Socialiniai tinklai tapo neatskiriama kasdienio gyvenimo dalimi: galime palaikyti ryšį su draugais, dalintis akimirkomis ir greitai sužinoti naujienas. Tačiau gausybė mokslinių tyrimų ir Lietuvos duomenys rodo, kad socialiniai tinklai gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį psichinei bei fizinei sveikatai, ypač pažeidžiamiausioms grupėms - paaugliams ir jauniesiems suaugusiesiems.
Psichikos sveikata: nerimas ir depresija
Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais. Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatai rodo, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę - šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Doc. dr. Inga Truskauskaitė atkreipia dėmesį, kad socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - tarptautinių tyrimų duomenimis, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu. Taip pat žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažniau ieško paguodos socialiniuose tinkluose, o itin aktyvus naudojimasis gali pabloginti psichologinę savijautą.
Priežastinis ryšys ir priklausomybės mechanizmai
Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse. Biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai (nuotaikos kaita, tolerancija, nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis) aiškiai apibrėžia, kaip gali išsivystyti priklausomybė nuo socialinių tinklų.
Pažeidžiamos grupės: paaugliai, merginos, jauni suaugusieji
Pašnekovių teigimu, pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. Lietuvoje atliktame tyrime 18-34 metų grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Tai atsispindi ir psichikos sveikatos vertinime: nerimo bei depresijos rizika šioje amžiaus grupėje yra dvigubai didesnė nei kitose suaugusių amžiaus grupėse.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Žmonės, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų, yra ypač pažeidžiami. Pavyzdžiui, tarp turinčių ADHD priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje - turint šį sutrikimą daug sunkiau kontroliuoti naudojimąsi ir lengviau „įsisukti“ į priklausomybės ratą.
Paauglių sveikata ir elgesys internete
HBSC tyrimai Lietuvoje rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymėjo didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Pastebima, kad problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei berniukų. Priklausomybė paauglystėje siejama su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei jų bendraamžiai, dažniau turi prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių. Prastesni ir jų psichologiniai rodikliai - žema psichologinė gerovė, didesnė tikimybė patirti nerimą ir nejausti laimės.
Internetinės patyčios ir rizikingas elgesys
Internetinės patyčios (cyberbullying) - agresyvus ir pasikartojantis elgesys per elektronines medijas - gali paliesti net 20-40 proc. paauglių. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais ir bendraamžiais nėra tvirti, dažniau ieško bendravimo galimybių internete, o tai didina riziką patirti priekabiavimą, nepageidaujamas seksualinio turinio žinutes, asmeninės informacijos skelbimą ar tapatybės vagystes. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinį gyvenimą ir fizinę bei psichinę sveikatą.
Socialiniai tinklai ir savivertė
Socialiniuose tinkluose apie save dažnai siekiama kurti idealų „aš“ įvaizdį: atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Nuolatinis lyginimasis su kitais, grožio filtrai ir turinys, rodantis idealizuotą gyvenimą, didina nepasitenkinimą savimi, kaltę, pavydą, pyktį. Laikui bėgant, nusivylimas auga - žmogus nejaučia, kad atitinka savo susikurtą ir afišuojamą gyvenimą, todėl kyla daug neigiamų emocijų ir žemesnė savigarba.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Tiek žalos, tiek naudos - kaip socialiniai tinklai veikia skirtingai?
Socialiniai tinklai gali turėti ir teigiamų aspektų: jie padeda palaikyti ryšius, plėsti pažinčių ratą, kurti kūrybiškumą, suteikia galimybių sveikatos švietimui ir anoniminiam palaikymui sergant lėtinėmis ligomis. Kai kuriems vyresniems nei 50 metų žmonėms socialinių tinklų vartojimas siejamas su depresijos simptomų mažėjimu.
Visgi mokslas rodo, kad žalingas poveikis priklauso ne tik nuo to, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir nuo to, kaip juose elgiamės. Aktivus bendravimas su artimaisiais, prasmingų ryšių kūrimas ir teigiamo turinio paieška gali turėti pozityvų poveikį, o pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas ir nuolatinis lyginimasis dažniausiai blogina savijautą.
Kaip veikia algoritmai ir kodėl sunku sustoti?
Algoritmai analizuoja jūsų veiklą ir rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jie dažnai prioritetizuoja interaktyvų turinį, reklamas ir populiarius įrašus - veikia sniego gniūžtės principu. Jei turinys sudomino pirmosiomis sekundėmis, didesnė tikimybė, kad jį žiūrėsite iki galo, o algoritmas pasiūlys dar daugiau panašaus turinio. Dėl to vartotojui tampa sunku suprasti, kada sustoti, o „vienas vaizdo įrašas dar“ virsta ilgu įsitraukimu.
Socialiniai tinklai ir profesinė veikla
Signalai, kad santykis su socialiniais tinklais tampa nesveikas
- Jaučiate nerimą, kai negalite patikrinti socialinių tinklų.
- Naudojatės socialiniais tinklais norėdami pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką.
- Pastebite, kad reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą.
- Bandoma mažinti naudojimąsi, bet nepavyksta.
- Socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, mokslams, miegui ar santykiams.
Lietuvoje priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra maždaug 6 proc. suaugusiųjų - tai šimtai tūkstančių žmonių, kuriems socialiniai tinklai jau nėra tik pramoga.
Prevencija ir savipagalba: ne draudimai, o sąmoningumas
Tyrimai rodo, kad veiksmingiausia strategija - ne drausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. Sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos (savo minčių stebėjimas ir keitimas) bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai ar bauginimas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Net paprasti dalykai veikia: taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant, telefono padėjimas toliau nuo savęs, telefono funkcijų naudojimas, ribojančių ekrano laiką. Tyrimas rodo, kad tik 10 proc. gyventojų aktyviai taiko įvairias socialinių tinklų ribojimo strategijas, nors jos tikrai veikia.
- Laiko limitų nustatymas programėlėse.
- Programėlių perstumdymas į gilesnį telefono meniu.
- Pranešimų išjungimas.
- Telefono atsisakymas bent valandą-dvi prieš miegą.
- Dienos be interneto - pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai nesinaudoti.
Svarbu ir švietimas: tėvai bei gydytojai turėtų domėtis vaikų interneto naudojimu ir skatinti tikslingą technologijų vartojimą. Anksčiausia intervencija - pastebėti ir spręsti problemas, užsiimti realaus pasaulio veikla, stiprinti šeimos ryšius - padeda užkirsti kelią probleminiam naudojimui.
Praktiniai patarimai kasdienai
Psichologas P. Rakštikas rekomenduoja du stebėjimo momentus: kaip jūs pradedate naudoti socialinius tinklus (ar tai automatinis veiksmas) ir kaip jaučiatės nustojęs juos naudoti (ar baigiate su suirzimu, nusivylimu). Jei naudojimas yra automatinis arba baigiasi neigiama emocija - tai signalas riboti laiką.
Siūlomos konkrečios praktikos: skirti dedikuotą laiką socialiniams tinklams (pvz., pusvalandį dienoje), vengti naudojimosi rytą ar vakare (yra produktyvesnių ir poilsio laikų), suskaidyti laiką į konkrečias pertraukas, praktikuoti dienas be interneto, įvesti taisykles šeimoje (pvz., „jokio telefono“ valgant).
Kompleksinis požiūris ir atsakomybė
Negalima teigti, kad socialiniai tinklai vienareikšmiškai sukelia psichologines problemas - dažnai neaišku, ar problemas lemia jau esami sutrikimai, ar jas sukelia tinklų naudojimas. Visgi esama aiškių duomenų apie blogėjančią psichinę sveikatą, poveikį miegui, smegenų mikrostruktūrinius pokyčius ir didėjančias rizikas. Socialinių tinklų platformos dažnai neprisiima atsakomybės už galimas pasekmes, todėl svarbu tiek individuali, tiek visuomeninė atsakomybė: švietimas, prevencinės programos, tėvų ir mokytojų įsitraukimas bei prieigos prie pagalbos užtikrinimas.
| Problema | Poveikis | Prevencijos / savipagalbos priemonės |
|---|---|---|
| Nerimas ir depresija | Padidėjusi rizika, ypač 18-34 m. ir paauglių | Laiko ribojimas, sąmoningumo pratimai, profesinė pagalba |
| Miego sutrikimai | Sutrumpinta miego trukmė, prasta miego kokybė | Telefonų nenaudojimas prieš miegą, ekrano laiko ribojimas |
| Kūno įvaizdis, valgymo sutrikimai | Didesnė rizika merginoms, kūno nepasitenkinimas | Švietimas, kritinis mąstymas, teigiamas turinys |
| Internetinės patyčios | Psichologinės traumos, savižudybių rizika | Prevencija mokyklose, tėvų pagalba, saugumo priemonės |
Socialiniai tinklai gali būti tiek įrankis ryšiams ir informacijos gavimui, tiek priežastis rimtų psichinės sveikatos problemų. Svarbiausia - suprasti, kaip mes juos naudojame, atpažinti rizikos ženklus ir imtis konkrečių žingsnių riboti žalingą poveikį bei stiprinti tą, kas gali būti naudinga.
tags: #socialiniu #tinklu #blogis