Socialinis darbas - tai profesinė veikla, kuria siekiama suteikti pagalbą ir paramą žmonėms, patekusiems į sunkias gyvenimo situacijas ar turintiems specialiųjų poreikių. Pagrindinis socialinio darbo tikslas - gerinti klientų gyvenimo kokybę ir užtikrinti jų socialinę integraciją (Payne, 2020). Šiuo metu, kaip nurodo Abramavičienė ir Vyšniauskytė-Rimkienė (2020), Lietuvoje jaučiamas vis didėjantis šeimų poreikis gauti profesionalią socialinę pagalbą.
Socialinis darbas apima platų spektrą veiklų, įskaitant konsultavimą, psichologinę pagalbą, įvairių socialinių programų įgyvendinimą ir paslaugų organizavimą, pagalbą gaunant socialinę paramą ir užtikrinant klientų teises. Socialinio darbo su šeima, auginančia vaiką su negale, moksliniai tyrimai ir praktiniai spendimai pastaruosius dešimtmečius daugiausia grindžiami sistemų teorijos ir socialinės ekologijos koncepcijomis. Vis dažniau tiriant šeimas remiamasi saliutogenezės koncepcija, ypač užsienio šalyse. Pagrindinė saliutogenezės koncepcijos kategorija yra vidinė darna.
Šeimų poreikiai ir socialinių problemų kontekstas
Tokį poreikį lemia tai, kad vis daugiau šeimų susiduria su įvairiomis problemomis - pastebimomis (socialine izoliacija, nedarbu) ir vidinėmis (smurtu, skurdu, sutrikusia sveikata ar negalia, įvairiomis priklausomybėmis, tarpusavio santykių sunkumais). Be pastebimos pagalbos šeimai yra sunku susidoroti su įvairiomis problemomis, su kuriomis ji susiduria. Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų.
Dažniausiai šeimos patiria socialinę riziką, kai negeba efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, kai bendravimas šeimų viduje ir su aplinka sutrikęs. Mokslininkai išskiria įvairius veiksnius, dėl kurių šeimos tampa problemiškomis ir pačios nepajėgia įveikti iškylančių sunkumų. Tai ir priklausomybės, ir smurtas artimoje aplinkoje, ir materialiniai sunkumai, ir tėvų žinių ar įgūdžių stoka. Šeimoms, kurios neturi vidinių resursų pakeisti sudėtingą situaciją, reikalinga socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, kuri sunkumus patiriančioms šeimoms reglamentuota Atvejo vadybos tvarkos apraše (2018).
Socialinio darbuotojo vaidmenys dirbant su šeimomis
Socialinio darbuotojo vaidmenys dirbant su šeimomis Socialinis darbuotojas atlieka konsultanto, advokato, partnerio, vertintojo, vadybininko ir eilę kitų vaidmenų.(Gardziulevičienė,2021m) Socialiniai darbuotojai nebūtinai atlieka tik vieną iš šių vaidmenų. Šiuos vaidmenis jie atlieka įvairiose situacijose socialiniame darbe su šeima. Pagrindinis sunkumas yra tas, kad tiesioginės sąveikos su klientu laipsnis skiriasi: nuo atvejo vadybos iki situacijų, kuriose tiesioginio kontakto su klientu beveik nėra. Tačiau šeimos dažnai nėra linkusios ieškoti išorinės pagalbos savo problemoms spręsti. Dažnai jos net neigia savo iškilusias problemas ir vengia kreiptos pagalbos pas specialistus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Įgalinimo paradigma: nuo kontrolės prie partnerystės
Įgalinimas šiame apibrėžime - pagrindinė sąvoka. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti klientui įveikti savo problemas, o ne viską daryti už jį. Pastaruoju atveju klientas taptų priklausomas nuo socialinio darbuotojo. Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais, įsiklausant į teigiamas klientų ir jų aplinkos galimybes. Kaip to pasiekti ir nuo ko pradėti galima atrasti tik konkrečioje situacijoje. Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema.
"Po kursų apie socialinį darbą parvykusi į darbą supratau, kad aš tikrai per daug darau už klientus. Mokymų metu išgirdau vienos socialinių darbuotojų pasakojimą, kuris paskatino mane pamąstyti apie savo darbą ir kiek aš darau už klientus. Šeima yra vartojanti alkoholį ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir savo namų buitimi. Kadangi šeima nelabai kelia pasitikėjimą, kas susiję su sąskaitų apmokėjimu, visada aš už šeimą sumokėdavau pati, tada būdavau 100% tikra, kad šeima neprisidarys skolų. Vieną dieną atėjusi moteris kaip visada atnešė gautą sąskaitą, kad aš apmokėčiau, o aš daviau jai pinigus ir pasakiau, kad ji nueitų ir pati sumokėtų mokesčius. Moteris pasimetė, kad aš pasielgiau kitaip nei įprastai. Žinoma, aš pro kabineto langą stebėjau ar ji tikrai nueis ir ar pareis su apmokėta sąskaita."
"Aš ir mano kolegė sėdime atskiruose kabinetuose. Kaip ir dauguma socialinės rizikos šeimų, socialinės pašalpos yra kontroliuojamos socialinio darbuotojo, taip ir šiuo atveju. Aš su kliente esu susitarusi, kad dalis jos gaunamos pašalpos yra mokama per parduotuvę (t.y. Atėjo pašalpų diena, pas mane atėjo ir mano klientė, iš paskos įėjo mano kolegė. Mes su kliente pradėjome tartis, kaip reikėtų sumokėti skolas, už ką pirmiausia reikėtų sumokėti. Tuo tarpu mano kolegė kišosi į mūsų pokalbį primesdama savo mintis, nuomonę, kuri man netiko, todėl nekreipiau dėmesio į jos komentarus. Norėjau įgalinti (pasitikėti) savo kliente, atskaičiavau reikiamą pinigų sumą, padėjau ant stalo ir pasakiau klientei kad ji pati nueitų ir susimokėtų mūsų aptartas skolas (paštas yra seniūnijoje už durų) bei atnešti čekiuką, kad galėčiau įsisegti į vedamą bylą. Tačiau mano kolegei toks mano sprendimas labai nepatiko. Ji paėmė klientei duotus pinigus ir pati nuėjo į paštą. Pasijutau taip lyg ji man norėtų pasakyti, kad aš neatlieku savo darbo iki galo, lyg ir norėjo mane pažeminti klientės akivaizdoje. Ši moteris yra daug vyresnė ir daug ilgiau dirba. Ji pati sudarinėja produktų sąrašą, vedasi už rankos apsipirkti, kartu moka prie kasos ir dar kartais visų akivaizdoje aprėkia, kad klientė niekam tikusi, nemoka išsirinkti ir pan."
Kompleksinės paslaugos šeimai, auginančiai vaiką su negalia
Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, reikalingos kompleksinės paslaugos, apimančios: Konsultavimą Psichologinę pagalbą Socialinių programų įgyvendinimą Pagalbą gaunant socialinę paramą Klientų teisių užtikrinimą. Socialinio darbuotojo profesiniai vaidmenys teikiant kompleksines paslaugas šeimai bendruomeniniuose šeimos namuose yra itin svarbūs siekiant užtikrinti šeimų gerovę ir socialinę integraciją.
Intervencija, motyvacija ir pasipriešinimas
Mokslinėje literatūroje išskiriama, kad socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai pagalbos teikėjai sunkumus patiriančioms šeimoms. Bendradarbiaudami su kitais specialistais jie padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Intervencija suprantama kaip tikslingas socialinio darbuotojo elgesys, kai siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime. Svarbu, kad intervencija leistų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą. Tai nereiškia, kad specialistas turi kontroliuoti visas šeimoje vykstančias situacijas, tai reiškia veikimą kartu, stengiantis išspręsti problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Teikdami pagalbą šeimai specialistai turėtų prisiminti, kad bet kokie pokyčiai šeimoje sukelia krizę, net jei tie pokyčiai teigiami, šeimai tenka iš naujo prisitaikyti ir atrasti tinkamą funkcionavimo ir bendravimo taktiką (V. Ivanauskienė, L. Varžinskienė (2007), J. Kavaliauskienė (2014)) J. Šiškevičiūtės (2011) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma socialinę riziką patiriančioms šeimoms teikiamų paslaugų yra reikalingos, naudingos ir tenkina didžiąją dalį respondentų. Sunkumus patiriančios šeimos neretai būna nemotyvuotos spręsti savo problemas, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, ir / ar yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti (L. Milkinaitė, D. Marcinkevičienė, 2013). R. Stremauskienės ir G. Žibėnienės (2014) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai socialinių darbuotojų kaip didžiausią pagalbos teikimo sunkumą išskyrė šeimų motyvacijos stoką ir pabrėžė, kad paskatinti klientus kažką keisti yra labai sunku.
Socialinių paslaugų teikimo šeimoms tyrimai taip pat atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai neretai susiduria su klientų pasipriešinimu, atstūmimu, šeimos dažnai nenori priimti pagalbos (B. Songailienė (2010), G. Konikovaitė (2015). Socialinę riziką patiriančios šeimos neretai neigia savo problemas, jie nemano, kad turi socialinių sunkumų. Jos prisitaiko prie tokių aplinkybių, todėl bet kokia intervencija yra vertinama priešiškai: priešiškumo sulaukia svetimo asmens bandymai keisti neretai kelių kartų suformuotą gyvenimo būdą. Socialiniai darbuotojai susiduria ir su šeimų nesupratimu, kas yra socialinis darbuotojas, kokie yra socialinės pagalbos tikslai, kokia teikiamų paslaugų nauda, ir dėl tokio informacijos trūkumo nepasitiki specialistais (B. Songailienė (2010), R. Stremauskienė ir G. Žibėnienė (2014), G. Konikovaitė (2015). L.Bartulienė (2006) taip pat išskiria, kad teikiant paslaugas šeimoms tikrai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius. Reikėtų bendrauti pasitelkiant nesmerkiantį požiūrį ir empatiją.
Vidinės darnos (saliutogenezės) perspektyva
LT Straipsnyje aptariamas socialinis darbas su šeima, auginančia vaiką su negale, saliutogenezės kontekste. Socialinio darbo su šeima, auginančia vaiką su negale, moksliniai tyrimai ir praktiniai spendimai pastaruosius dešimtmečius daugiausia grindžiami sistemų teorijos ir socialinės ekologijos koncepcijomis. Vis dažniau tiriant šeimas remiamasi saliutogenezės koncepcija, ypač užsienio šalyse. Todėl aktualu nagrinėti saliutogenezės koncepcijos sampratą, ja grindžiamų tyrimo instrumentų perkeliamumą Lietuvos sociokultūrinę terpę. Pagrindinė saliutogenezės koncepcijos kategorija yra vidinė darna.
Negalios poveikis šeimai: subjektyvios brolių ir (ar) seserų patirties analizė. Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje: tėvų vidinės darnos diskursas. Šeimų, auginančių neįgalius vaikus, vidinio ir socialinio gyvenimo pokyčiai. Šeimų, auginančių vaikus su negalia, psichosocialinė situacija. Veiksnių, susijusių su neįgalų vaiką auginančios šeimos psichosocialiniu atsparumu, identifikavimas.
Vaiko negalia kaip šeimos krizės etapas
Temos aktualumas. Šeima yra pagrindinė vaiko ugdymo institucija, kuri atsakinga už jo psichinę, fizinę sveikatą, jo socializaciją. Neįgalumas paveikia asmens, šeimos socialinį gyvenimą, jos ryšius su visuomene. Šiuo neįgalaus vaiko gimimas šeimoje, visais laikais kėlė specifinius sunkumus ir problemas dėl vaiko būklės. Kalbant apie vaiko negalios poveikį šeimos stabilumui, jos darnai, dauguma mokslininkų akcentuoja psichologines šeimos problemas, kurias joms tenka išgyventi.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
S. Aliauskienė (2005), R. Jusienė ir L. Bagdonaitė (2004), Ruškus (2001,2002) teigia, kad neįgalaus vaiko gimimas - tai šeimos krizės etapas, kurį kiekviena šeima išgyvena skirtingai. Anot R. Jusienės ir L. Bagdonaitės, su tėvų psichologiniu prisitaikymu, neįgalaus vaiko gimimas šeimoje visuomet sukelia psichologinę krizę, kai kilę sunkumai viršija tėvų arba kitų šeimos narių galimybes įveikti ją įprastais būdais. Neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, priėmimas - šie išgyvenimai ištinka šeimą, kurioje gimė vaikas su negalia. Neigimas. Derėjimasis. Pyktis. Depresija. Priėmimas.
Emociniai etapai: neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, priėmimas
- Neigimas. Tai pradinė tėvų reakcija į žinią apie vaiko negalią, kuri pasireiškia šoku, negalios fakto neigimu, per dideliu susirūpinimu.
- Derėjimasis. Tėvai dažnai mano, kad jei jie labai stengsis, vaikui pagerės.
- Pyktis. Vėliau, kai tėvai įsisąmonina vaiko negalią, jie pyksta ant specialistų ar aplinkos.
- Depresija. Kai tėvai įsisąmonina, jog pyktis nepakeis vaiko būklės, šeimoje įsivyrauja depresija.
- Priėmimas. Vaiko negalia priimama, kai tėvai mokosi derinti meilę ir nepriklausomybės skatinimą.
Institucinės pagalbos ir paslaugų prieinamumas
Pagalbos teikimą vaikui su negalia reglamentuoja: Vaiko teisės konvencija, Vaiko teisių pagrindų įstatymas; Specialiojo ugdymo įstatymas; Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir daugelis kitų įstatymų ir teisės aktų. 2006 m. priimtas naujas Socialinių paslaugų įstatymas, kuriame akcentuojama tai, kad teikiant pagalbą asmeniui, kuris dėl įvairių socialinės rizikos veiksnių nepajėgus savarankiškai pasirūpinti savimi, svarbu atsižvelgti ir į pastarojo šeimą. Socialinių paslaugų teikimas asmeniui turi būti derinamas su socialinių paslaugų teikimu jo šeimai.
Today, adults with disabilities make up 9% of the total population. About 32 686 people with disabilities need constant care. According to "the Activity Report of the Departament for the Affairs of the Disabled under the Ministry of Social Security and Labour for 2020" (2021), a total of 20 315 adults with disabilities and only 1 969 family members received various services during various projects. The need for help for families remains relevant, as confirmed by research conducted by B. Kreivinienė and J. Perttula (2011) and other researchers, which revealed that parents' opinion about state support for families raising people with disabilities is negative, because for such families with difficulties, state aid is insufficient.
| Rodiklis | Skaičius | Pastaba |
|---|---|---|
| Neįgaliųjų dalis gyventojų | 9% | Suaugę asmenys su negalia |
| Reikia nuolatinės priežiūros | 32 686 | Asmenys, kuriems būtina priežiūra |
| Gavę paslaugas (suaugusieji) | 20 315 | Per projektus |
| Gavę paslaugas (šeimos nariai) | 1 969 | Per projektus |
Šeimos vidinė darna ir praktiniai tyrimų rezultatai
Object of the research. Social work with a family caring for an adult with a complex disability: a discourse of inner harmony. The aim of the research - to find out the discourse of inner harmony of families looking after an adult with a complex disability. Research methods: analysis of scientific literature, qualitative research with semi-structured interview method, qualitative content analysis.
Research results. The results of the qualitative research after analyzing the interview data revealed that the internal harmony of the family was influenced by the birth of a child with a disability, preliminary diagnosis, change of residence in order to socialize a child with a disability, parental divorce, incompetent behavior of medical staff. Parents caring for a child with a disability experienced social exclusion, lacked social support from relatives, and experienced financial difficulties. The study revealed that no social services were offered to parents because there was no social worker at the time the child with a disability was born.
The internal harmony of the family was influenced by limited financial opportunities, negative public attitude, and lack of specialized educational institutions. The main support for the family was provided by providing medical assistance in consultation with a neurologist. The main sources of help are the efforts of the caregivers themselves and the desire to help the child with a disability. Sacrifice, taking on the main role in the care of a child, suppressing feelings, giving up ones needs, disagreements in the family, based on various authors and research, are the main reasons for the impact of stress experienced by carers on inner harmony.
Pereinant į suaugystę: dienos centrai, atokvėpis ir darbo įgūdžiai
The results of the research show that the assistance of a social worker as a specialist was started after the establishment of a day centre. Depending on the child's age, family members started using the services of day centres after learning about them from medical staff and educators working in educational institutions. Today, adults with disabilities strengthen their social and work skills with the help of a social worker. Respondents identify a social worker as an opportunity to help the family.
The results of the study revealed that nowadays families lack social support, the possibilities of help for the family remain limited, which is confirmed by the results obtained during the study. One in eight respondents received a call from a social worker from a medical institution to find out if a person needed any help. The participants of the study singled out the temporary respite service as a possibility, which is relevant for more than half of the respondents today. Today, when providing social services to the state, parents use social day and short-term social care services up to 5 days a week. The results of the study revealed that today parents have the opportunity to work, to partially meet their needs.
Tėvų emocinės patirtys ir ilgalaikės pasekmės
Respondents’ stories revealed that parents experience stress, despair, fear for the continued health of the person being cared for and anxiety. Caregivers are worried about the future of the person with a disability. Caring for an adult with a complex disability requires daily care, which has become a daily routine for parents. The basic needs of the family are associated with rest, socialization in society, but the needs of the care recipient are a priority in some of the respondents' stories. When it comes to family needs, dreams always go back to caring for an adult with a disability. Feelings of guilt, worry, anxiety are noticeable in the parents’ stories. Three of the eight respondents named that the stress they experienced affected their psycho-emotional health.
Socialinio darbuotojo santykio su šeima kokybė
E. Januškevičienės (2017) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai siekdami sužadinti kliento pokyčius bando pagrįsti jiems paslaugų reikalingumą, stengiasi užmegzti draugiškus tarpusavio santykius, kaupia su klientu susijusią informaciją, kad galėtų įsijausti į sunkumus patiriančių šeimų situaciją. L.Bartulienė (2006) taip pat išskiria, kad teikiant paslaugas šeimoms tikrai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius. Specialistai turi būti lankstūs, sąžiningi, nuoširdūs, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu.
Atvejo vadyba ir socialinių paslaugų spektras
Apibendrinant galima teigti, kad socialinių paslaugų spektras šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, yra ganėtinai platus. Teikdami pagalbą šeimoms socialiniai darbuotojai orientuojasi ne tik į problemų sprendimą, bet ir į pačios šeimos stiprinimą bei lavinimą. Svarbu yra atkurti šeimos vidinį potencialą, gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų ir vykdyti svarbius, optimaliai funkcionuojančioms šeimoms keliamus reikalavimus: pasirūpinti savo ir vaikų gerove, palaikyti socialius santykius su artimiausia aplinka ir pan. Socialinio darbo temos Plačiai nagrinėjami socialinio darbuotojo darbo metodai, socialinės problemos, kaip alkoholizmas, narkomanija, vaikų gyvenimas rizikos šeimose, skurdas, socialinė atskirtis.
Informacijos stoka ir šeimų įgalinimo kliūtys
Problema. Dauguma šeimų iki šiol stengiasi savarankiškai, pagal savo galimybes, spręsti problemas, sunkumus, atsiradusius dėl vaiko negalios. Institucijos, kurios atsakingos už pagalbos teikimą šeimai, nesuteikia kompetentingos pagalbos, atsižvelgiant į jos poreikius. Šeima, auginanti vaiką su negalia, dėl informacijos stokos nežino kur ir kokios pagalbos galėtų kreiptis. Šios šeimos potencialas ir socialinės aplinkos veiksniai lemia įgalinimo galimybes.
Praktinės rekomendacijos socialiniam darbui su šeima
- Stiprinti ankstyvąją intervenciją ir informavimo grandį tarp sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, kad šeimos žinotų apie dienos centrus, atokvėpio ir trumpalaikės priežiūros galimybes.
- Taikyti įgalinimo principus kasdienėje praktikoje, mažinant perteklinę kontrolę ir kuriant partnerystės santykius.
- Didinti šeimų motyvaciją per pasitikėjimu grindžiamą ryšį, aiškią paslaugų vertės komunikaciją ir empatiją.
- Plečiant paslaugų prieinamumą, orientuotis į šeimos, o ne tik vaiko poreikius: psichologinė parama tėvams, brolių/seserų įtrauktis, socializacijos resursai.
- Vykdyti saliutogenezės orientuotas intervencijas, stiprinant šeimos vidinę darną (prasmingumo, valdomumo, suprantamumo komponentus).
tags: #socialinis #darbas #su #seima #auginancia #vaika