Šiuo metu Lietuvos švietimo dokumentuose teigiama, kad įtraukus ugdymas - kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, kuris sietinas su individualizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Šiuolaikinė mokykla remiasi inkliuzinio/integruoto ugdymo samprata arba principu mokykla - visiems, o specialiųjų poreikių turinčių asmenų mokymas vis sparčiau integruojamas į bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas.
Teisinis pagrindas ir pagrindiniai pokyčiai
Pažymėtina, jog šiandien Lietuvos Respublikoje Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatos integruotos į Švietimo įstatymą (Žin., 2011-03-31, Nr.38-1804), kur specialusis ugdymas apibrėžiamas kaip specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių žmonių gebėjimus ir galias. Dar 1998 išleistas LR specialiojo ugdymo įstatymas nebegalioja nuo 2011 m. liepos 1 d. Reminatis šio įstatymo pakeitimo įstatymo (2011) 14-tuo straipsniu, tikslinga pateikti specialiojo ugdymo sampratą.
Remiantis šiuo aprašu galima teigti, jog specialiojo ugdymo paskirtis yra padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus bei galias. Šių mokinių ugdymas organizuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Tarptautiniai dokumentai ir rekomendacijos
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006), Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai reglamentuoja įtraukaus ugdymo principais grįstą švietimo politiką. Bendrosios įtraukaus ugdymo vystymo kryptys apibrėžtos Salamankos deklaracijoje (UNESCO, 1994).
Įtraukaus ugdymo sampratos ir dimensijos
Įtraukaus ugdymo samprata skirtingose šalyse bei kultūrose suvokiama ir įgyvendinama skirtingai. Booth & Ainscow (2002) įtraukties konceptą apibrėžia trimis dimensijomis: 1) įtraukioji mokyklos bendruomenės kultūra; 2) įtraukioji švietimo politika; 3) įtrauki, orkestruojanti ugdymo praktika. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse įtraukus ugdymas suprantamas kaip reiškinys apimantis: 1) aplinkos pritaikymo ir administravimo dimensiją; 2) socialinę dimensiją; 3) akademinių žinių ir kultūrinę dimensiją (Nilsen, 2017).
Taip pat skaitykite: Socialinė pašalpa: ką reikia žinoti
Dokumentų turinys ir praktinė reikšmė
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Minėtame įstatyme numatoma, kad Lietuvoje teikiama pedagoginė, psichologinė, socialinė ir medicininė pagalba specialiųjų poreikių asmenims.
Specialiųjų poreikių asmenys gali būti vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime (Ališauskas ir kt., 2010). Todėl specialųjį ugdymą reglamentuojantys dokumentai tampa vieni svarbiausių reglamentuojant visos mokyklos veiklą, nes jų paisymas užtikrina sėkmingą specialiųjų poreikių turinčių asmenų ugdymo proceso organizavimą bei vyksmą.
Specialiųjų poreikių nustatymo ir švietimo pagalbos tvarka
Aprašuose ir teisės aktuose aprašoma specialiųjų poreikių nustatymo tvarka, specialiojo ugdymo skyrimo ir teikimo tvarka ugdymo įstaigose. Apraše pateikiamos tokios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės, taip pat nurodomos specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir/ar socialinės pagalbos reikmės.
Pedagoginė ir individualizuota pagalba
Ugdomojo plano, ugdymosi metodų ir būdų pritaikymas yra svarbi specialiojo ugdymo dalis, kuri padeda užtikrinti, kad kiekvienas mokinys galėtų mokytis pagal savo gebėjimus. Remiantis pasaulio mokslininkų atliktais tyrimais galima teigti, kad maždaug 25 proc. visų pasaulio gyventojų turi kokių nors funkcinių sutrikimų (Bureu, 2013). Remiantis pastaraisiais duomenimis galima teigti, jog daugumai tokių žmonių reikalinga vienokia, ar kitokia švietimo pagalba.
Įtraukus ugdymas ir ugdymas karjerai
Įtraukaus ugdymo realizavimo procesai Lietuvos mokyklose iškėlė papildomus iššūkius ugdymo karjerai sistemai - kaip padėti mokiniui, jaunam žmogui pasirengti ir prisitaikyti prie greitai kintančio darbo pasaulio. Darbo rinka kelia didelius reikalavimus, kurių nederėtų vienareikšmiškai pritaikyti žmonėms su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Taip pat skaitykite: Socialinio būsto dokumentai
Mokiniams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būdinga specifinė raida ir atitinkami poreikiai įsitraukiant į profesinę veiklą. Šiuo atveju turėtų būti susitelkiama į profesinę ir socialinę įtrauktį, kuri ypač svarbi ne tik mokiniui turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir kitiems visuomenės nariams.
Programos „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas karjerai“ apimtis 40 val. Vilniaus m. Koordinatoriaus el. Aprašymas / Turinys: Įvadas. Specialųjį ugdymą Lietuvoje reglamentuojančių dokumentų apžvalga. Specialiojo ugdymo samprata. Specialųjį ugdymą reglamentuojančių dokumentų kaita. Specialiojo ugdymo skyrimas ir teikimas ugdymo įstaigose. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Specialiojo ugdymo skirimo ir teikimo tvarka. Išvados. Literatūra.
Teisės aktų kaita ir gerosios užsienio praktikos adaptacija
Per pastaruosius metus specialiojo ugdymo srityje vyko daugybė pasikeitimų bei reformų. Anot N. Matušovos (2012), visi pokyčiai vykdyti siekiant pagerinti specialiojo ugdymo kokybę Lietuvos Respublikos švietimo įstaigose. Apibendrintai galima teigti, kad Lietuvos Respublikoje vykdomi įstatymų pokyčiai vis efektyviau orientuojami į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo kokybės užtikrinimą.
Kurdama įstatymus ar atnaujindama įvairius, su specialiuoju ugdymu susijusius teisės aktus, šalis vis dažniau remiasi gerąja užsienio šalių patirtimi, taigi galima tikėtis, jog ateityje specialusis ugdymas bus organizuojamas dar efektyviau ir padės pasiekti laukiamus rezultatus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo srityje.
Analitinė apžvalga ir uždaviniai
Moksliniai tyrimai, analizuojantys įtraukaus ugdymo komponentus, atskleidžia, kad jų realizavimas yra nevienareikšmis. Paanalizuoti specialiųjų poreikių nustatymo ir specialiojo ugdymo skyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims tvarką yra vienas iš svarbių uždavinių siekiant geriau pritaikyti ugdymą prie individualių mokinių poreikių.
Taip pat skaitykite: Saulės elektrinės: ką reikia žinoti?
Praktiniai aspektai švietimo įstaigose
- Specialiojo ugdymo skyrimas ir teikimas ugdymo įstaigose reglamentuojami teisės aktais bei aprašais.
- Bendrojo lavinimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijos dalyvauja teikdamos pedagoginę, psichologinę, socialinę pagalbą.
- Ugdymo planų ir metodų pritaikymas, specialiosios pagalbos organizavimas yra būtini užtikrinant mokinių integraciją į bendrą ugdymo procesą.
Programų ir aprašų struktūra (pavyzdys)
| Skirsnis | Turinys |
|---|---|
| Įvadas | Specialiųjų poreikių apibrėžimas, darbo aktualumas |
| Teisinė apžvalga | Specialiojo ugdymo reglamentavimas Lietuvoje, pokyčiai |
| Tvarkos | Poreikių nustatymo, skyrimo ir teikimo procedūros |
| Praktika | Ugdymo planai, metodai, pagalbos formos |
Rekomendacijos tobulinimui
Siekiant gerinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymą, dokumentuose reikėtų numatyti aiškias procedūras, užtikrinti tarpdisciplininį pagalbos teikimą, stiprinti mokytojų ir specialistų kompetencijas bei gerinti prieinamumą švietimo paslaugoms. Taip pat svarbu orientuoti reformas į profesinę ir socialinę įtrauktį, atsižvelgiant į darbo rinkos ir visuomenės poreikius.
Remiantis šiuo aprašu galima teigti, jog specialiojo ugdymo paskirtis yra padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją.