Pensijų Nepriemokų Kompensavimo Tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama, kada ir kokia tvarka paveldėtojai gali gauti kompensacijas už mirusius pensininkus, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokius dokumentus reikia pateikti.

Sodros logotipas

Teisinis Reglamentavimas

Atlikus įstatymų, reglamentuojančių kompensacijos tvarką, apžvalgą, paaiškėja, kad jame nėra įtvirtinta galimybė paveldėti mirusiam pensininkui priklausančią pensijų kompensaciją.

Šiuo įstatymu yra grąžinamos pensijos tik tiems asmenims, kurie išgyveno iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas įsigaliojo 2014-05-22, laikoma, kad nuo tos dienos apskaičiuotos ir visos šiame įstatyme numatytos pensijų kompensacijos.

Jeigu pensijos gavėjas mirė iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2014-05-22, jo turto paveldėtojams kompensuojamos sumos nėra grąžinamos.

Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis

Tačiau tie, kurie artimuosius prarado anksčiau, taip pat gali kreiptis į „Sodrą“, tik tada kompensacijos atgavimo tvarka bus sudėtingesnė.

Taigi asmuo gaunantis pensiją, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti nepažeistų jo teisių, o valstybė privalo pateisinti asmens teisėtus lūkesčius ir tuo pačiu užtikrinti šios nuosavybės teisių apsaugą.

Atlikus išsamią analizę galima tvirtinti, kad mirusio asmens turtinės teisės, šiuo atveju „Valstybės skola“, pereina jų paveldėtojams.

Seimas birželį leido išmokėti kompensacijas tik dirbusių ir mirusių senatvės bei valstybinės pensijos gavėjų paveldėtojams.

Jeigu mirusysis asmuo 2010 - 2011 m. gavo senatvės pensiją ir tuo metu dar dirbo, susidariusi kompensuojama suma, būtų grąžinama paveldėtojams.

Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?

„Saugus“ rūkymas – tik mitas

Kompensacijų Mokėjimo Tvarka

Birželio 27 d. Iki šiol neišmokėta 2,5 mln. eurų šių kompensacijų keliems tūkstančiams paveldėtojų.

Prašymus dėl kompensavimo dirbusių pensininkų paveldėtojai turi pateikti mirusiajam pensiją mokėjusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pensijų gavėjai, kurie pensiją gauna per paštą ar kitas pensiją pristatančias įstaigas ir kurie iki šiol nėra informavę „Sodros“ apie savo sąskaitos rekvizitus, turėtų kuo skubiau tai padaryti.

Dokumentai, reikalingi kompensacijai gauti:

  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar asmens tapatybės dokumento kopiją
  • Paveldėjimo teisės liudijimą
  • Rašytinį prašymą, nurodyti sąskaitos rekvizitus
  • Nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą (jei taikoma)

Jeigu turto paveldėtojas turi teisę kreiptis dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo ir paveldėjimo teisės liudijime yra įtraukta mirusiajam asmeniui priklausanti kompensuojama suma, tuomet su šiuo dokumentu ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu asmuo turėtų kreiptis į bet kurį „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą, nurodant asmeninės sąskaitos banke rekvizitus.

Jeigu testamente nėra įtraukta apskaičiuota kompensuojama suma, tuomet su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu bei giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu arba notaro liudijimu, patvirtinančiu, kad esate mirusiojo asmens turto paveldėtojas, turėtumėte kreiptis į jums patogų „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą išduoti pažymą apie asmens negautas išmokas, kurią turėtumėte pateikti notarui dėl pavedėjimo teisės liudijimo papildymo.

Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje

Kompensacijų Dydžiai ir Finansavimas

Valdantieji pranešė, kad senatvės pensijų kompensavimui reikės 443 mln. litų. Šiemet tam reikės 88,6 mln. litų, o likusi suma bus kompensuota 2015-2016 metais.

Sumažintų pensijų kompensavimui numatyta 450 mln. litų - jos bus pradėtos mokėti ketvirtąjį ketvirtį.

Ministerijos skaičiavimu, jei būtų nutarta išmokėti kompensacijas, tam reikėtų apie 29 mln. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius akcentavo, jog darbo grupė pensijų kompensavimui sugebėjo atlikti labai didelį darbą.

„Pensijų kompensavimo projektas, kad ir kaip jį vertintų opozicijos atstovai, yra svarbus žingsnis vykdant įsipareigojimus kompensuoti pensijų praradimus.

Tenka apgailestauti, kad ankstesnioji Vyriausybė šio įsipareigojimo neįvykdė, nors pagal jos pačios patvirtintą pensijų kompensavimo koncepciją, įstatymų projektai turėjo būti pateikti dar 2011 metų pabaigoje kartu su 2012 metų biudžetų projektais“, - teigia viceministras L. Bartkevičius.

Pasak viceministro, viešai aprašyta kompensavimo tvarka ne visiškai atitinka pateikto derinimui projekto nuostatas.

2014 metų pabaigoje siūloma senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams išmokėti 20 procentų apskaičiuoto skirtumo.

2015 ir 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams siūloma išmokėti po 40 procentų apskaičiuoto pensijų dydžių skirtumo, išmokant po lygią šio dydžio dalį kiekvieną ketvirtį.

Ir tik tais atvejais, kai visa apskaičiuota nepriemoka neviršija 100 litų, ją siūloma išmokėti visą, neskaidant dalimis, šių metų pabaigoje.

Taigi tas, kurio visa nepriemoka, pvz., yra 2000 litų, šių metų pabaigoje gaus 20 proc., t.y. 400 litų.

„Taigi viešai minima informacija, kad visi pensininkai šių metų pabaigoje gaus tik po 100 litų, nėra teisinga.

Sprendimą nedalinti mažų nepriemokų dalimis lėmė tai, kad nemokėtų pensijų sumų dydžiai yra skirtingi.

Todėl nebūtų logiškas sprendimas skaidyti mažas nepriemokas dalimis ir išmokėti jas per trejus metus, taip pat keltų abejonių dėl administravimo kaštų, o ir patys gavėjai nebūtų patenkinti tokiu sprendimu.

Todėl suma kiekvienam pensininkui gali būti skirtinga - vieniems ji sudarys 70, kitiems ir 150 litų“, - teigia viceministras L. Bartkevičius.

Numatyta dar šiais metais išmokėti apie 20 proc. dydžio kompensacijas visiems gaunantiems senatvės ir neįgalumo pensijas.

2015 ir 2016 m. - išmokėti po 40 proc.

2014 m. numatoma išmokėti apie 90 mln. litų, o viso kompensavimui reikės 443,6 mln.

Pensijos

Kompensacijų mokėjimo grafikas (planuojamas)

Metai Išmokama dalis
2014 20%
2015 40%
2016 40%

Konstitucinis Teismas penktadienį turėtų pateikti išaiškinimą, ar sprendimus dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos gali priimti tik Seimas, ar dėl to sprendimus gali priimti ir teismai, jei į juos kreiptųsi dalies pensijų negavę gyventojai.

Prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 metų vasario 6 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų pensijų kompensavimu, teismui pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ji taip pat prašo išaiškinti, ar, nustatant pagrindinius pensijų kompensavimo elementus, pensijų nepriemokų grąžinimas gali būti atidėtas ir išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, siekiant užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą ir kartu dar labiau nepabloginti esamos finansinės padėties.

Konstitucinis Teismas taip pat gali priimti sprendimą atsisakyti tenkinti ministerijos prašymą ir savo nutarimo nuostatų papildomai neaiškinti.

2012-ųjų vasarį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad 2009 metų pabaigoje priimti teisės aktai, kuriais pensijos dirbantiems gyventojams buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai, nes įstatymuose numatytas pensijų sumažinimo neproporcingumas neatitinka pagrindinio šalies įstatymo.

Taip pat prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos įstatymo pataisos, kuriomis buvo apribotos pirmo ir antro laipsnio valstybinės pensijos, taip pat valstybinės pensijos nukentėjusiems asmenims, pareigūnams ir kariams, mokslininkams.

Konstitucinis Teismas tuomet pažymėjo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų ir nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą.

Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.

Valdančioji koalicija šiuo metu skaičiuoja, kad pensijų kompensavimui reikės apie 443 mln. litų.

Šiemet būtų išmokėta 20 proc. neišmokėtos pensijos, o 2015-2016 metais - po 40 proc., mokant kas ketvirtį.

Tokiam pensijų kompensavimo darbo grupės siūlymui dar turės pritarti valdančiųjų Politinė taryba, o veliau - Vyriausybė ir Seimas.

Pensijos bus kompensuotos maždaug 450 tūkst. gyventojų.

tags: #pensijos #nepriemokos #kompensacija