmė sparčiai augti. Pirmiausia kaina ženkliai pakilo 1973-1974 m. per ekonominę krizę, sukeltą OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) embargo. Dėl šios krizės 1974-1975 m. JAV ir dauguma Europos valstybių įžengė į recesiją, kai BVP mažėjo, o nedarbo lygis augo. JAV nedarbo lygis 1975 m. pasiekė net 9 %.
Be to, JAV akcijų rinkose prasidėjo smukimas - 1973-1974 m. Dow Jones Industrial Average indeksas prarado beveik 50 % vertės, o tai buvo vienas didžiausių nuosmukių per XX a. Europos biržose situacija buvo panaši - Londono FTSE 100 ir Vokietijos DAX smuko, investuotojai traukėsi iš akcijų rinkų.
Išaugusi naftos kaina padidino prekių kainas ir sukėlė infliacijos bangą visame pasaulyje - 1973 m. JAV infliacija buvo apie 6 %, bet 1974 m. ji išaugo iki 11 %, o kai kuriose Europos šalyse net iki 20 %.
Aukso kainų dinamika:
- 1973-1974 m. - auksas pirmą kartą pasiekė 150 dolerių už unciją ribą, o 1975 m. kaina jau siekė apie 160 dolerių už unciją.
- 1979 m. - aukso kaina pradėjo šokti į naujas aukštumas ir pasiekė daugiau nei 300 dolerių už unciją. Tai buvo susiję su keliais svarbiais įvykiais: Irano revoliucija, kurioje buvo nuverstas šacho Mohamedo Rezos Pehlevio režimas, ir Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną.
- 1980 m. - dėl Irano revoliucijos ir Irako-Irano karo kilo didžiulis naftos tiekimo trūkumas, kitaip - naftos krizė. Naftos kainos drastiškai pakilo nuo 15 JAV dolerių už barelį 1979 m. pradžioje iki 39 JAV dolerių už barelį 1980 m. pradžioje. Tai sukėlė didelę infliaciją ir pasaulinį ekonominį nestabilumą. Ši situacija paskatino investuotojus atsigręžti į auksą, todėl aukso kaina per 1979-1980 m. išaugo nuo 250 JAV dolerių už unciją iki 850 JAV dolerių už unciją (kaina pakilo net 240 %).
- Atslūgūs įtampai - stabilizavus naftos kainą, mažėjant infliacijai ir stiprėjant JAV doleriui - iki 1982 metų kaina sumažėjo iki 300 dolerių už unciją. Atsigavus pasaulinėms rinkoms aukso kaina nuo 1983 m. iki maždaug 1996 m. svyravo tarp 300 ir 500 JAV dolerių už unciją, o po 1997 m. ji nukrito žemiau 300 JAV dolerių ir išliko tokiame lygyje iki 1999 m.
Pagrindinė priežastis, kodėl aukso kaina smarkiai kilo, buvo aukšta infliacija, kuri buvo sukeltą tiek geopolitinių, tiek ekonominių veiksnių: Vietnamo karo, OPEC embargo, Irano revoliucijos, ir Irako-Irano karo sukeltos naftos krizės.
Kalbant apie aukso kainą pasaulinio masto krizių metu, svarbu paminėti „dot-com“ burbulą. Dot-com burbulas - laikotarpis, kai investuotojai masiškai investavo į interneto ir technologijų įmones. Šis burbulas prasidėjo 1997 m., kai interneto įmonės ir startuoliai, susiję su informacinėmis technologijomis, tapo itin populiarūs. Tuo metu investuotojai tikėjo, kad šios įmonės ateityje taps labai pelningos.
Prasidedant „dot-com“ burbului aukso kaina siekė maždaug 330 dolerių už unciją. Kadangi auksas negeneruoja nei palūkanų, nei dividendų, kaip kitos turto klasės, investuotojai, tikėdamiesi pasipelnyti iš IT sektoriaus įmonių, į jas perinvestavo turimą kapitalą.
Tačiau 2000-2001 m. burbulas sprogo, kai dauguma interneto įmonių nesugebėjo pasiekti prognozuoto pelningumo, ir jų akcijų kainos drastiškai nukrito arba bankrutavo. Aukso kaina 1997-2001 m. išliko palyginti pastovi. 1997 m. kaina buvo apie 330 JAV dolerių už unciją, 2000 m. ji siekė apie 280 dolerių už unciją, ir tik po 2001 m. 2008 m. pasaulinė finansų krizė buvo viena didžiausių ekonominių krizių nuo Didžiosios depresijos laikų (1929-1933 m.).
Tai buvo krizė, kuri prasidėjo JAV nekilnojamojo turto sektoriuje ir greitai išplito į pasaulines finansų rinkas. 2007-2008 m. finansų krizė sukėlė didelį neapibrėžtumą rinkose: sprogo NT burbulas, išaugo infliacija, bankrutavo įmonės ir bankai, daugybė žmonių prarado darbus, todėl investuotojai ieškojo saugaus prieglobsčio ir visą savo turimą kapitalą perinvestavo į auksą, nes daugiau alternatyvų apsaugoti turtą - nebuvo. Dėl šios priežasties aukso kaina smarkiai pakilo - per 2007-2008 m. krizės laikotarpį aukso kaina išaugo net 50 %.
Susirūpinę dėl pasaulio finansų sistemos stabilumo, investuotojai pradėjo masiškai pirkti auksą kaip apsaugą nuo infliacijos. 2008 m. Aukščiausią kainos piką auksas pasiekė 2011 metų rugsėjį, kai kaina pirmą kartą pasaulio istorijoje viršijo 1 900 JAV dolerių už unciją.
Pagrindinės priežastys, kodėl aukso kaina kilo, buvo didelis finansinis nestabilumas ir baimė dėl pasaulinės ekonomikos ateities.
Grafikas, rodanti aukso kainos augimą nuo 2019 iki 2025 m.
Šuoliai glaudžiai susiję su pasaulinėmis krizėmis - COVID-19 pandemija, karu Ukrainoje, infliacija, bankų krize ir geopolitinėmis įtampomis.
COVID-19 Pandemija Ir Aukso Kainos Šuolis
2019 m. gruodžio mėn. Kinijoje prasidėjusi COVID-19 pandemija sukėlė ne tik sveikatos, bet ir tikrą pasaulio ekonomikos šoką. 2020 m. sausį virusas išplito į kitas šalis, o kovą buvo paskelbta pasaulinė pandemija. Daugelis valstybių ėmėsi drastiškų priemonių: įvesti visuotinio karantino režimai, apribotas gyventojų judėjimas, uždarytos mokyklos, verslai, sustabdytas turizmas ir per kelias savaites sustojo ištisos pramonės šakos.
Verslai žlugo vienas po kito, milijonai žmonių neteko darbo, o finansų rinkos per labai trumpą laiką patyrė didžiausią nuosmukį nuo 2008 m. krizės. Ekonominė veikla faktiškai sustojo - ne dėl rinkos dėsnių, o dėl priverstinio uždarymo, kuris paralyžiavo net stipriausias ekonomikas.
Tokio masto stagnacija išties kėlė visuotinį nerimą, todėl investuotojai, ieškodami saugumo ir stabilumo, vėl atsigręžė į auksą - šimtmečiais patikrintą vertės išsaugojimo priemonę. 2020 m. Paskelbus karantiną ir užsidarius daugumai verslų, fizinio aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų kainos visiškai neatitiko pasaulinių kainų biržose.
Fizinių produktų kainos buvo bent 30-40 % didesnės nei faktinės biržos kainos, nes rinkoje trūko tiekimo ir buvo itin išaugusi paklausa. Šiuo laikotarpiu auksas buvo superkamas gerokai virš biržos kainų, taip pat visame pasaulyje smarkiai išaugo antkainiai. Šie pokyčiai rodo, kaip pandemijos sukelti sutrikimai paveikė tiekimo grandines ir rinkos dinamiką, sukeldami didelį kainų skirtumą tarp fizinių ir biržos produktų.
Diagrama, aiškiai parodanti aukso kainų skirtumą 2020 m.
Pandemija, palūkanų normų didinimas ir didžiulės pinigų emisijos į rinką verslui skatinti, sukėlusios milžinišką infliaciją (vien Lietuvoje infliacija siekė 22 %), padidino ekonominį neapibrėžtumą, ir tik dar labiau paskatino aukso paklausą.
Karas Ukrainoje Ir Aukso, Kaip Saugios Investicijos, Svarba
Po Rusijos visapusiškos agresijos ir invazijos į Ukrainą 2022 m. 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo karas, aukso kaina buvo apie 1 900 JAV dolerių už unciją. 2022 m. kovo 8 d., aukso kaina pasiekė 2 070 JAV dolerių už unciją ir tai buvo aukščiausia kaina nuo 2020 metų. Geopolitinė įtampa ir didėjanti baimė dėl pasaulio saugumo dar kartą pabrėžė aukso, kaip saugios investicijos, svarbą.
Be to, karo akivaizdoje viena iš didžiausių problemų tapo pinigų konvertavimas - pabėgėliai, atvykę į kitas šalis, negalėjo išsikeisti grivinų, nes ši valiuta buvo nestabili, rizikinga ir daugelyje šalių visiškai nepriimama. Ši situacija akivaizdžiai parodė, kaip svarbu turėti turtą, kuris išlaiko vertę bet kokiomis sąlygomis ir yra pripažįstamas visame pasaulyje.
Peržvelgus pastarųjų dešimtmečių pasaulinių krizių istoriją, aiškiai matyti, kad auksas tampa stabilumo garantu investuotojams. Nuo aukso standarto atsisakymo 1973 m. iki dot-com burbulo, 2008 m. finansinės krizės, COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje - kiekvieną kartą auksas išsiskyrė kaip stabilus ir patikimas turtas, kuris apsaugojo investuotojus nuo turimo kapitalo nuvertėjimo.
Po pandemijos ir prasidėjusio karo Ukrainoje pasaulis susidūrė su didžiausiu infliacijos šuoliu per pastaruosius 40 metų. Aukso kainos rekordas: Istoriškai laikomas patikimiausia apsauga nuo infliacijos, auksas išliko vienu pagrindinių investuotojų pasirinkimų. Šiuo laikotarpiu aukso paklausa išaugo, o 2023 m. 2023 m. finansų rinkas supurtė staigus kelių stambių bankų žlugimas - Silicon Valley Bank bankrotas JAV ir grėsmingai prastėjanti Credit Suisse padėtis Europoje, dėl kurios pastaroji buvo skubiai prijungta prie UBS.
Aukso kainos rekordas: Nerimo akivaizdoje investuotojai vėl ėmė ieškoti saugaus prieglobsčio, todėl smarkiai išaugo paklausa auksui ir kitiems mažiau rizikingiems aktyvams. Reaguodama į šią krizę, aukso kaina 2023 m. 2022-2023 m. laikotarpiu technologijų sektorius išgyveno dramatišką korekciją: didžiosios įmonės, tokios kaip Meta, Amazon, Google, Microsoft ir kt., atleido dešimtis tūkstančių darbuotojų. Poveikis: Sumažėjęs pasi...