Vaikų globos institucijos Lietuvoje atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų, netekusių tėvų globos, gerovę, saugumą ir visapusišką ugdymą. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų globos institucijų veiklą, bendruomeninės globos modelį, budinčių globotojų vaidmenį, globos centrų pagalbą, kaip ir galimybę tapti budinčiu globotoju bei svarbiausias nuostatas, susijusias su vaikų globos formomis šalyje.
Vaikų globos institucijų veiklos apžvalga
Vienas iš pavyzdžių yra „Gilės namai“ - Vilniaus miesto biudžetinė įstaiga, teikianti socialinės globos ir ugdymo paslaugas vaikams, netekusiems tėvų globos. Čia dirba atsidavusi ir kvalifikuota specialistų komanda: socialiniai darbuotojai, psichologai, pedagogai ir auklėtojai. „Gilės namai“ nėra tik globos įstaiga, bet vieta, kur vaikai randa rūpestį, šilumą ir viltį.
2019 metais pradėtas institucinės globos pertvarkos procesas leido žengti svarbų žingsnį - pereiti nuo centralizuotos globos prie bendruomeninio gyvenimo modelio. Institucinės globos pertvarka siekia, kad tėvų globos netekusiems vaikams nebūtų priversti augti didelėse vaikų globos įstaigose, o globos infrastruktūra atitiktų vaiko teisių reikalavimus ir poreikius.
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaigos, kuriose mažose grupėse (paprastai ne daugiau kaip 8 vaikai) gyvenama šeimai artimoje aplinkoje, tokioje kaip namas, butas ar kotedžas. Šiose įstaigose užtikrinamas ilgalaikis arba trumpalaikis socialinės globos pasiūlymas, sudarant sąlygas vaikams jaustis saugiai ir jaukiai.
Budintiesiems globotojams tenkanti svarba ir jų veikla
Globos centrai vykdo svarbias užduotis, pagal sutartis perduodami vaikus budintiems globotojams - dažniausiai giminaičiams ar emociškai artimiems žmonėms, kurie, baigę specialius mokymus, gali užtikrinti vaikams saugią ir šiltą aplinką. Budintys globotojai suteikia laikino apsaugos namus vaikams, kuriems nėra galimybės augti biologinėse šeimose. Tai ypač svarbu, kai vaikas turi išgyventi sunkų, stresinį laikotarpį, kol šeima pasipildo papildoma pagalba ar vaikas grįžta į savo biologinę aplinką.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Budinčio globotojo veikla - tai daugiau nei tik priežiūra. Globotojas prižiūri vaiką, užtikrina emocinį ir fizinį saugumą, visišką ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą. Jis veikia pagal individualios veiklos pažymėjimą ir pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Globos centru.
Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti ne daugiau kaip 3 vaikus, o bendra vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais negali viršyti 5. Išimtinais atvejais, kai globojami broliai ar seserys, skaičius gali būti didesnis, jei tai suderinta raštu.
Globos centrų teikiama pagalba budintiems globotojams
- Nemokama socialinių darbuotojų bei kitų specialistų pagalba;
- Psichologų konsultacijos ne tik vaikams, bet ir budintiesiems globotojams bei jų šeimos nariams;
- Kvalifikacijos kėlimas ir mokymai;
- Savitarpio pagalbos grupės ir supervizijos;
- Laikinos vaikų priežiūros paslaugos laikotarpiais, kai budintis globotojas atostogauja arba susiduria su kitais sunkumais;
- Laikino atokvėpio paslauga, padedanti atgauti darbingumą krizinėse situacijose.
Atlygis budintiems globotojams ir finansinė parama
Klaipėdos miesto savivaldybė budintiems globotojams moka atlyginimą, kuris sudaro 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumą per mėnesį, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus ar išimtinių atvejų.
Be to, atlyginimas didinamas:
- po 0,75 MMA už kiekvieną vaiką, faktiškai globojamą budinčioje šeimoje;
- po 1 MMA už kiekvieną kūdikį arba vaiką su vidutiniu ar sunkiu neįgalumo lygiu;
- mokama tol, kol asmuo, sulaukęs 18 metų, mokosi pagal ugdymo programas iki 24 metų amžiaus;
- pasirašius santuoką arba sudarius bendrą sutartį, atlyginimas mokamas tik vienam iš sutuoktinių.
Taip pat yra numatyta materialinė parama vaikų išlaikymui, kuri apima globos išmokas, slaugos ir priežiūros kompensacijas bei specialias išmokas, nustatytas įstatymuose.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Reikalavimai ir būdas tapti budinčiu globotoju
- Pageidaujantieji tapti budinčiais globotojais turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.
- Pateikti sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo gali globoti vaiką.
- Pateikti rašytinius sutikimus iš kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų.
- Laukti, kol specialistai išnagrinės prašymą.
- Gauti kvietimą į GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymus, kurie yra privalomi.
- Gauti globos centro išvadą dėl tinkamumo veiklai budinčiu globotoju.
- Pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir įregistruoti individualią veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Reikalavimai budintiems globotojams: amžius nuo 21 iki 65 metų, ne žemesnis nei vidurinis išsilavinimas, neturėti teismo apribojimų, negalėti turėti tam tikrų ligų, negalėti būti netinkamas pagal Civilinį kodeksą.
Vaikų globos formos Lietuvoje
- Vaiko laikinoji globa - trumpalaikė priežiūra ir auklėjimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, kurios tikslas yra grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą.
- Vaiko nuolatinė globa - skiriama vaikams, negalintiems grįžti į savo biologinę šeimą, ir apima priežiūrą bei ugdymą kitoje šeimoje, šeimynoje ar institucijoje.
- Globa šeimoje - iki trijų vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje (visų vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais ne daugiau kaip šeši).
- Globa šeimynoje - juridinio asmens globojami keturi ir daugiau vaikų, bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni.
- Vaikų globos institucija - vaikas apgyvendinamas tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės globoti šeimoje, globos centre ar šeimynoje.
Įvaikinimas - nauja šeima vaikui
Įvaikinimas yra teisinis procesas, siekiant suteikti vaikui naują šeimą, kai jis negali augti biologinėje šeimoje. Šio proceso metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos perduodamos įtėviams, o vaikas praranda ryšius su biologiniais tėvais bei tampa visateisiu naujos šeimos nariu.
Įvaikinimo procesas yra konfidencialus, o įvaikintojai pagal įstatymą laikomi vaiko tėvais. Įtėviams galima suteikti vaiko pavardę ir vardą. Skirtumas nuo globos yra tas, kad įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas.
Globos centrų paslaugos, projektai ir tobulėjimas
Lietuvos globos centrai nuolat siekia užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir gerinti jų prieinamumą. Keli projektai, tokie kaip „Paslaugų, skatinančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“ ir „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas“ skirti gerinti globos aplinką, teikti bendruomenines paslaugas vaikams, laikinai apgyvendintiems ir įvaikintiems.
Šiuo metu bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena 54 vaikai, o dienos centruose paslaugas gauna daugiau nei 25 socialinės rizikos šeimų vaikai. Dienos centrai Vilniuje ir Trakų rajone teikia užimtumo ir pagalbos paslaugas, o laikinosios globos centras Trakų rajone sukurtas kaip saugi vieta trumpalaikei globai.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Palydimoji globa (jaunimo namai)
Ši paslauga skirta jaunuoliams, siekiant sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą. Tai dar viena svarbi vaikų globos institucijų Lietuvoje veiklos dalis, padedanti augantiems vaikams integruotis į visuomenę ir įgyti reikalingų gyvenimo įgūdžių.
Vaiko teisių apsaugos sistema ir jos dalyviai
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra vaikas, likęs be tėvų globos, jo biologinė šeima (tėvai, giminaičiai) ir globėjas arba rūpintojas. Globos proceso metu glaudžiai bendradarbiauja Vaiko teisių apsaugos skyriai bei kitos atitinkamos institucijos.
Jeigu vaikui yra daugiau kaip 14 metų, jam gali būti paskirta rūpyba ir skiriamas rūpintojas, kas suteikia vaikui daugiau atsakomybės priimant sprendimus bei atstovaujant jam teisėtus interesus.
tags: #lietuvoje #veikiancios #vaiku #globos #institucijos