Projektu įgyvendinamas neįgaliųjų gyvenime itin svarbus žingsnis - integracija. Projektu įgyvendinamas neįgaliųjų gyvenime itin svarbus žingsnis - integracija. Bendradarbiaudami su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“, BĮ neįgaliųjų centru „Klaipėdos lakštutė“, Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Klaipėdos socialinių paslaugų centru „Danė“, VšĮ „Likimo laiptai“, Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija ir kt. organizacijomis aptarėme, kokie žingsniai ir veiklos yra reikalingiausios ir gali užtikrinti neįgaliųjų integraciją.
Projekto tikslas ir veiklų apimtis
Neįgaliųjų grupėms trūksta aktyvaus, įtraukiančio tarpusavio bendradarbiavimo, galimybės integruotis į pilnavertį visuomeninį gyvenimą (Lygybės Sąjunga. 2021-2030 m. neįgaliųjų teisių strategija). Todėl šio projekto veiklos kryptingai orientuotos inicijuoti, paskatinti ir palaikyti bendradarbiavimą tarp neįgaliuosius telkiančių organizacijų, užtikrinti tarpusavio komunikaciją, paskatinti ir sustiprinti neįgaliųjų bendruomenių interesus, siekti kiekvieno tai bendruomenei priklausančio nario aktyvaus įsitraukimo į projekto kultūrines, edukacines ir kūrybines veiklas.
Bibliotekos kaip integracijos erdvė
Ar visiems bendruomenės nariams biblioteka patraukli? Kaip į ją pakviesti ir sudominti tuos, kuriems, ko gero, labiausiai trūksta bendravimo, integracijos į socialinį ir kultūrinį gyvenimą - neįgaliuosius? Šiuos klausimus Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka iškėlė 2016 metais. Šiandien jau galime pasidžiaugti kasdienę neįgaliųjų gerovę kuriančiais veiklų rezultatais.
Biblioteka bendradarbiauja su Klaipėdos neįgaliuosius vienijančiomis organizacijomis - Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Klaipėdos socialinių paslaugų centru „Danė“, VšĮ „Likimo laiptai“, Klaipėdos m. neįgaliųjų draugija, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“, BĮ neįgaliųjų centru „Klaipėdos lakštutė“, Klaipėdos krašto Alzheimerio ligos klubu „Atmena“ bei jokioms organizacijoms nepriklausančiais neįgaliaisiais - parengėme ir įgyvendinome penkis neįgaliesiems skirtus projektus, sukūrėme programą, kuri padeda įveikti socialinę, kultūrinę ir skaitmeninę atskirtį.
Biblioteka jau seniai nėra tik vieta, kur saugomos knygos. Biblioteka buria bendruomenę, rūpinasi jos poreikiais, yra pasiruošusi teikti paslaugas pagal kiekvieno asmens fizines ir intelektines galias. Jau ne pirmą dešimtmetį bibliotekų erdvės ir įranga pritaikomos judėjimo ar regos, klausos negalią turintiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Edukacinės technologijos ir praktiniai pavyzdžiai
Idėja apie tokią veiklos kryptį kilo atsitiktinai. ,,Kartą į biblioteką užklydo mokytoja su grupele specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, edukacinė valanda mūsų Inovatyvių technologijų laboratorijose vaikams sukėlė euforiją, - pasakoja E. Prakapene. - Pamatėme, kad vaikai puikiai susigaudo, belieka parengti programas, kad mūsų turima laboratorija tarnautų ir neįgaliesiems.
Vaikai mokosi vizualizuoti iliustracijas su virtualiosios realybės kūrimo programėlėmis. Patirtis moko, taiso klaidas. „Pirmieji užsiėmimai buvo naudingi ir mums, ir vaikams, - teigia skyriaus vedėja E. Prakapene. Skaitėme pasaką „Eglė žalčių karalienė“, po to vaikai planšetėmis kūrė vizualizacijas. Sinerginė kūrybinė veikla jiems buvo maloni, o mums - socializacija jų atžvilgiu.
Planuojama atsiplėšti nuo technologijų, taikyti įvairesnes technikas. L. Juzulėnienė pastebėjo, kad vaikai greitai įsitraukia į kūrybinę veiklą ir nekyla tiek elgesio problemų, kiek baimintasi. Planšetėmis piešia, kuria virtualią realybę, o išmokimas nėra siekiamybė. Svarbiausia socializacija ir visuomenės prijaukinimas.
Aplinkos ir paslaugų pritaikymas
Vis dėlto patenkinti neįgalių asmenų psichosocialinius lūkesčius - nemenkas iššūkis. Neįgaliųjų poreikiai - strateginis uždavinys. Ne tik visuomenė turi mokytis priimti kitaip mąstančius, atrodančius, ribotas galimybes turinčius žmones, bet ir neįgalieji turi ateiti į visuomenę, atsinešdami savo indėlį, atvirai parodydami, kuo jie gyvena, kaip jaučiasi, kas jiems svarbu, atskleisdami savo gabumus ir stiprybes.
Visi esame žmonės - skirtingi, bet vienodai svarbūs. Laikydamiesi šio principo dėjome pamatus integracijai. Nuo pat iniciatyvos pradžios tobuliname veiklas ir ieškome naujų krypčių, kuriomis galėtume dirbti. Buvo ir yra vienintelis objektas - žmogus, tikslas - dvasinė, socialinė, skaitmeninė ir kultūrinė žmogaus gerovė.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Teisinis ir strateginis kontekstas
Neįgaliųjų teisės turėti prieigą prie informacijos šaltinių, patekti į viešąsias institucijas, dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime reglamentuojamos JT (JT neįgaliųjų teisių konvencija, 2006; JT darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų, 2015), ES (Marakešo sutartis, 2013; Liono deklaracija, 2014; ET Strategija dėl negalios, 2016) ir Lietuvos (Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa, 2012; Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga“ darniai ir tvariai plėtrai 2017 - 2030, 2017; Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“, 2019 ir kt.) strateginiuose bei teisiniuose dokumentuose, LR Vyriausybės programoje, Kultūros ministerijos bei savivaldybių strateginiuose planuose.
Vienas pagrindinių neįgaliųjų teises reglamentuojančių dokumentų - Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2006), mūsų šalyje ratifikuota 2010 metais. Konvencijoje apibrėžiama paslaugų neįgaliesiems prieinamumo būtinybė, lygių teisių neįgaliesiems užtikrinimas įtraukiant juos į bendruomenes ir galimybės suteikimas priein- amomis formomis pasinaudoti kultūrine medžiaga, dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar gauti kultūros paslaugas, pavyzdžiui, teatrų, muziejų, kino, bibliotekų ir turizmo.
Galima teigti, jog prieinamumas yra išankstinė sąlyga, kad neįgalieji galėtų aktyviai naudotis žmogaus teisėmis, visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti visuomenėje ir įnešti savo indėlį, gyventi savarankiškai ir rinktis visais savo gyvenimo klausimais.
Valstybės dokumentų įtaka bibliotekų veiklai
Bibliotekų plėtros strateginės kryptys 2016-2022 metams (2016) numato, jog bibliotekos skirtos visuomenės mokymuisi. Vykdydamos edukacines ir kultūrines veiklas, bibliotekos gali sumažinti socialinę atskirtį. Šiuose dokumentuose numatyta pagrindinių bibliotekų veiklos sričių, siejamų su socialinės įtraukties didinimu (aplinkos pritaikymo, informacinių, kultūrinių, mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo užtikrinimo, darbuotojų kompetencijų tobulinimo ir kt.) tobulinimo būtinybė.
Visos viešosios institucijos įpareigotos įgyvendinti šių dokumentų nuostatas užtikrinant teikiamų paslaugų prieinamumą skirtingų visuomenės grupių atstovams. Bibliotekų galimybės šioje misijoje plačiausios, nes jos turi išplėtotą ir net mažiausiuose miesteliuose veikiantį įstaigų tinklą, siūlo įvairias paslaugas (informacines, kultūrines, edukacines) bei telkia skirtingo amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus (vaikus, suaugusiuosius, negalią turinčius asmenis, senjorus ir kt.).
Taip pat skaitykite: Pagalba Lietuvoje
Poreikiai, iššūkiai ir pokyčių valdymas
Siekiant didinti bibliotekų socialinę įtrauktį, būtina užtikrinti jų prieinamumą ir paslaugų atitiktį, skatinti didesnį neįgaliųjų įsitraukimą į bibliotekų veiklas. Tačiau, nepaisant per pastarąjį dešimtmetį įvykusių teigiamų pokyčių bibliotekų infrastruktūroje bei paslaugų neįgaliesiems srityje, asmenys, turintys negalią, norėdami lankytis bibliotekose, dalyvauti bibliotekų siūlomose veiklose, dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu, fiziniais barjerais, nepritaikyta infrastruktūra, specialios įrangos ir paslaugų trūkumu.
Socialiai įtrauki organizacijos kūrimas pirmiausia reikalauja pokyčių valstybiniu lygmeniu, t. y. kad tokia organizacijų veiklos kryptis būtų reglamentuota arba nors numatoma plėtoti suteikiant papildomų išteklių (finansinių, intelektinių, technologinių) strateginiuose bei teisiniuose dokumentuose, o vėliau šios nuostatos institucionalizuojamos organizacijos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir įgyvendinamos vykdant organizacijos veiklas, tobulinant darbuotojų kompetencijas ir kt.
Mokslinėje literatūroje tiriami pokyčių valdymo aspektai (išoriniai ir vidiniai veiksniai, pokyčio proceso valdymas, eiga, žmogiškųjų išteklių problemos įgyvendinant pokyčius ir kt.) neretai yra esminiai, kai kalbama apie viešojo sektoriaus organizacijas, apie skirtingo tipo (kompleksinius, organizacinius, technologinius, ekonominius ir kt.) pokyčius.
Pokyčių valdymas apima pokyčių poreikio nustatymą, pokyčių tikslų, veiklų ir siektinų rezultatų numatymą, už pokyčių įgyvendinimą atsakingų asmenų paskyrimą, tinkamų intervencijų pasirinkimą, numatytų veiklų įgyvendinimą, tarpinių rezultatų stebėjimą, pasiektų rezultatų įtvirtinimą bei dėmesio skyrimą pokyčius įgalinantiems veiksniams - organizacinei kultūrai, organizaciniam mokymuisi, informacijos apie pokyčius komunikavimui, darbuotojų motyvavimui bei lyderystei.
Socialinių dalininkų įtraukimo svarba
Svarbu akcentuoti, jog kuriant socialiai neįgaliuosius įtraukiančią biblioteką labai svarbus socialinių dalininkų - šiuo atveju neįgaliųjų ir jų atstovų, kaip vienos iš bibliotekų socialinių dalininkų grupių - poreikių vertinimas bei įtraukimas į bibliotekų paslaugų planavimo, kūrimo ir įgyvendinimo procesus.
Taikant anksčiau pateiktą pokyčio valdymo organizacijoje strategiją išryškėja keletas neįgaliuosius socialiai įtraukiančios bibliotekos kūrimo specifinių aspektų: inicijuojant pokyčius svarbu įvertinti socialinių dalininkų poreikius - šiuo atveju bibliotekos turėtų periodiškai tirti neįgaliųjų poreikius norėdamos pasiūlyti neįgaliesiems aktualias veiklas ir paslaugas, pritaikyti infrastruktūrą bei technologinę įrangą.
Visuomenės nuostatų ir švietimo vaidmuo
Konfliktas, kurį sukelia neįgalaus žmogaus buvimas visuomenėje, dėl daugybės psichologinių ir socialinių kliūčių šiandien išlieka itin aktualus. Tačiau integracija turi mažai ką bendro su tuo, kas turi būti daroma „dėl“ neįgalaus asmens. Integracijos tikslas - skatinti visuomenę priimti individų kitoniškumą kaip normalų reiškinį. Todėl integracija socialinėje sistemoje - tai iššūkiai visuomenės požiūriui.
Visuomenės nuostatos lemia žmogaus, turinčio protinę ar fizinę negalę integracines galimybes. Visuomenėje daugėja kitokių vaikų, pastebimai keičiasi tėvų požiūris į jų ugdymą ir socializaciją, atsiranda noras bendradarbiauti.
Šeima, švietimas ir inkliuzija
Šiuo metu Lietuvoje reali integracija gali pasireikšti tik bendrijoje (šeima, draugai, neįgaliųjų organizacijos) ir bendruomenėje (mokykloje, religinėse draugijose), įvairiomis priemonėmis informuojant visuomenę ir keičiant jos požiūrį į neįgalumą, t.y..
Inkluzija - (“įtraukimas arba dalyvavimas” dar kitaip - „įgalinimas“) suprantama kaip “buvimas kartu”, išreiškiant pagrindinį socialinės integracijos principą - sukurti vienodas sąlygas visiems, ir sveikiems, ir neįgaliems vaikams, dalyvauti bet kokioje veikloje.
Inkluzija - tai socialiniai santykiai, pagrįsti partnerystės principais bei skirtybių toleravimo filosofija. Priklausyti bendruomenei ir būti priimtam jos narių. Nuolatiniai socialiniai santykiai ir draugystė. Šeimos, specialistų ir bendruomenės partnerystė.
Sėkmingos integracijos komponentai ir praktinės kryptys
Sėkmingos Integracijos Komponentai: Sveikata: fizinės ir psichinės sveikatos būklė. Individo materialinė padėtis. Gyvenimo sąlygos, jų pritaikymas pagal asmens poreikius. Šeima: šeimos įtaka individui. Socialiniai santykiai instituciniame lygyje: tarpusavio santykiai ir emocinis klimatas, socialinė pagalba. Poilsis, kūryba; laisvalaikio kokybė. Dalyvavimas bendruomenės veikloje, užimtumas arba darbinė/profesinė veikla. Savęs vertinimas, individo būsena, požiūris į gyvenimą (pasitenkinimas savo būtimi). Individualių poreikių patenkinimas ir vertinimas.
Socialinio Ugdymo Sritys ir Principai: Veiklos prieinamumas. Aplinkos pritaikymas. Užtikrinti visuomeninių patogumų prieinamumą. Informacijos sklaida. Veiklos sričių plėtra. Padėti žmonėms dalyvauti visose gyvenimo sferose. Bendravimo rato kūrimas. Padėti neįgaliems asmenims susirasti draugų, išlaikyti juos ir plėsti jų ratą. Perspektyvos kūrimas. Padėti žmonėms siekti naujų galimybių, potyrių ir išbandyti ką nors naujo. Socialinis savarankiškumas. Padėti neįgaliems asmenims kiek įmanoma savarankiškiau tvarkyti savo gyvenimą. Sudaryti sąlygas savarankiškai pasirinkti. Skatinti reikšti asmeninę nuomonę bei pageidavimus. Metodinė bazė. Kurti metodikas, kurios padėtų žmonėms ugdyti savivoką ir savo vertės supratimą. Ugdymas. Padėti įgyti naujų socialinių įgūdžių ir sugebėjimų. Darbinė veikla. Tobulinti žmonių turimus socialinius įgūdžius, suteikiant jiems didesnes galimybes. Negalės samprata. Formuoti teigiamą požiūrį į neįgalų asmenį; pateikiant informaciją visuomenei laikytis etikos normų. Teisinė struktūra. Užtikrinti socialinių paslaugų kokybę bei kontrolę.
Darbo rinkos integracija
Apie neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje: kas stabdo darbdavius? Neįgaliųjų integracija - tai procesas, siekiantis užtikrinti žmonių su negalia lygiavertį dalyvavimą visuomenėje.
Integracijos Iššūkiai ir Galimybės: Čia apžvelgiami socialinės integracijos iššūkiai ir galimybės, su kuriomis susiduria neįgalieji: dalyvavimą darbo rinkoje, švietime ir visuomenės gyvenime. Pateikiama informacija apie teisinį reguliavimą, šiuo metu vykstančias reformas ir naujausius tyrimus, kurie siekia gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją naikinant išankstinius stereotipus.
Duomenys ir pasirinktos išvados
Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais statistiniais duomenimis apie negalios rūšis bei neįgaliųjų skaičių, galima teigti, jog 2017 metais iš viso Lietuvoje buvo 241 861 negalią turintis asmuo. Didžiausią neįgaliųjų grupę (55 proc.) sudaro asmenys, sergantys įvairiomis vidaus ligomis, 27 proc. turi judėjimo negalią, 9 proc. neįgaliųjų serga psichikos ligomis, o po 3 proc. sudaro neįgalieji, turintys intelekto sutrikimų, regėjimo ir klausos negalias.
Vidutiniškai Šiaulių ir Telšių apskrityse 2015 - 2017 metais gyveno apie 39 000 neįgalių asmenų, o tai sudaro apie 10 proc. viso šių apskričių gyventojų skaičiaus. Iš jų suaugusiųjų buvo apie 36 000, o vaikų - apie 2 800. Didžiausias neįgaliųjų procentas, palyginti su visu šių rajonų gyventojų skaičiumi, yra Pakruojo (14,37 proc.), Akmenės (11,87 proc.), Joniškio (11,33 proc.), Radviliškio (11,27 proc.) ir Šiaulių (10,74 proc.) rajonuose.
| Regionas | Neįgaliųjų dalis (%) |
|---|---|
| Pakruojo | 14,37 |
| Akmenės | 11,87 |
| Joniškio | 11,33 |
| Radviliškio | 11,27 |
| Šiaulių | 10,74 |
Daugiau nei tris kartus mažesnis žmonių, turinčių negalią, naudojimasis bibliotekų paslaugomis rodo, jog Šiaulių regione neįgalieji per mažai įtraukiami į bibliotekų veiklas. 2014 - 2017 m. Šiaulių regione neįgaliųjų įtraukimas į bibliotekų veiklas vidutiniškai siekė apie 7 proc., o negalios neturinčių asmenų įtraukimas į bibliotekų veiklas šiame regione tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 23 procentus.
Mokslinės ir praktinės nuorodos
Šiame straipsnyje pateikiamos įžvalgos gali būti naudingos mokslo bendruomenei (plėtojamas socialiai įtrauktos bibliotekos teorinis konceptas) bei viešojo valdymo praktikams, formuojantiems valstybės socialinės įtraukties didinimo politiką, apibrėžiantiems bibliotekų funkcijas šioje srityje, įgyvendinantiems neįgaliųjų socializaciją.
Neįgalieji sudaro ženklų skaičių narių turinčią, nevienalytę visuomenės ir bibliotekų vartotojų grupę. Todėl galima teigti, jog negalią turintys asmenys yra gana didelė visuomenės grupė, kurios informacinių, kultūrinių ir edukacinių poreikių tenkinimas yra vienas socialiai įtraukios bibliotekos tikslų.
tags: #neigalus #zmogus #visuomeneje #seimoje #bibliotekoje