Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių - 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą. Atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos yra vadinamas pakeitimo norma, ir jis parodo, kaip dirbančiojo pajamos pasikeičia jam išėjus į pensiją.
Ši pakeitimo norma Lietuvoje siekia 43 procentus ir yra viena mažiausių tarp ES šalių. Pavyzdžiui, Danijoje šis rodiklis siekia 84 proc., Olandijoje 85 proc., Austrijoje - net 87 procentus. EBPO šalių vidurkis siekia 62 procentus - arba pavertus į konkrečius skaičius, 1000 eurų per mėnesį uždirbęs žmogus gauna 620 eurų pensiją. Tačiau net ir atsižvelgus į šiuo pokyčius, dažniausiai rekomenduojama, pensijos pakeitimo norma turėtų siekti bent 70 procentų. Kaip pasiekti tokį aukštą rodiklį ir kur yra kitų šalių sėkmės paslaptis?
Būdai padidinti pensijas
Yra keli akivaizdūs, tačiau daugeliui nebūtinai patrauklūs būdai padidinti pensijas.
- Didesni mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos: Deja, Lietuvoje samdomų darbuotojų mokestinė našta yra taip didesnė nei daugelyje Vakarų valstybių, todėl čia nėra daug ką išspausti.
- Pensinio amžiaus vėlinimas: Tai leidžia surinkti daugiau socialinių draudimo įmokų iš didesnės dirbančiųjų grupės ir perskirstyti jas mažesnei pensininkų bendruomenei.
- Kaupimas pensijų fonduose: Šiose valstybėse didelę pensijos dalį sudaro ne tik iš einamųjų socialinio draudimų finansuojamos valstybinės pensijos, bet ir pensijų fonduose sukauptos lėšos.
Pažvelkime į kiekvieną iš šių būdų atidžiau.
Mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos
Didesnes socialinio draudimo įmokas mokėti - ir didesnes pensijas gauti ateityje - galbūt galėtų kai kurie savarankiškai dirbantys. Tačiau dabar svarstomos mokesčių reformos kontekste girdime, kad apetitas tokiems pokyčiams nėra didelis.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pensinio amžiaus vėlinimas
Antrąjį pensijų didinimo mechanizmą sufleruoja daugelyje Vakarų valstybių matomos demografinės tendencijos, kai pensinio amžiaus gyventojų vis daugiau, o darbingo amžiaus gyventojų - vis mažiau. Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę turėjome 400 tūkstančių vyresnių nei 65 metų gyventojų. Įstojant į Europos Sąjungą jų buvo 530 tūkstančių, o šiandien - jau daugiau nei 570 tūkstančių. Šio dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje jų gyvens daugiau nei 650 tūkstančių. Tad antrasis nepopuliarus pensijų didinimo būdas - tai pensinio amžiaus vėlinimas, kuris leidžia surinkti daugiau socialinių draudimo įmokų iš didesnės dirbančiųjų grupės ir perskirstyti jas mažesnei pensininkų bendruomenei.
Lietuvoje pensinis amžius pamažu didėja. 2026 metais pasiekęs 65 metus, jis nedaug skirsis nuo daugelio Vakarų valstybių, todėl tikėtina, kad tolimesniam jo kėlimui erdvės (ir noro) turbūt nebus. Tačiau net ir čia galima rasti išmanių kelių. Vyresnio amžiaus gyventojų savanorišką sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje gali paskatinti ir, pavyzdžiui, lankstesnė darbo savaitė ar mokestinės lengvatos. Sulaukę tokio amžiaus, ne visi nori ir gali dirbti, bet papildomos paskatos galėtų prisidėti prie kelių problemų sprendimo - ir darbuotojų trūkumo, ir mažų pajamų senatvėje. Kad toks vyresnio amžiaus, bet dar darbingų asmenų įsitraukimas į darbo rinką nėra neįmanomas, rodo Japonijos pavyzdys - ten savo noru dirba daugiau nei pusė 65-70 metų amžiaus asmenų.
Kaupimas pensijų fonduose
Šiose valstybėse didelę pensijos dalį sudaro ne tik iš einamųjų socialinio draudimų finansuojamos valstybinės pensijos, bet ir pensijų fonduose sukauptos lėšos. EBPO duomenimis, šiai organizacijai priklausančiose šalyse vidutiniškai gyventojų sukauptos lėšos pensijų fonduose sudaro apie 105 proc. BVP, o tokiose šalyse, kaip Danija ar Olandija, kuriose pensijų pakeitimo normos yra vienos iš didžiausių pasaulyje, sukauptos lėšos viršija 200 proc. BVP. Lietuvių įdarbintos lėšos jų asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose siekia tik apie 11 proc. BVP - gerokai mažiau nei Latvijoje ir Estijoje.
Taip yra todėl, kad priešingai nei daugelis Vakarų valstybių, lietuviai savo ateities poreikiams pradėjo kaupti palyginti neseniai, o darbuotojų ir darbdavių įnašai yra kuklesni. Nemažai įtakos pensijų dydžiui ir pensijų pakeitimo normai turi ir papildomas savarankiškas kaupimas ir investavimas. Štai, pavyzdžiui, JAV pensijų pakeitimo norma siekia tik 50,5 procento, tačiau įvertinus ir pajamas iš savarankiškai sukauptų lėšų fonduose, ji pakyla net iki 95,8 procentų. Taigi, daugelio valstybių patirtis iliustruoja, kad tam, jog vidutinės pensininkų pajamos pasiektų turtingų Vakarų valstybių lygį, neužtenka vien valstybės mokamos senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Periodiškai nuaidintys politikų pasvarstymai apie tai, kad dirbantieji galėtų nekaupti lėšų senatvės pensijai, yra pagrįsti gerais norais padidinti „Sodros“, o tokiu būdu ir dabartinių pensininkų pajamas. Tačiau kaip neretai būna, gerais norais yra kelias į pragarą grįstas. Šiuo atveju tas pragaras būtų itin skurdžios dabar dirbančiųjų pajamos senatvėje. Daliai gyventojų atrodo nepriimtinas pasirinkimo laisvės apribojimas - kaupimas senatvei nėra paliktas asmeninei atsakomybei, egzistuoja prievolės dalį uždirbtų pajamų „užrakinti“ ir atidėti jas ateities poreikių tenkinimui.
Kitaip sakant, įstatymai įpareigoja kiekvieną dirbantį žmogų šiandien mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios atitenka dabartinių senjorų pensijoms mokėti. Pensijų klausimas beveik visada užprogramuoja būtinybę ieškoti kompromiso tarp dabartinių ir ateities poreikių. Norint saugesnės ir turiningesnės senatvės, būtina paaukoti dalį komforto ir vartojimo galimybių šiandien. Žmogaus prigimtis ir aplinkybės dažnai lemia, kad apie tolimą senatvę daug negalvojama. Dėl šios priežasties visose pažangiose valstybėse ir yra prievolė, o ne rekomendacija dalį pajamų atidėti senatvei.
Iš esmės ši prievolė nelabai skiriasi nuo reikalavimo mokėti kitus mokesčius, skirtumas tik tai, kad lėšos yra panaudojamos ne bendriems valstybės tikslams, o tik asmeniniams kaupiančio žmogaus poreikiams jo senatvėje. Natūralu tikėtis, kad dešimtmečius dirbus ir mokėjus mokesčius valstybei senatvėje ji - tiksliau ateities kartos - viskuo pasirūpins. Tačiau turbūt taip pat akivaizdu, kad sąvoka „pasirūpins“ neapima ilgų atostogų švelnesnio klimato ir skaidresnių jūrų pakrantėse. Todėl saugiausia ir efektyviausia yra paaukoti dalį šiandienos norų, ir dalį gautų pajamų nukreipti ateities poreikiams.
Pensijos atidėjimas
Pensininkai gali pasididinti savo pensijas nukeldami pensijos mokėjimą. Senatvės pensiją įmanoma pasididinti net iki 40 proc. Pensijų dydis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, išlieka žemesnis, o jų finansavimui skiriamos lėšos - gerokai mažesnės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad pensijų dydis gali atrodyti didesnis, jei įsigilintume į skaičiavimo metodikas, tačiau dauguma pensininkų vis dar susiduria su ribotomis finansinėmis galimybėmis.
Nepaisant to, Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta galimybė senatvės pensiją padidinti iki 40 proc., apie kurią žino tik nedidelė dalis gyventojų. Pensijos atidėjimas - tai procesas, kai žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, nusprendžia neskirti ar nemokėti pensijos tam tikrą laiką, mainais už didesnį išmokos dydį ateityje. Pagal įstatymą, pensiją galima atidėti tik pilniems metams, tačiau ne ilgiau kaip penkeriems. Už kiekvienus atidėtus metus pensija didinama 8 proc., o tai reiškia, kad maksimalus galimas padidėjimas siekia 40 proc.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pavyzdžiui, žmogus, kuriam priklauso 600 eurų mėnesinė pensija, atidėjęs ją metams, gauna 48 eurais didesnę išmoką, o po penkerių metų ji išauga iki 840 eurų per mėnesį. Šis padidėjimas yra taikomas visą likusį gyvenimą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad atidėjimas turi finansinių pasekmių - žmogus laikinai praranda teisę gauti pensiją ir turi pragyventi iš kitų pajamų. „Sodra“ taip pat pateikia galimybę atidėti jau paskirtos pensijos mokėjimą. Tai ypač naudinga tiems, kurie dar dirba ir gali apsieiti be pensijos tam tikrą laiką. Dirbant ir mokant įmokas, pensija didėja ne tik dėl atidėjimo, bet ir dėl papildomai įgyto stažo bei apskaitos vienetų.
Ar pensijos atidėjimas finansiškai apsimoka?
Ar pensijos atidėjimas tikrai finansiškai apsimoka priklauso nuo individualių aspektų Puikiai besijaučiantys, papildomų pajamų turintys pensininkai gali nukelti pensijos mokėjimą ir taip pasididinti savo išmokas. Norint įvertinti pensijos atidėjimo naudą, būtina atlikti detalius skaičiavimus. Tarkime, žmogui priklauso 600 eurų pensija, tačiau jis nusprendžia ją atidėti vieneriems metams. Per tą laiką jis netenka 7200 eurų (600 eurų x 12 mėnesių), tačiau jo pensija padidėja 48 eurais per mėnesį.
Šis padidėjimas atsiperka per 12,5 metų (7200 eurų / 48 eurai). Jei žmogus tikisi gyventi ilgiau nei šis laikotarpis, atidėjimas tampa finansiškai naudingu sprendimu. Tačiau reikia atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į kitus svarbius veiksnius. Pavyzdžiui, jei žmogus dar dirba ir turi pakankamai pajamų, pensijos atidėjimas leidžia sutaupyti daugiau lėšų senatvei. Be to, dirbantiems asmenims pensija didinama ne tik dėl atidėjimo, bet ir dėl papildomai sumokėtų įmokų, kurios padidina stažą ir apskaitos vienetų skaičių.
Pasirenkant, ką daryti, taip pat labai svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę. Jei žmogus jaučiasi gerai ir numano, kad gyvens ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė, pensijos atidėjimas gali tapti pelninga ilgalaike investicija. Tačiau, jei sveikata prastėja arba finansinė situacija neleidžia apsieiti be pensijos, atidėjimas gali būti visiškai nereikalingas ir net nenaudingas.
Mažas susidomėjimas pensijos atidėjimu
Pensijos atidėjimo galimybe šiuo metu naudojasi vos ~780 žmonių Daugybė senatvės pensijos sulaukusių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 620 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, tačiau tik apie 780 žmonių naudojasi atidėtos pensijos galimybe. Toks mažas skaičius gali būti paaiškinamas informacijos stoka ir ekonominiais sunkumais.
Daugelis žmonių tiesiog nežino apie šią galimybę arba nesupranta jos naudos. Be to, dauguma pensininkų neturi pakankamai pajamų, kad galėtų išsiversti be pensijos bent metus. Būtina prisiminti, jog net penktadalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, o didžioji dalis tokių asmenų ir yra pensinio amžiaus sulaukę gyventojai.
Kitas svarbus faktorius - baimė dėl gyvenimo trukmės. Žmonės nerimauja, kad jų sveikata pablogės arba jie nesulauks pakankamai ilgo gyvenimo, kad pensijos atidėjimas iš tikrųjų atsipirktų. Dėl šios priežasties galimybė atidėti pensiją dažnai nėra laikoma realia alternatyva, nors „Sodra“ pensijos atidėjimą pristato kaip labai gerą sprendimą.
Nepaisant to, pensijos atidėjimas gali būti vertingas pasirinkimas, tačiau tik tiems, kurie gali sau tai leisti. Tai gali tapti svarbia finansine priemone, užtikrinančia didesnes pajamas senatvėje ir suteikiančia daugiau stabilumo ateities planams. Kaip ten bebūtų, Socialinio draudimo pensijų įstatyme yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią senatvės pensiją Lietuvoje galima pasididinti iki 40 proc. Tiesa, ją žino ir pasinaudoja gana nedaug žmonių.
Jei esate įgiję teisę gauti senatvės pensiją, galite kreiptis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą, o jei senatvės pensiją jau gaunate - atidėti paskirtos pensijos mokėjimą, informuoja „Sodra“. Pasak jos, atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą galima tik pilniems metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams. Nuo dienos, kurią baigsis atidėjimo laikotarpis, priklausomai nuo to, kuriam laikui prašote atidėti pensiją, jums būtų skiriama arba vėl pradėta mokėti senatvės pensija, padidinta 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus.
Tarkime, jei žmogui priklauso 600 eurų pensija, atidėjus ją metams, vėliau iki mirties mokama 648 eurų pensija. Nesunku suskaičiuoti, kad per metų atidėjimą žmogus negautų 7200 eurų. Šią sumą padalijus iš vėlesnio 48 eurų mėnesinio pensijos padidėjimo, išeina, kad pensijos atidėjimas atsiperka per 12,5 metų. Taigi, jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus jaučiasi gerai ir numano, kad iki mirties dar pagyvens tiek laiko, jam verta apmąstyti pensijos atidėjimą. Ypač, jeigu žmogus dar dirba ir jam užtenka pajamų (dirbant toliau, pensija taip pat didinama). Tiesa, „Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu yra apie 780 gyventojų, kuriems mokama atidėta senatvės pensija. Nors bendrai senatvės pensijų gavėjų Lietuvoje yra daugiau kaip 620 tūkst.
Kaip skaičiuojama atidėta pensija
„Sodra“ pateikia tokį pavyzdį, kaip skaičiuojama atidėta senatvės pensija. Tarkime, asmuo, turintis 37 metus stažo ir 50 apskaitos vienetų, 2019-01-01 įgijo teisę gauti senatvės pensiją, bet užpildė prašymą pensijos skyrimą atidėti 4 metams. Šis asmuo atidėjimo laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2023-01-01 nedirbo ar nevykdė kitos veiklos, dėl kurios reikėtų mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas „Sodrai“.
Pasibaigus atidėjimo terminui, 2023-01-01 paskirtos senatvės pensijos dydis, įvertinus 4 atidėjimo metus, būtų 764,08 Eur (578,85 Eur* x 32 proc.**). Jeigu nuo 2019-01-01 jam būtų paskirta ir mokėta 372,44 Eur senatvės pensija, ji būtų indeksuojama nuo kiekvienų metų sausio 1 d. ir šios pensijos dydis 2023-01-01 būtų 578,85 Eur.
*578,85 = (246,21 x 1,1935) + (50 x 5,70), kur 246,21 Eur - bazinis pensijos dydis 2023 m. 1,1935 - santykis tarp įgyto stažo ir būtinojo stažo 2019 m. (37/31) 50 - įgytas apskaitos vienetų skaičius 5,70 Eur - apskaitos vieneto vertė 2023 m. ** Už kiekvienus pensijos skyrimo atidėjimo metus pensija didinama po 8 proc. (4 x 8 proc. = 32 proc.)
„Sodra“ taip pat atkreipia dėmesį, kad, jeigu asmuo pensijos atidėjimo laikotarpiu dirbtų ar vykdytų kitą veiklą, dėl kurios reikėtų mokėti įmokas „Sodrai“, jam pensija būtų naujinama nuo sausio 1 d., įvertinant per praėjusius kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Kitaip tariant, pensija būtų didinama tiek už jos atidėjimą, tiek dėl papildomų įmokų, sumokėtų dirbant per pensijos atidėjimo metus.
Beje, „Sodra“ jau skelbia, kada mokės nuo kitų metų daugiau kaip dešimtadaliu padidintas pensijas.
II pakopos pensijų fondai
Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc. jūsų šiandienos pajamų. Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
| Būdas padidinti pensiją | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Didesni mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos | Didesnės pensijos ateityje | Didelė mokestinė našta |
| Pensinio amžiaus vėlinimas | Daugiau socialinių draudimo įmokų, mažesnė pensininkų bendruomenė | Nepatrauklus gyventojams |
| Kaupimas pensijų fonduose | Papildomos lėšos senatvei | Priklausomybė nuo finansų rinkų svyravimų |
| Pensijos atidėjimas | Galimybė padidinti pensiją iki 40% | Laikinas pajamų praradimas |
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
tags: #kaip #pasididinti #sodros #pensija