Socialinių tinklų įtaka ir žala vyresnio amžiaus žmonėms

Šiandien internetiniai socialiniai tinklai yra neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis, o jų aktyvi vartotojų bendruomenė kasmet žymiai plečiasi. Nors socialiniai tinklai suteikia daug privalumų, jie taip pat daro įtaką mūsų emocinei ir psichinei sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Šioje straipsnyje plačiai aptarsime socialinių tinklų poveikį vyresnio amžiaus žmonėms, išryškinsime jiems gresiančias pavojus, žalos formas bei būdus, kaip šią žalą sumažinti ir socialinius tinklus naudoti atsakingai ir naudingai.

Socialinių tinklų populiarumas ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas

Jaunos kartos žmonės, gimę jau skaitmeniniame amžiuje, yra itin aktyvūs socialinių tinklų vartotojai. Tačiau ir vyresnio amžiaus gyventojų tarpe pastebimas interneto ir socialinių tinklų naudojimo augimas. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad jau apie 75 proc. suaugusiųjų naudoja internetą bendravimui socialiniuose tinkluose bei informacijos paieškai. Tapę kasdienės rutinos dalimi, socialiniai tinklai vyresnio amžiaus žmonėms leidžia palaikyti ryšius su draugais, giminaičiais ir netgi prisijungti prie bendruomenių, kurios anksčiau jiems galėjo būti neprieinamos.

Socialinių tinklų nauda vyresnio amžiaus žmonėms

• Ryšių palaikymas ir bendravimas: Socialiniai tinklai suteikia galimybę palaikyti kontaktą su tolimais draugais, šeimos nariais ar bendražygiais. Tai ypač svarbu asmenims, kurie dėl sveikatos ar judėjimo sutrikimų negali dažnai išeiti iš namų.
• Informacijos gavimas ir mokymasis: Socialinės platformos leidžia sekti naujienas, dalyvauti internetiniuose renginiuose, mokytis naujų įgūdžių bei dalintis turiniu su kitais.
• Socialinė integracija ir naujų pažinčių kūrimas: Vyresnio amžiaus žmonės gali susirasti bendraminčių, įsitraukti į diskusijas, dalyvauti socialinių grupių veikloje, taip mažindami socialinę izoliaciją ir vienišumo jausmą.
• Emocinė parama: Socialiniai tinklai gali suteikti galimybę dalintis savo išgyvenimais, gauti paramą iš kitų panašias problemas patiriančių žmonių.

Teigiami socialinių tinklų aspektai - pavyzdžiai iš praktikos

Psichologė Gabrielė Lubauskaitė pažymi, kad socialiniuose tinkluose galima rasti bendraminčių, su kuriais dalijantis sunkiais jausmais, žmogus jaučia, kad nėra vienas. Tai gali padėti krizių metu, kai santykių fizinėje erdvėje trūksta. Be to, socialiniai tinklai teikia galimybę žmonėms dalintis pasiekimais, stiprinti savivertę ir motyvaciją, ypač kai kreipiamas dėmesys į pozityvų ir edukacinį turinį.

Socialinių tinklų žala vyresnio amžiaus žmonėms

Vis dėlto, nors socialiniai tinklai teikia daug naudos, jų nesaikingas ar neapgalvotas naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių ypač vyresniems asmenims:

• Emociniai sunkumai ir savivertės suprastėjimas: Nuolat matant kitų žmonių „idealius“ gyvenimus gali kilti menkavertiškumo jausmas, pavydas, izoliacija bei vienišumo pojūtis. Tokia socialinė palyginimo kultūra sukelia nerimą ir depresijos riziką.
• Psichinė sveikata: Ilgai besisukant socialiniuose tinkluose gali išryškėti nerimas, perdegimo sindromas, sumažėti gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas gyvenimu.
• Socialinė izoliacija: Nutolus nuo realių gyvų ryšių, virtuali socializacija ne visada užpildo tikrų ryšių poreikį, kas prisideda prie vienišumo ir emocinės distancijos.
• Priklausomybė nuo socialinių tinklų: Matai tai, kaip intensyvus socialinių tinklų naudojimas gali virsti elgesio sutrikimu, kurio apraiškos - nuolatinis poreikis būti internete, nuotaikos svyravimai, nerimas nutraukus jų naudojimą, kas gali ypač būti pavojinga tiems, kuriems trūksta kitų savireguliacijos ir emocijų valdymo įgūdžių.
• Žalingas cognitinis poveikis: Socialiniuose tinkluose dažnai peržiūrimas vien tik gražus ir retušuotas turinys gali kurti nerealistinius lūkesčius, sukelti nusivylimą ir savigarbos praradimą.

Nuolatinio socialinių tinklų naudojimo pasekmės vyresnio amžiaus žmonėms

A. Buitkutė („Tele2“ viešųjų ryšių vadovė) pastebi, kad socialiniuose tinkluose praleistas laikas dažnai yra „iššvaistytas“ laikas, nes tai neveda į prasmingas patirtis, o galiausiai atsiranda nepasitenkinimas savimi ir menkavertiškumo jausmas. Be to, toks naršymas miego sąskaita gali pakenkti organizmo sveikatai. Taip pat fiksuojami atvejai, kai žmonės patiria spaudimą atitikti visuomenės standartus, pavyzdžiui, idealizuotus grožio standartus, kas dar labiau blogina emocinę savijautą.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Be to, pasitaiko atvejų, kai socialinių tinklų erdvėje žmogus patiria patyčias ar neigiamus komentarus, kurie ypač skaudūs pažengusio amžiaus asmenims, mažinant jų savivertę ir jaučiamą saugumą internete.

Kaip sumažinti socialinių tinklų žalą vyresnio amžiaus žmonėms

1. Suvokimas ir ribos: Atsakingas socialinių tinklų naudojimas - svarbu nustatyti aiškias ribas laikui, praleistam internete, reguliuoti programėlių naudojimo laiką ir vengti pernelyg intensyvaus naršymo.
2. Kritinis požiūris į turinį: Suvokti, kad daugelis paskelbtų vaizdų ir įrašų yra kruopščiai atrinkta ir retušuota realybės versija, neprivalanti atitikti tikrovės.
3. Realūs ryšiai: Skatinti gyvus susitikimus bei bendravimą su šeima, draugais ar bendruomenėmis, taip mažinant socialinės izoliacijos riziką.
4. Emocinė parama ir švietimas: Esant nerimui ar psichologinėms problemoms svarbu nedelsti kreiptis į specialistus, dalintis emocijomis su artimaisiais, bei mokytis naudotis socialiniais tinklais konstruktyviai.
5. Technologijų naudojimas sveikai: Atsirinkti naudingą ir pozityvų turinį, dalyvauti edukacinėse programose ir mokytis pažinti bei valdyti skaitmeninę aplinką.

Ekspertų rekomendacijos ir patarimai

Psichologė Gabrielė Lubauskaitė akcentuoja, kad labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir realaus gyvenimo vertinimą, suvokiant, kad socialinės erdvės gauname „matomumą“, bet ne tikrą artumą. Jų patarimu, sveikas gyvenimo balansas ir socialinių tinklų naudojimas kartu su kitomis veiklomis stiprina emocinę gerovę.

Socialiniai tinklai gali būti naudingi tuo atveju, jei jie praturtina gyvenimą, nekelia papildomo streso ar izoliacijos. Taip pat svarbu rūpintis saugumu internete, nesako perdėtai atskleisti asmeninę informaciją, būti budriems dėl galimų sukčiavimo ar patyčių atvejų.

Vyresnio amžiaus žmonių emocinė gerovė ir socialiniai tinklai

Tyrimai rodo, kad šiai amžiaus grupei socialinių tinklų naudojimas gali turėti dvipusį poveikį: su vienos pusės mažinti depresijos ir vienišumo simptomus, o su kitos - skatinti priklausomybę ar socialinę izoliaciją. Tai ypač akcentuoja, jog reikia tinkamai subalansuoti skaitmeninį ir realų gyvenimą.

Pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje virtualioje erdvėje, stiprina savo socialinį kapitalą, kuris teigiamai veikia jų psichologinį sugyvenimą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Socialinių tinklų vaidmuo pandemijos metu

COVID-19 pandemijos laikotarpiu socialiniai tinklai tapo pagrindine priemone, leidžiančia vyresnio amžiaus žmonėms palaikyti ryšius su artimaisiais bei dalyvauti socialinėje veikloje nepaisant izoliacijos. Tačiau tai taip pat buvo iššūkis dėl dažnesnio ekrano laiko ir galimų emocinių problemų dėl sumažėjusio gyvo bendravimo.

Apibendrinant

Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, kuris, naudojamas atsakingai, gali praturtinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, palaikyti ryšius ir suteikti emocinės paramos. Tačiau nesaikingas, nekontroliuojamas naudojimasis jais gali sukelti neigiamų pasekmių - nuo emocinių sunkumų iki priklausomybės ir socialinės izoliacijos. Todėl svarbu skatinti sąmoningą ir subalansuotą naudojimąsi, atskirti realybę nuo virtualių iliuzijų bei ugdyti kritinį požiūrį į skaitmeninę aplinką.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

tags: #socialiniu #tinklu #naudojimas #ir #jo #zala